aA
Garsiai paskelbusi apie atominės elektrinės (AE) statybas Baltarusija svarsto, iš kur šiam projektui gauti lėšų. Lietuvos kaimynės energetikos ministro pavaduotojas Michailas Michadiukas DELFI patvirtino, kad derybos dėl jėgainės, išdygsiančios vos už pusšimčio kilometrų nuo Vilniaus, statybų finansavimo vyksta, tuo metu kai kurių įmonių atstovai rodo į Rusijos pusę. Jų nuomone, svarbu į projektą įtraukti kuo daugiau rusų bendrovių, o kai Baltarusija pritrūks pinigų, Rusija nebeturės kur dėtis kaip tik skolinti pinigus.
Elektrinės su WWER tipo reaktoriumi maketas
Elektrinės su WWER tipo reaktoriumi maketas
© A.Žukovskio nuotr.

Šie ir kiti klausimai kovo 10-12 dienomis buvo aptarti Baltarusijos sostinėje Minske vykusioje specializuotoje parodoje „Atomexpo 2010”. Joje įmonės iš Rusijos ir Ukrainos siūlė savo sprendimus būsimos elektrinės statyboms.

Privers rusus skolinti

„Man šio projekto įgyvendinimas atrodo visai realus dalykas. Prisiminkime 1984 m., tuomet irgi visi sakė, kad Maskva neduos pinigų Minsko metro statyboms. Svarbiausia įtraukti į projekto įgyvendinimą kuo daugiau Rusijos įmonių. Kai pritrūksime pinigų Rusijos vyriausybė neturės kur dėtis. Juk nepaliks savo strateginių įmonių be pinigų“, – pasakojo prašęs neminėti savo pareigų „Belenergo“ atstovas.

Iš tiesų atominės jėgainės statybų finansavimo klausimas iki šiol išlieka bene opiausias. Paskaičiuota, kad elektrinės statyba gali kainuoti per 9 mlrd. JAV dolerių (apie 23 mlrd. Lt), o tokią sumą Baltarusijai gali paskolinti tik artimiausia sąjungininkė – Rusija. Baltarusijos energetikos ministro pavaduotojas M. Michadiukas DELFI patvirtino, kad derybos šiuo klausimu vyksta, tačiau konkrečios sąlygos dar nėra aiškios.

„Dėl sumos jūs patys viską žinote, ji ne kartą buvo sakyta. Tačiau kaip vyksta derybos, kas yra pasiekta ir dėl ko dar iki galo nesusitarta, šiuo metu pakomentuoti negaliu“, – teigė M. Michadiukas.

Michailas Michidiukas
Michailas Michidiukas
© A.Žukovskio nuotr.

Vis dėlto ministro pavaduotojas, kaip ir daugelis kitų oficialių parodoje dalyvavusių Baltarusijos pareigūnų, įsitikinę, kad 2016 m. ims veikti pirmas reaktorius, o po dvejų – metų ir antrasis. Nors įstatymo, reglamentuojančio atominės atsiradimą Lietuvos pasienyje ir vos per 50 km nuo Vilniaus dar nėra, tačiau M. Michadiuko nuomone, tai nėra joks rūpestis.

„Statybų aikštelė jau numatyta ir užteks įsako ar dekreto, kad statybos įžengtų į aktyvią fazę“, – tvirtino energetikos ministro pavaduotojas. Kaip žinia, įsakus ir dekretus Baltarusijoje pasirašo prezidentas, o baltarusiai kol kas aktyviai investuoja į būsimos statybų aikštelės infrastruktūrą ir radiacinės saugos priemonių gamybą.

Saugūs reaktoriai gali būti blefas

Naujoje elektrinėje pagal planą turėtų būti sumontuoti VVER (suspausto vandens tipo reaktoriai), atitinkantys Vakarų Europoje veikiančių tokio tipo reaktorių saugumo reikalavimus. Reaktoriaus tipą nustačiusių ir jėgainės statybų studiją sudarių Baltarusijos Jungtinio energetinių ir branduolinių tyrimų instituto „Sosny“ atstovai tikina, kad šis reaktorius saugiausias ir patikimiausias pasaulyje, o avarijos tikimybė praktiškai lygi nuliui.

