aA
Seimui išsiųstas teisės aktų rinkinys, numatantis pagrindinius energetikos projektus artimiausiam dešimtmečiui. Apie tai, kaip galėtų pasikeisti Lietuvos akcijų dalis numatomoje jėgainėje, planus kaip bus uždaroma Ignalinos atominė, biokuro reikšmę ir monopolį bei daugiau interviu DELFI pasakoja A.Sekmokas.
Arvydas Sekmokas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

- Kaip jūs vertinate Seimo opozicijos pareiškimus, kad Lietuvai yra per brangus tiek suskystintų gamtinių dujų terminalas, tiek atominė elektrinė?

Mane džiugina, kad žiniasklaidoje yra pasirodę pagrindinių opozicijų partijų lyderių pasisakymai, kad jie pritaria šitiems projektams esant ekonominiam pagrįstumui. Mes teikiame Seimui verslo planus, ekonominį tų projektų pagrindimą ir, manau, kad tai užtikrins projektų tęstinumą, juo labiau, kad tęstinumas buvo (ir anksčiau - DELFI), šie projektai yra įrašyti ir dabar galiojančioje Energetikos strategijoje: tiek atominė elektrinė, tiek suskystintų gamtinių dujų terminalas, tiek elektros jungtys, tiek sinchroninis prisijungimas prie elektros tinklų.

- Ar baiminatės dėl projektų tęstinumo?

- Manau, kad projektai gali būti atidžiai peržiūrėti, įvertinti ekonomiškai, bet, aš manau, kad Seimas ir opozicija darys racionalius sprendimus ir tęs tai, kas duos privalumų tiek Lietuvai, tiek tai politinei jėgai, kuri bus valdžioje.

- Seimas dar neapsisprendė dėl referendumo, tačiau didžiausios valdančiosios partijos atstovo vadovaujamas Seimo Aplinkos komitetas pritarė žaliųjų iniciatyvai organizuoti referendumą. Šis sprendimas atrodo keistai, nes valdantieji pasisako prieš referendumą. Kaip tai galima būtų paaiškinti?

- Susitikime su Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovais Seime aš girdėjau labai aiškią nuostatą dėl to, kad VAE projektas turi būti vykdomas, koncesijos sutarčiai turi būti pritarta ir ji pasirašyta.

- Jūsų manymu, tai, kad Aplinkos komitetas remia vieną ar kitą iniciatyvą yra nereikšminga?

Arvydas Sekmokas
Arvydas Sekmokas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

- Aš manau, kad sprendimas (dėl referendumo – DELFI) yra viso Seimo, ir, netgi pasakyčiau, visos tautos. O šiandien ir žiūrėdamas DELFI matau labai aiškų pritarimą Vyriausybės sprendimams.

- VAE direktorius Rimantas Vaitkus yra sakęs, kad jam keistas noras spręsti investicijų klausimą referendumu. Bet referendumo reikalingumo klausimas keliamas ne tik dėl investicijų, bet ir dėl saugumo. Ar sutinkate?

- Tokie sudėtingi klausimai, kaip atominės elektrinės kaina, saugumas yra nesprendžiami referendumu. Referendumu sprendžiami daugiau politinio pobūdžio klausimai ar tie klausimai, kurių argumentacijai reikia paprasto taip ar ne. Šiuo atveju keliami daug sudėtingesni klausimai ir teisinga formuluotė būtų tokia: „Ar jūs pritariate Lietuvos energetinei nepriklausomybei“, nes atominė tėra tik vienas komponentas. Tačiau, manau, kad politinės partijos Seime turėtų prisiimti atsakomybę ir pačios nuspręsti, nes tam jos yra išrinktos, tam rinkėjai suteikė mandatus, kad jos atsakytų į sudėtingus klausimus.

- Visagino atominės elektrinės projektas kritikos sulaukia ir dėl to, kad nebuvo paskelbta, kokie konsultantai atliko skaičiavimus. Kas juos atliko be ministerijų specialistų?

