aA
Europos Parlamento (EP) narys Petras Auštrevičius įsitikinęs – Lietuva nedaro visko, ką galėtų, idant Astravo atominė elektrinė (AE) būtų maksimaliai saugi, o tam, anot jo, reikėtų siekti ES finansavimo darbams, būtiniems branduolinėms grėsmėms suvaldyti. Užsienio reikalų ir Energetikos ministerijos teigia, kad finansavimas neveiks, jei nebus užtikrinta jo kontrolė. Tuo metu buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad kalbos apie lėšų skyrimą – kapituliacija ir susitaikymas su nesaugia AE Vilniaus pašonėje.
Astravo atominės elektrinė
Astravo atominės elektrinė
© DELFI / Domantas Pipas

„Kaip žinome, Europos Komisija (EK) Astravo streso testų metu nustatė, kad jėgainė – nesaugi. Tačiau kaip Baltarusiją priversti įgyvendinti bent vieną iš ES oficialiai patvirtintų rekomendacijų ir kaip užtikrinti bent minimalius tarptautinius standartus atitinkantį saugumą – šios problemos sprendimas, vertinant Lietuvos vyriausybės veiksmus Briuselyje, vis dar lieka nuliniame taške.

Iš esmės svarbūs klausimai jau seniai aiškūs: ar Lietuvos vyriausybė sutinka, kad Lietuva Astravui ir jėgainės saugumui įtaką gali daryti tik per ES institucijas? Jei taip, ar mūsų vyriausybė pritaria, kad ES realiai įtvirtintų savo įtaką Baltarusijai ir Astravui tiesiogiai, ES biudžete skirdama konkretų finansavimą saugumo ekspertų misijoms bei kitiems darbams, būtiniems branduolinėms grėsmėms suvaldyti?“ – klausia P. Auštrevičius.

ES finansavimas: padėtų nesaugios AE statyboms ar didintų saugumą

Europarlamentaro įsitikinimu, Lietuva nededa visų įmanomų pastangų Astravo AE saugumui pasiekti, darant įtaką per ES finansinius instrumentus. Tokią išvadą jis padarė gavęs Užsienio reikalų bei Energetikos ministerijų atsakymą, kuriame rašoma, kad „papildomos finansinės paramos teikimas Baltarusijai per ES Branduolinės saugos bendradarbiavimo instrumentą ar kitas ES programas, neužtikrinus lėšų panaudojimo kontrolės, nesprendžia fundamentalios Astravo AE grėsmės Lietuvos valstybei iššūkio“.

Energetikos viceministrė Lina Sabaitienė LRT.lt teigia, kad Energetikos ministerija iš esmės remia papildomos finansinės paramos skyrimą per ES Branduolinės saugos bendradarbiavimo instrumentą. Tačiau jame, pasak jos, būtina įdiegti labai konkrečius kontrolės mechanizmus.

„Šis ES instrumentas buvo sukurtas kaip pagalbos trečiosioms šalims priemonė, kurios svarbi savybė – besąlyginė pagalba. Tad šis instrumentas pagal savo prigimtį iki šiol neturėjo jokių kontrolės mechanizmų. Reali patirtis parodė, kad toks besąlygiškas ir nekontroliuojamas šių lėšų skyrimas veda prie to, kad pinigai panaudojami, tačiau rezultatai kartais neatitinka siekiamų tikslų.

Pavyzdžiui, Baltarusijos branduolinės saugos reguliatoriaus „Gosatomnadzor“ gebėjimams stiprinti nuo 2013-ųjų per ES Branduolinės saugos bendradarbiavimo instrumentą buvo suteikta virš 6 mln. eurų paramos. Deja, nesant jokios atskaitomybės už pasiektus rezultatus, tai nedavė realios naudos. Tai įrodė konkretūs „Gosatomnadzor“ veiksmai kritiniais (incidentų) atvejais, manipuliavimas tarptautinių ekspertų išvadomis viešoje erdvėje bei selektyvus požiūris kviečiant tarptautines misijas“, – aiškina L. Sabaitienė.

Tokie pagalbos trečiosioms šalims instrumentai, anot pašnekovės, turėtų padėti valstybių branduolinės energetikos reguliatoriams perimti gerąją praktiką, tobulinti savo veiklos metodus bei stiprinti kontrolę, tačiau branduolinės saugos užtikrinimo atsakomybė gula tik ant elektrines statančių rangovų pečių.

„Astravo AE atveju branduolinės saugos užtikrinimas yra pagrindinė ir nepaneigiama šį objektą statančios „Rosatom“ pareiga. Todėl branduolinės saugos užtikrinimas Astravo AE niekaip neturėtų būti sąlygojamas ES pagalbos dydžio. Kitaip tariant, šie instrumentai turėtų būti minkštosios, pagalbinės priemonės, padedančios patirties ir žinių mainams, o ne investicijos į konkrečius saugos sprendimus“, – tikina L. Sabaitienė.

Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas savo laiške LRT.lt taip pat akcentuoja finansavimo kontrolės svarbą, kurios nebuvimas galimai reikštų pagalbą statant nesaugias AE.

„Tiesioginis ES įsitraukimas sprendžiant Astravo AE klausimą yra itin svarbus. Dabartiniame Branduolinės saugos bendradarbiavimo instrumento reglamentavime nepakanka nuostatų, kurios leistų objektyviai įvertinti, ar skirtos ES lėšos panaudojamos efektyviai – tą pabrėžiame ES partneriams.

Astravyets N-plant in Belarus
Astravyets N-plant in Belarus
© DELFI

Dirbame ES institucijose, kad parama, susijusi su branduoline sauga Baltarusijoje, būtų skiriama tik prieš tai užtikrinus tinkamą atskaitomybę bei pademonstruojant konkrečius rezultatus. Neužtikrinus lėšų panaudojimo kontrolės, kaip tik ir skirtume ES finansavimą galimai sąmoningai nesaugiai statomoms AE, įskaitant Astravo“, – rašoma Užsienio reikalų ministerijos laiške.

Tačiau buvęs energetikos ministras A. Sekmokas įsitikinęs – Astravo AE neišvengiamai yra nesaugi, o kai kuriuos namų darbus turi daryti pati Lietuva, nelaukdama ES įsikišimo.

„Ji iš principo yra nesaugi todėl, kad jos statyboms pasirinkta aikštelė dėl galimo seisminio aktyvumo negali užtikrinti saugumo. Todėl svarstymai, kad galėtų būti skiriamos lėšos jos saugumui, yra kapituliacija ir susitaikymas, kad turėsime nesaugią AE Vilniaus pašonėje.

Europinės institucijos stengiasi ieškoti interesų pusiausvyros. Europos interesas yra neaštrinti situacijos su Rusija ir neblokuoti tokio elektros šaltinio kaip Astravo AE. Mes matome EK nuosaikumą dėl „Nord Stream“, toks pat geopolitinis projektas yra ir Astravo AE. Nereikia manyti, kad EK bus pasirengusi už mus išjungti linijas į Baltarusiją, tai turi padaryti pati Lietuva.“

Ką daro Lietuvos institucijos

Pasak L. Sabaitienės, Energetikos ministerija įgyvendina įvairias priemones, kurios gali turėti įtakos Astravo AE projektui.

„Pernai priimtas įstatymas, numatantis, kad į Lietuvos rinką negali patekti elektros energija iš tų trečiųjų šalių, kuriose veikia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai keliančios branduolinės elektrinės. Taip pat keičiamos prekybos elektros energija taisyklės, numatančios, kad nuo Astravo elektrinės technologinių bandymų pradžios į Lietuvos rinką negalės patekti baltarusiška elektra ir ja negalima bus prekiauti biržoje.

Galiausiai, ministerija kartu su kitomis Lietuvos institucijomis aktyviai dirba su valstybėmis narėmis, ES institucijomis bei įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis, keldama branduolinės saugos užtikrinimo bei tarptautinių susitarimų įgyvendinimo šioje srityje klausimus“, – teigia energetikos viceministrė.

Užsienio reikalų ministerija teigia, kad Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nesikeičia – Astravo AE kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai, todėl yra ir bus reikalaujama stabdyti nesaugų projektą.

„Darbas ES lygiu yra vienas iš svarbiausių prioritetų šiuo metu. Naudojame ir tarptautinius instrumentus – dirbame su Espo konvencijos šalimis narėmis, Tarptautine atominės energijos agentūra TATENA, keliame branduolinės saugos užtikrinimo ir Astravo AE problematiką dvišaliu formatu ir daugiašaliuose forumuose. Pavyko pasiekti, kad Baltarusija po ilgo vilkinimo vis dėlto atliko streso testus Astravo AE. Gauti rezultatai parodė rimtus trūkumus, kurie privalo būti pašalinti.

Tačiau tai nėra vieninteliai Lietuvos reikalavimai. Baltarusija iki šiol nepašalino tarptautinių konvencijų nustatytų trūkumų, neatsakė į klausimus dėl aikštelės parinkimo, seisminio vertinimo. Baltarusijai derantis su Rusija dėl paskolos Astravo AE statyboms sąlygų pagerinimo, kylant vis daugiau klausimų dėl rinkų Astravo AE pagamintos elektros energijos realizavimui, toliau visomis pajėgomis siekiame, kad nesaugus ir žinomų rimtų trūkumų turintis objektas nepradėtų veikti prie Lietuvos sienų“, – rašoma Užsienio reikalų ministerijos laiške LRT.lt.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos, šių metų spalio 4 d. patvirtinta EP rezoliucija dėl žiniasklaidos laisvės Baltarusijoje, kurioje taip pat reikalaujama, kad streso testų rekomendacijų įgyvendinimas būtų laikomas sąlyga tolesnei ES-Baltarusijos santykių pažangai, rodo politinę valią ES lygiu skirti šiam klausimui ypatingą dėmesį. Spalio 11 d. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja Lietuvos Seimo narių pastangomis patvirtino rezoliuciją dėl branduolinės saugos stiprinimo Europoje, kurioje Baltarusija raginama neišduoti AE veiklos licencijos, kol neišpildyti saugos reikalavimai.