„Pasaulyje daugybė elektrinių, kurios pastatytos ne tik prie uždarų, kaip Ignalinos AE, bet ir prie atvirų vandens telkinių. Čia išvis nesvarbu prie kokio vandens telkinio statoma elektrinė, svarbu, kad prie vandens. Lietuvių nuogąstavimai visai be pagrindo, juk įvykus mažiausiam nesklandumui, saugumo sistemos sustabdys jėgainę“, – tikino „Sosny“ atstovas Dmitrijus Maksimovičius.

Vis dėlto Rusijos įmonės „Atomenergomaš“ konstruktorių biuro viršininkas Jevgenijus Kadi-Ogly, tikina, kad VVER reaktoriai nėra tokie saugūs, kaip tikina baltarusiai. Įmonės, kuri nuo 1952 m. sukonstravo ir sumontavo įvairiose pasaulio valstybėse šimtus branduolinių reaktorių atstovas sako, kad radiacijos patekimo į sistemą aušinantį vandenį išvengti neįmanoma. Tad prie Neries stovinti jėgainė tam tikru lygiu užterš upės vandenį.

„Buitiškai tariant, VVER tipo reaktorių aušinimo sistema turi du kontūrus ir radioaktyvios medžiagos, kad ir labai nedideliais kiekiais gali prasiskverbti pro „kevalą“ ir patekti į upę ar ežerą, kurio vandeniu aušinama elektrinė. Aš kalbu ne apie avarinę situaciją, bet apie kasdienybę“, – baltarusių pasirinkto reaktoriaus trūkumus vardijo J. Kadi-Ogly.

Konstruktorių biuro vadovo nuomone, saugesni yra BN tipo reaktoriai, vieno iš kurių BN-800 konstravimui vadovauja jis pats ir kurių iki šiol pasaulyje yra sumontuota vos penki. Vienintelis šių reaktorių trūkumas – didelė savikaina.

„Savo laiku visur buvo montuojami RBMK Černobylio tipo reaktoriai, nes jie pagal savo konstrukciją pigiausi. VVER jau yra brangesni. BN – ateities reaktorius. Jis aušinamas skystu natriu, susideda iš trijų apsaugos kontūrų ir jam nereikalingas vanduo, taigi radiacija patekti į pastarąjį negali“, – dėstė naujojo reaktoriaus privalumus konstruktorius.

Paklaustas apie BN-800, D. Maksimovičius sakė, kad „kiekvienas giria savo“ ir be to „natris yra skvarbesnis už vandenį, todėl atsiradus plyšiui reaktoriuje, pirmasis greičiau pateks į aplinką“.

Rusijos įmonėse – 200 proc. korupcijos?

Kaip teigiama oficialiai baltarusių išplatintame pranešime, šiuo metu generalinis elektrinės statybų darbų vykdytojas yra Rusijos įmonė „Atomstrojeksport“. Mokslinį projekto pagrindimą kūrė baltarusių „Sosny“ ir rusų Kurčiatovo institutas. Akivaizdu, kad Rusijos mokslinis potencialas ir greičiausiai iš Rusijos gauta paskola nulems, kad ir visus pagrindinius darbus susijusius su jėgainės statybomis vykdys, Rusijos įmonės.

Tuo tarpu Ukrainos mokslinio gamybinio susivienijimo direktorius Vladimiras Jelisejevas mano, jog didžiulė Rusijos įmonių patirtis atominių jėgainių statybose nublanksta prieš korupciją.

„Tai ne šiaip sau korupcija, tai 200 proc. korupcijos. Ji persmelkusi viską. Kodėl gi baltarusiai negalėtų glaudžiau bendradarbiauti su Ukraina, juk mūsų produkcija nė kiek ne prastesnė, o saugumo atžvilgiu netgi pranašesnė už rusų. Be to, ir V. Janukovyčius yra pusiau baltarusis“, – dėstė V. Jelisejevas.

Tuo metu savo pavardės atskleisti nenorėjęs V. Jelisejevo kolega kritiškai įvertino buvusio Ignalinos atominės jėgainės vadovo Viktoro Ševaldino atleidimą iš pareigų ir sprendimą į uždaromos elektrinės šefo kėdę pasodinti buvusį diplomatą Osvaldą Čiukšį.