- Pateikti skaičiai yra paremti atominių elektrinių sąnaudų ir pajamų analize tiek Europoje, tiek pasaulyje ir tie skaičiavimai yra visų pirma atlikti samdytos žinomos Europos bendrovės „NERA“ („NERA Economic Consulting“ - DELFI), kuri analizuoja energetinius projektus. Rezultatai yra paskaičiuoti remiantis (Europos ir pasaulio) duomenimis, „Hitachi“ kompanijos pasiūlymu, kurį ji pateikė konkurso metu ir, be abejo, atsižvelgiant į mūsų vietines sąnaudas. Pateikti skaičiai buvo iškelti kaip tikslas mūsų derybininkams, kad visos sutartys galiausiai leistų užtikrinti gamybos ir kapitalo sąnaudas.

- Koncesijos sutartyje numatyta, kaip pasiskirstys akcininkai, o Lenkijos sąraše nėra. Jeigu Lenkija visgi prašytųsi priimama į VAE?

- Lenkijai yra atviros durys prisijungti. Tai yra pradinis akcijų pasiskirstymas, jis, be abejo, gali keistis. Baltijos šalių premjerų susitikime Prienuose, jų bendrame pareiškime, buvo įvardinta, kad Lenkijai mes paliekame galimybę prisijungti ir kartu tada gali būti peržiūrėtos akcininkų dalys. Tačiau šiandien mes turėjome iškepti visą pyragą, kad neliktų tuščių dalių, o toliau, be abejo, tos proporcijos galėtų būti ir peržiūrėtos.

- O peržiūrėtos kieno sąskaita?

- Lietuva pagal įstatymą turi turėti ne mažiau kaip 34 proc. (bendrovės, atsakingos už VAE statybą akcijų – DELFI), o toliau viskas yra atvira tolimesnėms deryboms, susitarimams.

- O ar su jumis susisiekė Lenkijos pusė, kai buvo ruošiamasi tvirtinti energetikos projektų paketą?

- Kontaktai yra, mes matome interesą iš Lenkijos pusės, be abejo, kalbėsime toliau.

- Koncesijos sutartyje numatyta, kad ginčai turėtų būti sprendžiami pagal Anglijos teisę. Kodėl pasirinkta ši teisė? Juk viena iš priežasčių dėl ne itin sėkmingų derybų dėl Ignalinos atominės uždarymo (IAE) su „NUKEM“ buvo įvardijama ir žinių stoka dėl Anglijos teisės.

- Mes turime sutartį, kurioje dalyvaus projekto bendrovė ir projekto bendrovės akcininkai, t.y. ir „Hitachi“, ir Latvija, ir Estija. Turi būti taikoma tokia teisė, kuri yra paplitusi, kuri yra žinoma tiek latviams, tiek estams, tiek „Hitachi“ ir pripažinta, kad ta teisė yra priimtina taikyti, kai eina kalba apie tokio masto projektus, todėl ir buvo pasirinkta Anglijos teisė. Tai yra labiausiai paplitusi teisė, įgyvendinant tokio masto projektus.

- Pats Anglijos teisės pasirinkimas neužprogramuoja klaidų?

Visos sutartys turi būti ruošiamos pagal tarptautinę teisę, vieną ar kitą labiausiai paplitusią, tačiau, matyt, problema yra ne teisė, kuri pasirenkama, bet pačios sutartys – kiek kvalifikuotai jos yra paruoštos, kiek jos derybų metu arba po derybų gina vienos ar kitos šalies interesus.

- VAE atveju į sutartis yra įsigilinta pakankamai?

- Iš tikrųjų, taip, tai yra maksimali apsauga Lietuvos pusei, tačiau kartu mes turime užtikrinti ir investuotojų interesus, o kai mes kalbame apie projekto bendrovę, tai vienas iš investuotojų ir yra Lietuva. Projekto bendrovė gauna koncesiją iš Lietuvos, tai yra, kaip sakant, ir Lietuvos investicijos apsauga, ne tikrai „Hitachi“, Latvijos ar Estijos. Tai yra precedento neturintis dokumentas, nes tokio masto regioninių atominių projektų iki šiol nebuvo vykdoma.

- Kas laukia IAE?

- Tikslas, kurio mes siekiame yra įgyvendinti B1, B2, B3, B4 projektus ir kuo greičiau iškrauti kurą iš reaktoriaus, baseino ir jį patalpinti konteineriuose panaudoto kuro saugykloje. Tai yra uždavinys numeris vienas, dėl to randame bendrą kalbą su Europos Komisija.

