Aukščiausiasis Teismas: ESO diskriminavo „Vilniaus energiją“ VIAP rinkoje

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinės įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO, buvusi „Lesto“) ir Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos „Vilniaus energijos“ ginčą dėl to, ar ESO turi atlyginti 2,2 mln. eurų nuostolių „Vilniaus energijai“ turės iš naujo nagrinėti Apeliacinis teismas.

Lietuvos Aukščiausias Teismas gegužės 25 dieną galutinai pripažino, kad ESO 2014–2015 metais diskriminavo „Vilniaus energiją“ kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu.

LAT panaikino dalį Apeliacinio teismo pernai birželį priimtos nutarties – teismas tuomet atmetė „Vilniaus energijos“ reikalavimą pripažinti, kad ji buvo diskriminuojama, taip pat reikalavimą, kad ESO „Vilniaus energijai“ sumokėtų 1,725 mln. eurų nuostolių už 2014 metus ir 535 tūkst. eurų už 2015 metus.

Pasak LAT teisėjų kolegijos, Apeliacinis teismas pateisino ESO veiksmus, suteikiant nepagrįstą naudą vienam su ja susijusiam elektros gamintojui – „Lietuvos energijos gamybai“, iš kurios ESO supirkinėjo daug elektros, nors pastaroji pati jos negamino, ir taip uždirbdavo, panaudojant VIAP schemą ir tariamai „taupant“ šias lėšas „Vilniaus energijos“ atžvilgiu.

„Iš ieškovės („Vilniaus energijos“) supirkinėjant mažau energijos nei buvo privaloma pagal teisės aktais nustatytą reguliavimą, ieškovė buvo diskriminuojama „Lietuvos energijos gamybos“ atžvilgiu“, – rašoma LAT nutartyje.

Vilniaus apygardos teismas pernai sausį nutarė, kad ESO „Vilniaus energijai“ turi sumokėti 2,26 mln. eurų – maždaug penktadalį pastarosios reikalautos sumos. Teismas tuomet sutiko, kad „Vilniaus energija“ buvo diskriminuojama, tačiau atmetė prašymą pripažinti, kad įmonė buvo diskriminuojama ir balansavimo energijos tiekėjo atžvilgiu.

Tačiau Apeliacinis teismas pernai birželį pakeitė apygardos teismo sprendimą – jis atmetė „Vilniaus energijos“ ieškinį ir pripažino, kad ESO nediskriminavo „Vilniaus energijos“ kitų termofikacinių elektrinių bei balansavimo energijos tiekėjo atžvilgiu, todėl neturi atlyginti nuostolių.

Ginčas kilo dėl to, kad ESO 2014–2015 metais supirkdama elektrą iš viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) teikusių gamintojų ir balansavimo paslaugos tiekėjų, galėjo diskriminuoti „Vilniaus energiją“.

„Vilniaus energijos“ teigimu, ESO nepateikė jokių duomenų, iš ko ir už kokią kainą pirko balansavimo elektrą, todėl jos tiekėja galėjo būti su ja susijusi įmonė, o kaina – didesnė nei perkant iš „Vilniaus energijos“. Be to, anot „Vilniaus energijos“, ESO iš kitų VIAP gamintojų įsigijo daugiau elektros nei numatyta sutartyse, sumokant didesnę kainą nei „Vilniaus energijai“.

„Vilniaus energija“ iš ESO prašė priteisti 10,7 mln. eurų: 6,339 mln. eurų – už 2014 metus ir 4,371 mln. eurų – už 2015 metus.

Tuometinei „Lesto“ 2014-2015 metais vadovavo Aidas Ignatavičius, „Lietuvos energijos gamybai“ – Juozas Bartlingas, o abiejų įmonių akcininkei „Lietuvos energijai“ – Dalius Misiūnas.