„?ūs kažkokį diplomatą paskyrėte atominei vadovauti? – retoriškai paklausė. – Žiūrėkite, beveik kaip Uzbekistane ar Kirgizijoje, ten irgi svarbu ne kompetencija, bet lojalumas, o juk net neduodanti elektros atominė elektrinė reikalauja patirties ir normalaus vadovavimo.“

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

„Litgrid“ akcininkai pritarė investicijoms į „Harmony Link“ (3)

Lietuvai sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, valstybės valdomos elektros perdavimo...

Vokietija leido šalies vandenyse pradėti „Nord Stream 2“ dujotiekio atkarpos tiesimo darbus (13)

Vokietijos federalinė jūrų ir hidrografijos agentūra (BSH) pirmadienį leido šalies...

Balandį elektra Lietuvoje pigo 7 proc. (2)

Balandį vidutinė mėnesio elektros energijos kaina Lietuvoje buvo 7 proc. mažesnė nei kovą –...

Naftos kainos silpnai kinta po prieaugio praėjusią savaitę

Etaloninių rūšių naftos kainos pirmadienį silpnai kinta skirtingomis kryptimis, po praėjusią...

Klaipėdos uoste – pirmasis šiemet „Ignitis“ perkrautas SGD krovinys (1)

Praėjusį šeštadienį Klaipėdos uoste esančiame SGD terminale bendrovė „ Ignitis “ iš...

Top naujienos

Aistė Žebrauskienė | D+

Vilnietis užfiksavo, kaip per savaitę butas pabrango 100 tūkst. eurų: brokeris patarė, kaip ir kada geriausia pirkti

Nuosavo būsto ieškantys vilniečiai stebisi kone kasdien augančiomis būsto kainomis . Kai kurie...

Bloomberg | D+

Nemaloni pasaulinė ataskaita: dauguma miestų vis dar neturi planų, kaip prisitaikyti prie klimato kaitos

Į priemones kovoti su klimato kaita ir švelninti gamtos stichijų pasekmes savo bendruomenėms...

Švedų kaimelio eksperimentas gali tapti pavyzdžiu visiems: mažesnės sąskaitos – tik papildomas privalumas

Tūkstančio metų senumo Švedijos kaimelis gali tapti pavyzdžiu vietiniams ateities energijos...

Dulkys: Šiauliuose ir anksčiau buvo tam tikrų signalų, po medikės mirties pasipylė skundai iš kitų gydymo įstaigų (359)

Praėjus savaitei po to, kai nusižudė jauna Šiaulių respublikinės ligoninės gydytoja,...

Daiva Žeimytė-Bilienė. Nustokite bauginti (965)

Kas nepamena įvykių Garliavoje. Prieš dešimt metų visas Lietuvos dėmesys buvo Klonio gatvėje:...

Tragedija Kelmės rajone: tvenkinyje paskendo dvi mažos sesės papildyta (203)

Vėlų pirmadienio vakarą Kelmės rajone, Liolių miestelyje, tvenkinyje, nuskendo dvi 11 ir 12...

Dalį Lietuvos ir toliau merks lietus, kitur – gaivus pavasaris (1)

Antradienio dieną orus lems ciklono vakarinė dalis. Rytinę šalies pusę dengs storų debesų...

Kaimo turizmą slegia atšaukiamos šventės, o klausimų kyla ir dėl paso: įpareigoti būtų tikrinti ne klientą (18)

Pandemijos išvarginti Lietuvos poilsiautojai populiarius kurortus vis labiau linkę keisti į...

Po medikų išplatinto laiško - SAM reakcija: nuo darbo grupės vadovo pareigų nusišalino viceministras (115)

Po medikės savižudybės Sveikatos apsaugos sistemą krečiantis skandalas tęsiasi. Po pirmadienį...

Penkeri metai po lemtingos gegužės: Eligijus Masiulis stebisi, kodėl byloje vietos neatsirado Grybauskaitei (351)

Prieš penkerius metus prasidėjo garsi ir skambi politinės korupcijos byla . Buvo sulaikytas...