Energetikos ministerija (EM) slapta atrinko penkis potencialius strateginius investuotojus, galinčius dalyvauti naujosios atominės elektrinės (AE) statyboje.
Sudaromas įspūdis, kad susidomėjimas būsimąja Visagino AE itin didelis. Tačiau, VL duomenimis, padėtis iš tikrųjų ne tokia džiugi, kaip mums bando pateikti energetikos ministras.
Tikrasis susidomėjimas slepiamas
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pasigyrė, kad galimybe Lietuvoje statyti AE iš viso buvo susidomėjusios 25 energetikos bendrovės, tiesa, jų įvardyti nepanoro. Tačiau vienas EM specialistų VL neoficialiai paaiškino, kad iš tikrųjų iki šiol atlikta investuotojų atranka buvo naivi ar net juokinga. Ne 25 bendrovės pareiškė susidomėjimą, bet atvirkščiai – ministerija joms pasiūlė dalyvauti.
„Tos kompanijos nesipriešino, priėmė pateiktus dokumentus. Mano žiniomis, tiek to domėjimosi ir būta“, – sakė ministerijos darbuotojas.
Bendrovių pavadinimų energetikos ministras neatskleidžia, todėl niekas ir negali sužinoti, kiek yra potencialių investuotojų ir kiek domėjosi tik iš mandagumo. Teisinamasi, kad toks konfidencialumas numatytas sutartyse.
Sausį EM atstovai tikino, kad dvi bendroves atrinks iki balandžio vidurio. Pastarosiomis dienomis ministras A.Sekmokas, nepaaiškindamas priežasčių, paskelbė, kad dvi bendrovės bus atrinktos tik liepos viduryje. Esą iš jų iki metų pabaigos ir bus išsirinktas strateginis Visagino AE investuotojas.
Tačiau kol kas investuotojai – lyg briedžiai girioje, o žvirbliai saujoje – naujos mums nepalankios aplinkybės. Tai yra jau ne žodžiais, o darbais pajudėjusios AE statybos Kaliningrado srityje prie Nemano ir Baltarusijoje prie Astravo.
Grandiozinių planų neatsisakė
Prieš metus kai kurie mūsų valdininkai pašaipiai vertino Rusijos galimybes Kaliningrado srityje statyti AE. Buvo ironiškai klausiama: kokius darbus mūsų kaimynai atliko? Jokių, taigi rusai tik kalba. Dar prieš mėnesį premjeras Andrius Kubilius neapdairiai prasižiojo netikintis rusų sumanymais statyti AE, nes jie paprasčiausiai neturėtų elektros energijos pirkėjų.
Deja, mūsų premjeras priskirtinas prie žmonių, kurie pirmiausia pasako, o tik paskui galvoja... Dabar A.Kubilius tyli, nes rusai jau pradėjo darbus ir paskelbė ketinantys ieškoti investuotojų, siūlydami įsigyti 49 proc. Baltijos AE akcijų. Oficialiai paskelbta, kad Kaliningrado srityje Baltijos AE veiks du reaktoriai VVR 1200, kurių bendra galia sieks 2400 MW. Rusai tikina, kad pirmasis blokas pradės veikti jau 2016 m., o antrasis – 2018-aisiais.
Tiesa, kai kurie Lietuvos energetikai abejoja tokiais pažadais, nes pagal pasaulinę patirtį sprendimą įgyvendinti vidutiniškai užtrunka 11,8 metų. Rusai šį terminą ketina sutrumpinti perpus. Ar nenukentės AE saugumas? Reikia tikėtis, kad tuo domėsis ne tik Lietuva ir Lenkija, bet ir Europos Komisija.
Apskritai rusai neatsisakė prieš krizę keltų uždavinių – nustebinti pasaulinės rinkos konkurentus savo planais itin sparčiai plėsti atominę energetiką. Buvo planuojama statyti 22–26 AE. Gal krizė apetitą sumažino? Tačiau jau žinoma, kad šį pavasarį numatyta paleisti Rostovo AE antrąjį bloką, pradėti darbai Kaliningrado srityje. Šioms statyboms Rusijos vyriausybė skyrė apie 53 mlrd. rublių (4,24 mlrd. Lt). Daug ar mažai? Pradžiai tiek užteks.
Rusai mąsto kitaip
Mums neverta svarstyti, ar rusams apsimoka Kaliningrado srityje statyti AE. Štai Rusijos mokslų akademijos narys korespondentas Aleksejus Jablokovas aiškina: „Atominė energetika Rusijoje siejama su atominiu ginklu, todėl ji visomis jėgomis stengsis išsaugoti savo atominę galią.“
Nobelio premijos laureatas akademikas Piotras Kapica yra viešai pasakęs: „Atominės elektrinės – tai atominės bombos, kuriančios elektros energiją.“
Antroji priežastis – didelė dalis AE statyti skirtų pinigėlių pateks į reikiamas kišenes. Vargu ar būsimi investuotojai įvertins šią dabartinei Rusijai būdingą aplinkybę.