- O ar spaus Lietuva „NUKEM“?

- Jau šiandien ir toliau vyksta derybos, analizuojama, kiek konteineriai atitinka techninius reikalavimus, kad visas uždarymo projektas būtų maksimaliai saugus.

- Jei nebus pakankamo finansavimo IAE uždarymui, o dar teks statyti naują elektrinę – kaip tuomet keisis situacija: juk gali tekti mokėti ir senos uždarymo sąnaudas, ir naujosios paskolas?

- Šitie projektai tarpusavyje yra niekaip nesusiję, nebent tuo, kad naujoji atominė skatintų Lietuvos ekonomiką ir esant gyvybingai ekonomikai ir uždarymo procesai būtų lengvesni, tai yra, įmonės, kurios dalyvauja uždarymo projektuose, jos būtų gyvybingesnės, turėtų didesnius resursus, tai sąsaja galėtų būti tik tokia. Na, o neturint pakankamo finansavimo IAE uždarymui, be abejo, tikslas išlieka tas pats: iškrauti kurą iš reaktoriaus, baseino ir patalpinti panaudoto kuro saugykloje, o likusi neįgyvendinta dalis – būtų galima tuščią reaktorių konservuoti ir toliau siekti, kad Europos Sąjunga, jei ne šioje finansinėje perspektyvoje, tai ateinančiose finansinėse perspektyvose, finansuotų ir mes galėtume iki galo įgyvendinti šitą projektą. Pabaigti B1, B2, B3, B4 projektus, kurą išimti iš reaktoriaus, baseino ir patalpinti konteineriuose panaudoto kuro saugykloje turėtų užtekti dabartinio finansavimo, o dėl tolimesnio finansavimo – reikia skaičiuoti, vertinti ir žiūrėsime, kaip jis bus užtikrintas.

- Jūs sakėte, kad VAE ir IAE projektai nesusiję, bet juk jie abu turi įtakos elektros kainai?

Arvydas Sekmokas
Arvydas Sekmokas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

- Elektros kainą pirmiausiai lemia rinka ir pastačius jungtis, regioninė elektros kaina nusistovės ne atskirai Lietuvoje, bet Baltijos šalyse, Skandinavijoje ir Lenkijoje. Be abejo, IAE projektas yra svarbus, jį reikia finansuoti ir tai yra finansavimo klausimas, bet tiesiogiai jį sieti su tarifu būtų klaidinga. Valstybė gali pasirinkti ar finansuoti iš tarifo, ar finansuoti iš kitų šaltinių, ar laukti, kol Europos Sąjunga bus pajėgi skirti tinkamą finansavimą.

- Atsinaujinančių išteklių atstovai baiminasi, kad pradėjus statyti naują atominę, sumažės jiems skiriama parama. Ką jūs galėtumėte jiems atsakyti?

Atominė elektrinė yra galimybė atsinaujinantiems ištekliams. Atominė elektrinė gamina pastovią elektros energiją, tai yra kaip sumuštiniui duona. Ant šitos duonos yra tepamas sviestas, tai yra atsinaujinantys energijos ištekliai, kurie nėra nuolatiniai – vieną dieną saulė yra, vėjas pučia, kitą dieną ne, t.y. sviesto gali turėti, gali neturėti, bet duoną, tam, kad turėtum, ką valgyti, turi būti. O ant to sviesto žinoma gali būti dar dešros – importo. Neturint duonos nebūtų ant ko sviestą tepti - mums reikia pastovios elektros energijos gamybos, kad prie to galėtume prijungti atsinaujinančių išteklių gamybą.

- Kiek, jūsų skaičiavimais, VAE turėtų sukurti darbo vietų?

- Statybos metu tame procese dirbtų iki 6 tūkst. darbuotojų. Atominei elektrinei veikiant, tai būtų visiškai kitos kvalifikacijos ir specialybių darbuotojai bei galėtų būti sukurta apie 200 – 300 darbo vietų.

- Komercinių Lietuvos bankų ekonomistai pasisako už VAE statybas. Gal jau sulaukėte pasiūlymų iš Lietuvoje veikiančių bankų dėl naujos atominės statybų finansavimo?

