„Arbitražo sprendime išnagrinėtas pagrindinis klausimas pagal Lietuvos įstatymus nėra priskiriamas nearbitruotiniems ginčams“, - teigiama LAT pranešime spaudai.
Šis sprendimas yra išvada dėl tyrimo, kuris Lietuvoje nebevyksta. Bendrovė „Lietuvos dujos“ dabar priklauso valstybei, o nebe „Gazprom“ ir nagrinėjamas klausimas yra nebeaktualus.
„Šis sprendimas nėra susijęs su kita byla Stokholmo arbitraže, kurios klausymai vyko Paryžiuje. Tai yra dvi skirtingos bylos“, - DELFI kalbėjo energetikos ministro atstovas spaudai Mantas Dubauskas.
Ginčas kilo dėl Lietuvos teismuose Energetikos ministerijos inicijuoto bendrovės „Lietuvos dujos“ ir trijų buvusių jos vadovų - Valerijaus Golubevo ir Kirilo Selezniovo iš „Gazprom“ bei Viktoro Valentukevičiaus - veiklos tyrimo.
Ministerija prašė teismų nustatyti, ar jie tinkamai atstovavo įmonės interesams, su „Gazprom“ derantis dėl dujų kainos, o jei teismas nustatytų, kad netinkamai - nušalinti juos nuo pareigų ir įpareigoti įmonę derėtis su „Gazprom“ dėl mažiausios dujų kainos ir aukščiausios dujų tranzito į Rusijos Karaliaučiaus sritį kainos.
Stokholmo arbitražas 2012 metų liepą nutarė, kad „Lietuvos dujų“ ir jos vadovų veiklos tyrimas iš dalies pažeidė akcininkų - Vyriausybės, „Gazprom“ ir Vokietijos „Ruhrgas“ - 2004 metų kovo 24 dienos susitarimą, ir nurodė atsisakyti dalies reikalavimų, tarp jų - įpareigoti „Lietuvos dujas“ pradėti derybas su „Gazprom“ dėl teisingos dujų kainos.
Šiuo metu nė vienas iš trijų buvusių minėtų „Lietuvos dujų“ vadovų nebedirba įmonėje, o „Gazprom“ 2014-ųjų gegužę 21 proc. sumažino kainą už dujas, tiektas Lietuvos įmonei 2013-2015 metais, bei pardavė turėtas „Lietuvos dujų“ ir nuo jos atskirtos „Amber Grid“ akcijas.
2011 metų rugpjūtį „Gazprom“ pateikė Stokholmo arbitražui ieškinį prieš Lietuvos valstybę ir nurodė, kad Energetikos ministerijos 2011 metų kovo 25 dienos prašymas teismui pradėti „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimą pažeidžia jos akcininkų susitarimą, jog visi šalių ginčai sprendžiami arbitraže. „Gazprom“ prašė arbitražo įpareigoti Energetikos ministeriją nutraukti Vilniaus apygardos teisme pradėtą bylos svarstymą.
Tačiau tai nėra vienintelis arbitražas, kuriame yra nagrinėjamas Lietuvos ir „Gazprom“ ginčas.
Savo ruožtu Lietuva Stokholmo arbitražui yra pateikusi ieškinį, kuriuo iš „Gazprom“ prašo priteisti beveik 1,4 mlrd. eurų kompensacijos už rusiškas dujas, per didele kaina tiektas Lietuvai 2004-2012 metais.
Šiemet liepą Stokholmo arbitražas baigė žodinį Lietuvos ieškinio bendrovei „Gazprom“ nagrinėjimą, kai abi pusės tarė baigiamąjį žodį, po kurio baigėsi liepos 1 dieną prasidėjęs žodinis bylos nagrinėjimas.
Atnaujino bylą po Europos Teisingumo Teismo sprendimo
LAT rugsėjį atnaujino „Gazprom“ prašymo dėl Stokholmo arbitražo sprendimo pripažinimo nagrinėjimą, kuris buvo sustabdytas po to, kai teismas kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą (ETT).
ETT gegužę konstatavo, kad dėl arbitražo sprendimo pripažinimo turi spręsti Lietuvos teismai, nes ES reglamente „Briuselis 1“, dėl kurio taikymo į ETT kreipėsi LAT, nesprendžiami užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo klausimai.
ETT sprendime taip pat nurodė, kad spręsdama dėl arbitražo sprendimo pripažinimo Lietuva gali vadovautis Niujorko konvencija, kuri reglamentuoja šį klausimą.
Vadovaudamasis Niujorko konvencija, Apeliacinis teismas 2012-ųjų gruodį nepatvirtino Stokholmo arbitražo sprendimo - teismas nurodė, kad pagal Civilinį kodeksą ginčai dėl įmonių veiklos tyrimo nenagrinėjami arbitraže, o valstybės galimybės kreiptis į teismą ribojimas prieštarauja viešajai tvarkai - Konstitucijoje įtvirtintam teismų nepriklausomumo principui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė BNS anksčiau teigė, kad net jei ETT nuspręstų, kad pagal ES reglamentą Lietuva negali atsisakyti patvirtinti arbitražo sprendimo, tai būtų galima padaryti pagal Niujorko konvenciją.
ETT sprendime taip pat nurodoma, kad spręsdama dėl arbitražo sprendimo pripažinimo, Lietuva gali vadovautis Niujorko konvencija, kuri reglamentuoja šį klausimą.
Galutinį žodį dėl Stokholmo arbitražo sprendimo turėjo tarti būtent LAT.