„Rosenergoatom“ šiems darbams ketina skirti apie 48,5 mlrd. rublių, o visa metų atominės energetikos investicijų programa – 163 mlrd. rublių (apie 13 mlrd. Lt).
Baltarusijos AE – su nežinomaisiais
Daugiau klausimų kyla dėl baltarusių ketinimų. Ši valstybė pieš metus pareiškė statysianti naują AE ir pasirinksianti rusišką reaktorių
VVR 1000. Tačiau planai kol kas lieka nežinomybėje, nes Rusija neskuba suteikti kredito ir paskolinti tos dalies lėšų, kurią statytojams turi sumokėti pati Baltarusija.
Šių metų vasario pabaigoje Baltarusijos energetikos ministras Michailas Michadiukas pranešė, kad 2010-aisiais vykdomiems darbams šalis planuoja skirti 3,6 mlrd. Rusijos rublių (288 mln. Lt), kurių dauguma bus panaudota projektui parengti.
Nors akivaizdu, kad trūksta lėšų, baltarusiai neatsisako planų pirmąjį bloką pastatyti 2016 m., o antrąjį – 2018-aisiais. Tiesa, šalies energetikai, Aleksandrui Lukašenkai negirdint, pripažįsta, kad minėti terminai nerealūs.
Tarptautinės socialinės energetinės bendrijos ekspertas Igoris Škradiukas tikina, kad VVR 1000 tipo rusiški reaktoriai nėra nepriekaištingi: viename povandeniniame laive kilo avarija keičiant kuro kasetes. Be to, tvirtina ekspertas, Baltarusijoje pastačius naują AE, pernelyg didelė galia bus sukoncentruota vienoje elektrinėje (2000 MW), todėl padidės rizika, kad kils nesklandumų skirstomuosiuose tinkluose. Taip pat abejonių kelia baltarusių teiginys, kad AE sumažintų Baltarusijos energetinę priklausomybę nuo Rusijos.
Labiau tikėtina, kad ir šiuo atveju svarbesni politiniai niuansai: AE kaip oras reikalingas norint išsaugoti autoritarinį režimą. Tačiau kaip tik dėl šios priežasties A.Lukašenkai sunkoka rasti investuotojų iš Vakarų.
Kad ir kaip būtų, priežastys mums nesvarbios. Svarbu, jog ir rusų, ir baltarusių pastatytos elektrinės būtų rimtos konkurentės Visagino AE, todėl dar labiau išaugtų mūsų nuostoliai.
Komentarai
Aplinkybės nenaudingos
Eugenijus Ušpuras, Lietuvos energetikos instituto direktorius:
Rusai Kaliningrado srityje stato savo AE, nes mes uždarėme Ignalinos AE, gaminusią labai pigią elektros energiją. Kita priežastis – ES pažadas 20 proc. padidinti energetikos efektyvumą ir 30 proc. sumažinti anglies dvideginio išmetimą. Rusai į tai atsižvelgia ir siekia dalyvauti šiame procese. Be to, rusai net 49 proc. akcijų siūlo investuotojams, tikėdamiesi, kad pasirūpins Vakarų rinka. Šios aplinkybės mums nenaudingos, nes investuotojai rinksis, kur labiau apsimoka investuoti: Lietuvoje ar Kaliningrade?
Vėlavimo kaina
Rimantas Sinkevičius, Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas:
Rusai, statydami Kaliningrado AE, manau, jau pasitarė su vokiečiais dėl perteklinės elektros energijos pardavimo. Neabejoju, kad rusai ir mums pasiūlys pirkti elektros energijos. Nepamirškime, kad pasaulyje prasideda AE statymo bumas. Todėl gali pritrūkti specialistų ir investuotojų. Manau, kad iš likusių 5 investuotojų, kurie atrinkti statyti AE Lietuvoje, gali nelikti nė vieno. Tokia vėlavimo kaina.
Didės elektros energijos perteklius
Jurgis Vilemas, akademikas, Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas:
Investuotojai pirmiausia norės įsitikinti, ar šiame regione yra elektros energijos poreikis. Naujos aplinkybės – statomos AE Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje, žinoma, turės įtakos, nes dar labiau padidins elektros energijos perteklių. Vakarų kapitalui Kaliningrado AE gali pasirodyti patrauklesnė nei mūsų, nes ji arčiau Europos, daugiau galimybių eksportuoti elektros energiją. Mūsų ne visai profesionalūs energetika užsiimantys politikai neįvertina, kad energijos poreikis išsivysčiusiame pasaulyje augs labai lėtai.
Reikia aiškesnės pozicijos
Rimantas Vaitkus, VST generalinis direktorius:
Tikiu, kad AE bus pastatyta. Tai kaina už nepriklausomą elektros energijos šaltinį. Kalbėjausi su TATENA (Tarptautinės atominės energetikos agentūros) atstovais, žinau, kad Lietuvos projektą ši agentūra vertina kaip svarbų ir potencialų. Lietuvos AE reikės ir kaimynei Lenkijai. Tačiau akivaizdu, kad strateginis investuotojas neateis, jeigu neturėsime aiškios pozicijos, taip pat finansinės.