- Dėmesys energetikai iš bankų tikrai yra. Jie domisi apskritai energetikos projektais, ne atskirai Visagino, bet kai kurie bankai, iš tikro, reikėtų jų klausti, nori specializuotis ir finansuoti energetinius projektus, nes tam reikia specifinių žinių, specifinės patirties ir būtent specializacija vienam ar kitam bankui atvertų didesnes galimybes dalyvauti tokiose projektuose.

- Kalbant apie VAE – kodėl koncesijos sutartį parafavo energetikos viceministras Žygimantas Vaičiūnas. Kodėl ne jūs ar premjeras, juk japonų verslo kultūra reikalauja, kad sutartį pasirašytų lygiaverčiai pagal pareigas partneriai?

Visų pirma, jis yra tiesiogiai atsakingas Koncesijos komisijos pirmininkas ir būtų keista, jeigu rengiant tokią sutartį pasirašytų ne Koncesijos komisijos pirmininkas, o kažkas kitas – tai galėtų atrodyti neskaidriai. Ponas Vaičiūnas lankėsi Japonijoje ir buvo susitikęs su „Hitachi“ prezidentu Hiroaki Nakanishi ir dalykiškai aptarė su projektu susijusius klausimus. Dabar yra labai natūralu ir teisiškai pagrįsta, kad koncesijos sutartį turi rengti už ją atsakinga komisija. Na o toliau, kai bus pasirašyta koncesijos sutartis Seime, bus sprendžiama kokiu formatu ji bus pasirašoma. Esu visiškai ramus dėl tos sutarties pagrįstumo ir dėl tų parašų, kurie yra padėti, tikrumo.

- Abejojama, ar suskystintų dujų terminalas atsipirks, nes „Gazprom“ gali tiesiog pigiau pardavinėti dujas. Kaip galite pakomentuoti tokius teiginius?

Tos šalys, kurios turi alternatyvų dujų tiekėją, iš tikrųjų, moka mažiau negu Lietuva. Tai jau yra pirmas ir svarbiausias argumentas. Antra, yra įstatymo numatyta nuostata, kad po 25 proc. turėtų būti tiekiami iš skirtingų šaltinių, 50 proc. paliekant rinkai, kartu nustatant viršutinę ribą už kurią vienas ar kitas importo šaltinis, t.y. „Gazprom“ ar suskystintų gamtinių dujų terminalas, galėtų tuos 25 proc. tiekti. Manau, kad kainos ribojimas Vyriausybės nustatyta tvarka ir turi užtikrinti, kad mes kuriame rinką ir neleidžiame „Gazprom“ dominuoti ir turėti 100 proc. rinkos. Lygiai taip pat nenorime, kad 100 proc. eitų tik iš terminalo. Mes norime, kad rinkoje būtų konkurencija. Tikslas juk ir yra pigesnės gamtinės dujos – jei „Gazprom“ ženkliai nuleistų kainas, mes tik džiaugtumėmės.

- Lietuvoje planuojama statyti vis daugiau biokurą ir atliekas deginančių jėgainių – vien sostinėje apie tokius ketinimus kalbėjo ir „Dalkia“, ir „Fortum“. Kiek, pakeitus šildymui naudojamą kurą, galėtų sumažėti sąskaitos gyventojams?

- Esama praktika rodo, kad šiandien iš biokuro gaminamos šilumos kaina yra žemesnė negu šilumos gaminamos iš dujų, taip pat tai yra perspektyva sumažinti priklausomybę nuo dujų. Tačiau būtinai reikia įvertinti biokuro kiekį, kurį reikės pateikti į vieną ar kitą jėgainę, kokia bus tiekimo grandinė ir yra labai svarbu, kad biokuro rinka nebūtų monopolizuota, nesvarbu, užsieninio ar vietinio juridinio subjekto ar susijusių subjektų, kurie galėtų kainas žymiai didinti. Svarbu ne „Fortum“ ar „Dalkia“, svarbu jų konkurencija, tada mes turėsime konkurencingą kainą ir tada ta kaina bus priimtina vartotojams.

- Ar Energetikos ministerija yra numačiusi, kiek pinigų reikės planuojamiems įgyvendinti energetikos projektams kasmet?