Pasigenda svarbių namų darbų

Tačiau, pasak A. Sekmoko, trūksta kelių labai svarbių darbų, kurie itin aktualūs taps ypač tada, kai/jei Astravo AE pradės veikti.

„Nėra atlikta analizė, kokią įtaką Astravas gali daryti ir darys Lietuvos energetikos sistemai. Baltarusijoje buvo rekonstruota Postavų elektros skirstykla, iš kurios nutiestos trys aukštos įtampos linijos į Lietuvą. Vien jau tokio didelės galios aukštos įtampos šaltinio prijungimas prie Lietuvos elektros sistemos sukuria rizikas. Na, o AE gali turėti labai didelį poveikį Lietuvos energetikos sistemai. Tikėtina, kad netyčia dėl avarijos ar politinių paskatų gali būti sukeltas visiškas visos Lietuvos elektros energijos sistemos atsijungimas.

Nėra atlikta analizė, kiek iš tiesų reikia elektros perdavimo linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Tačiau akivaizdu – jei mes teigiame, kad mums užtektų vienos dvigrandės linijos su Lenkija, be abejonės mums pilnai turėtų užtekti tų linijų, kurios yra atokiau nuo Astravo ir nesukelia tokios didelės grėsmes Lietuvos energetikos sistemai“, – kalba A. Sekmokas.

Taip pat, pasak jo, Lietuva turėtų pradėti rūpintis rezervinių galių, kurias šiuo metu gauname iš Rusijos, užsitikrinimu iš Lenkijos ir Švedijos, tačiau ir tai nėra daroma.

www.lrt.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Elektra Baltijos šalyse pigo antrą savaitę iš eilės (3)

Antrą savaitę iš eilės Baltijos šalyse fiksuojamas didmeninės elektros energijos kainos...

Neringoje anksčiau nei planuota atnaujinamas elektros tiekimas

Neringoje anksčiau nei planuota atnaujinamas elektros tiekimas, pirmadienį po pietų pranešė...

Neringos meras apie pusdienį be elektros: padejavimų buvo (12)

Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis sako, kad gyvenimas dėl pirmadienį pusdieniui...

Nausėda: Kruonio HAE nebus naudojama Astravo AE rezervui (85)

Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (HAE) pirmadienį apsilankęs prezidentas Gitanas...

VERT: liepą šilumos kaina buvo mažiausia per 8 metus (5)

Liepos mėnesio vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 3,48 ct/kWh (be...

Top naujienos

Po Karbauskio „valstiečių“ sprendimo jaučiasi kaip gavęs šlapiu skuduru per veidą

Penktadienį, liepos 10 d., Vilniuje daugiau kaip tris valandas posėdžiavusi Lietuvos valstiečių...

VMI gyventojus ragina pasiimti 50 mln. Eur: kitaip pinigai nukeliaus į biudžetą (72)

Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI ) pirmadienį informavo, kad per pastaruosius penkerius metus...

Ant stalo – dar vieno draudimo atšaukimas nuo rugsėjo (50)

Vyriausybė trečiadienį svarstys Kultūros bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų siūlymą...

Koronavirusą pramanu vadinęs 30-metis vyras mirė pabuvojęs COVID platinimo vakarėlyje (152)

30-ies metų amžiaus pacientas mirė pabuvojęs vadinamajame COVID vakarėlyje. Jis manė, kad...

Gavęs sąskaitą vilnietis nustebo: už lemputės pakeitimą – beveik 40 eurų (11)

Santariškių gyventojas pasidalijo žinia, kad gegužę daugiabučio namo garaže būsto...

Šimtai tiki Londono lietuvio pramanais apie COVID-19: saugiausia vieta – po žeme (57)

Pastarosiomis dienomis sąmokslo teorijomis įtikėję asmenys dalinasi vienu įrašu, kurį...

Skvernelis – apie pasiruošimą antrai bangai: planuojami pokyčiai mokyklose ir naujos elgesio taisyklės (273)

Rengiamasi koronaviruso kontrolei rudenį. Premjeras Saulius Skvernelis užsiminė, kad bus...

Kaip rūpintis kambariniais augalais, kad jie išgyventų net didžiausius karščius

Vieniems žmonėms patinka vasaros karščiai , kiti labiau laukia švelnaus oro. Tas pats sakytina...

Varšuvos universiteto politologė: rinkimų kampanija buvo purvina (80)

Varšuvos universiteto mokslininkė Renata Mienkowska-Norkienė teigia, kad Lenkijos valdančioji...

Kaunietis pasigailėjo kastravęs augintinę: tragiška istorija feisbuke kelia pasipiktinimo bangą (24)

„Šokas, stresas ir ašaros mano šeimai ir vaikams“, – gailisi veterinarijos klinikoje...

|Maža didelių žinių kaina