Nors baltarusių atstovai neigia, kad balandžio mėnesį Astravo AE griuvo būsimo atominio aptarnavimo pastato statramsčiai, Lietuva dėl to jau įteikė notą Baltarusijos ambasadoriui Vilniuje.
Suabejoti baltarusių kvalifikacija imtis tokio pobūdžio projekto dar 2010 metais privertė Lietuvai atsiųsta ataskaita apie poveikio aplinkai įvertinimą (PAV).
Kaip DELFI sakė energetikos ekspertas Romas Švedas, kai kurios to dokumento ištraukos, panašu, kad buvo išverstos naudojant „Google“ vertėjo įrankį.
„Kaip žmonės mokėjo, taip ir padarė. „Google Translate“ pavadinčiau iliustratyviai, bet iš kitos pusės, kalbant rimtai, tai toks požiūris į branduolinį objektą yra akiplėšiškas“, – komentavo jis.
Pašnekovas pabrėžė, kad kalbant apie branduolinę saugą, viskas turi būti tikslu kaip vaistinėje.
Tuo metu energetikos ministras Rokas Masiulis sakė, kad noretų, jog tokių nesusipratimų nebebūtų.
„Aš norėčiau tikėti, kad toks Baltarusijos žingsnis, kai branduolinės elektrinės poveikio aplinkai dokumentai verčiami naudojantis „Google Translate“ programa, yra nesusipratimas. Kai kalbame apie branduolinę saugą, tokių nesusipratimų neturėtų būti“, – komentavo jis.
„Power plant” virto augalu
PAV ataskaitoje galima rasti tokių „perlų“ kaip „aprašymas augalas“, „gyventi laikas kuro reaktorius aktyviosios zonos“, „parama peties reaktorius laivas palaiko ir nustatomi paramos žiedas, tvirtinama prie pagrindo ūkyje“, „pagal gamyklos teritorijoje esantį aptvarą geležinkelio stotis augalas yra pirmiausia skirtas pašalinti praleido ir gauti naują PLIVA. Stotis yra atviro stoties krovinio vienetą“ ir t.t.
R. Švedo manymu, pagrindinė tokio aplaidaus požiūrio į darbą priežastis yra Baltarusijos politinis režimas.
„Baltarusija yra autokratinė valstybė, valdoma griežtos prezidento, kurio visi bijo, rankos. Požiūris yra toks, kad gera nuomonė apie valdžią yra svarbiau negu branduolinė sauga“, – sakė jis.
„Pakazūcha“
R. Švedas dėstė, kad Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka yra nustatęs terminus, kurių aklai laikomasi, jis yra pareiškęs, kad tai bus pigiausia atominė. „Tačiau kokia kaina to bus pasiekta?“, – svarstė pašnekovas.
Energetikos eksperto manymu, didžiausia su Astravo AE susijusi grėsmė telpa žodyje „pakazūcha“ (noras pasirodyti – DELFI).
„Viskas daroma formaliai, vaidinama, kad viskas gerai, yra slepiama“, – kalbėjo R. Švedas.
Neturi patirties
Tačiau tuo baltarusių problemos, R. Švedo teigimu, nesibaigia. „Kadangi Baltarusijai tai yra pirmas branduolinis objektas, jie neturi branduolinės saugos priežiūros patirties“, – nurodė jis.
Dar vienas didelis trūkumas – Baltarusijoje nėra nepriklausomų branduolinių reguliatorių.
„Pavyzdžiui, Lietuvoje yra VATESI (Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija), kuri dirba daug dešimtmečių ir yra sukaupusi didžiulę patirtį, – sakė jis. – O Baltarusijoje reguliatorius yra tiesiogiai pavaldus vienai iš ministerijų, o visos ministerijos pavaldžios A. Lukašenkai.“
Geopolitinis tikslas
Galiausiai R. Švedas pastebėjo, kad Astravo AE kartu su projektu Kaliningrade siekiama geopolitinių tikslų, o ekonominiai ir politiniai tikslai nueina į antrą planą.
„Geopolitinis tikslas jau pasiektas, nes Lietuvai sukurta didžiulė problema. Visagino atominės elektrinės projektas dabar yra nežinioje, o Baltarusija sugebėjo mums sukurti problema.
Panašu, kad jie tą elektrinę pastatys ir tada jis bus amžina problema, nes ateityje kels ir elektros sistemų bei prekybos problemų. Jie dominuos ir mums nuolat reikės kovoti“, – sakė jis.