Įmonės numato projektų finansavimą pačios, savarankiškai. Biudžeto lėšų šitie projektai nepareikalaus ir įmonės turi paskaičiavusios, kaip jos tuos projektus finansuos. Kas bebūtų energetikos ministras, jis vykdys ir formuos energetikos politiką, o įmonės įgyvendins projektus.

- Ko tikitės iš ateinančių rinkimų?

- Tikrai turiu planų kuo sėkmingiau vykdyti šituos (energetinius - DELFI) projektus, nesvarbu, ar šios kadencijos metu, ar bet kokiuose kituose darbuose, nes šitie projektai yra svarbūs visai šaliai.

- Jūs neabejojate, kad juos pavyks įgyvendinti?

Tikrai dedame visas pastangas ir visiškai tikime, kad šie projektai yra svarbūs, reikalingi ir jie tikrai bus įgyvendinti.

- Dėkoju už pokalbį.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Rusijos plaukiojanti atominė elektrinė atvyko į numatytą uostą (30)

Rusijoje pastatyta pirmoji pasaulyje plaukiojanti atominė elektrinė šeštadienį baigė beveik 5...

Dar trys bendrovės planuoja naujus vėjo parkus (3)

Lietuvos valdžiai pasiūlius naują paramos schemą žaliosios energetikos plėtotojams ir jau...

„Ignitis grupė“ Mažeikių vėjo parko statybos priežiūros konkursą skelbs iš naujo

Valstybės valdoma energetikos grupės „ Ignitis grupė“ (buvusi „ Lietuvos energija “),...

„Achema“ ES teisme pralaimėjo ginčą dėl valstybės pagalbos SGD terminalui (2)

Europos Sąjungos teismas ketvirtadienį atmetė koncerno „ Achemos grupė “ valdomos Jonavos...

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė pasiekė elektros energijos generacijos rekordą (3)

Strateginės energijos gamybos bendrovei „ Ignitis gamyba“ priklausančiai Kruonio...

Top naujienos

Kai skiriasi garsūs ir įtakingi: įvardijo didžiausią viešumo žalą ir naudą (30)

Vieni visuomenėje žinomi, garsūs ir įtakingi asmenys savo asmeninio gyvenimo dramas bando slėpti...

„Raganiaus“ autorius Andrzejus Sapkowskis: kvailių širdys yra pramogų namuose (31)

„Taip, kai kurie mano herojai konservatyvūs. Jie išpažįsta tvirtas klasikines vertybes”, –...

Jau ruošiasi naujai erai: 4G sujungė žmones, o 5G sujungs daiktus (131)

5G vadinamos mobiliojo ryšio technologijos leis darbus atlikti greičiau, paprasčiau ir nuotoliniu...

Giedrė Kilčiauskienė atsakė į intriguojančius vaikų klausimus: kam reikalingi „influenceriai“ ir kur dingo sniegas? (7)

Muzikinių grupių „Pieno lazeriai" ir „Empti" vokalistė Giedrė Kilčiauskienė ne iš...

Ekspertas apie Rusijos kariuomenę: net sovietmečiu taip nebūdavo (548)

Pastarųjų dvidešimties metų Rusijos tiriamosios žurnalistikos atstovai Andrejus Soldatovas ir...

Psichologė patarė, kaip pasirinkti palankiausius gyvenimo sprendimus

Kiekvieną dieną mes priimame sprendimus. Sprendžiame, ką valgyti, ką rengtis, kur eiti, ką...

10 geriausių Europos poilsio vietų atostogoms prie ežerų ir upių

Rudens pradžia – idealiausias metas keliauti. Turistų minios atslūgsta, alinanti kaitra – taip...

JK saugumo analitikai perspėja: „Facebook“ žino, kada paskutinį kartą mylėjotės (10)

Net ir geriausia draugė gali nežinoti, kada jūs paskutinįkart mylėjotės, bet „Facebook“...

Skaičiuoja didesnes vilkų šeimynas – avis plėšrūnai rėžia be gailesčio (50)

Utenos rajono gyvulių augintojai šiais metais nebe pirmą kartą skaičiuoja nuostolius. Tauragnų,...