Anot pranešimo, studija parodė, kad Baltijos valstybių elektros energijos sistemos dažnio stabilumas bei tiekimo saugumas gali būti užtikrintas sinchronizacijos su Europa per dabartinę „LitPol Link“ jungtį ir papildomą jūrinę jungtį scenarijumi, įgyvendinus kitus būtinus techninius sprendimus.
Dinaminė studija ir papildomi techniniai vertinimai buvo atlikti, siekiant nustatyti visas būtinas technines priemones ir investicijų poreikį, kurie leistų įgyvendinti minėtą sinchronizacijos scenarijų saugiausiu ir ekonomiškai naudingiausiu būdu.
Birželį buvo pasirašytas politinis susitarimas tarp trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos (EK), kuriame numatyta Baltijos elektros energetikos sistema iki 2025 metų sinchroniškai veiks su Europos tinklais.
Visos šalys sutarė, kad Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizacijai per Lenkiją bus naudojama dabartinė Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ dvigrandė jungtis (AC, kintamos srovės) ir papildoma jūrinė jungtis (DC, nuolatinės srovės) tarp Lenkijos ir Lietuvos.
Rugsėjo 14 dieną šios studijos rezultatai bus pristatyti ir tvirtinami Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupėje ir paskelbti viešai.
BEMIP sprendimas leis Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriams kartu su Lenkijos operatoriumi pateikti bendrą paraišką Europos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E) dėl Kontinentinės Europos zonos išplėtimo. Politiniame susitarime numatyta, kad tai turi būti padaryta iki rugsėjo 21 d.
Dinaminio stabilumo studija atlikta Baltijos šalių („Litgrid“, AST ir „Elering“) ir Lenkijos (PSE) perdavimo tinklų operatorių užsakymu. Studijai atlikti parama gauta iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF - Connecting Europe Facility). Iš šios Europos Sąjungos priemonės bus finansuojami sinchronizacijai reikalingi infrastruktūros projektai.
