A.Sekmokas užsimojo atskirti šilumos gamybą nuo tiekimo

„Mes turime gerą praktiką ir dujų ūkyje, ir elektros ūkyje, abejose sektoriuose įgyvendinant Trečiojo paketo principus atsirado daugiau skaidrumo, daugiau konkurencijos ir yra žymiai geriau užtikrinami vartotojų interesai. Tuo pačiu planuojame ir šilumos ūkyje įgyvendinti Trečiojo paketo nuostatas. Europoje šitos nuostatos šilumos ūkiui nėra taikomos, kadangi Europoje nėra paplitęs centrinis šildymas taip, kaip yra Lietuvoje ir mes matome, kad įgyvendinus Trečiojo paketo principus, t.y. atskirus gamybą nuo tiekimo, mes galėtume žymiai skaidriau ir užtikrinant konkurenciją garantuoti šilumos tiekimą vartotojui ekonomiškai pagrįstomis kainomis“, - sakė ministras.

Anot jo, įgyvendinus atskyrimą, „valstybė atsistotų tarp šilumos gamintojų ir vartotojų“, o tai galėtų užtikrinti skaidrumą.

„Iš tikro, nebūtų visų klausimų, kurie iškyla su rubiseifu, šilumos tiekimo reguliavimu, vartotojams tiekiant arba per didelį arba per mažą šilumos kiekį. Šilumos tiekėjai neužtikrina, kad būtų atsižvelgta į tinkamus interesus, šituos principus mes planuojame įgyvendinti ir iki rugpjūčio pirmos dienos parengti Šilumos ūkio įstatymo naują redakciją, lydinčiuosius įstatymus“, - sakė A. Sekmokas.

Tačiau ministras pripažino, jog ten, kur šilumos ūkiai yra išnuomoti, teks sulaukti jų nuomos termino pabaigos, o vėliau galimi keli atskyrimo modeliai – rinkoje turėtų atsirasti skirtingi savininkai arba įmonės valdymas turėtų būti atskirtas nuo savininkų.

„Namo šilumos ūkis turėtų būti namo rankose ir bendrijos, atskiri daugiabučiai turi susitvarkyti su savo šilumos punktais. Šilumos tinklai yra antra dalis – turime užtikrinti, kad gyventojams būtų tiekiama tiek šilumos, kiek reikia, nebūtų tiekiama per daug šilumos, kuo daugelis gyventojų skundžiasi bent jau Vilniuje ir taip pat reikia žiūrėti, kad būtų efektyvumas – tiek namų šiltinimas, tiek šiluminių trasų renovacija, kad netirptų sniegas žiemą virš šiluminių trasų. O gamybos srityje mes turėtume užtikrinti normalią konkurenciją. Grigiškių pavyzdys, kai buvo stengiamasi, kad nebūtų leista prisijungti Grigiškėms, yra labai iškalbingas. Nepriklausomi šilumos tinklai nuo kokio nors gamintojo turėtų leisti prisijungti visiems gamintojams, sukurti konkurenciją, leisti mažinti kainas“, - dėsto A. Sekmokas.

Pasak jo, jei Seime šilumos ūkio reformai nebus pritarta iki Seimo rinkimų, šį darbą galėtų tęsti naujai išrinkta valdžia. A. Sekmokas tikino, kad dėl tokios pertvarkos būtinumo sutaria ir opozicinių partijų atstovai.

„Prielaidos yra, kad ta reikia daryti, ar tai padarys šita Vyriausybė, ar jai nespėjus padarys kita. Teko apie tai kalbėti Seime, ir Ekonomikos komitete - net ir opozicinės frakcijos neišsakė prieštaravimų, kad šito nereikėtų pradėti daryti“, - pasakojo ministras.

„Manyčiau, kad šilumos ūkyje pertvarka tikrai yra viena iš tų, kurios laukia ir visi šilumos vartotojai ir principinės gairės, ką reikėtų daryti, per pastarąjį laikotarpį yra išryškėjusios“, - sakė premjeras Andrius Kubilius.

Anot premjero, po pertvarkos atsirastų daugiau skaidrumo gaminant ir tiekiant šilumą.

Anot A. Sekmoko, įstatymo priėmimas galėtų vykti šiemet.

Vyriausybės nutarimo projekte rašoma, kad Energetikos ministerija Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektą turėtų pateikti svarstyti Vyriausybei ne vėliau kaip iki šių metų rugpjūčio 1 dienos.

Dokumente teigiama, kad šilumos ūkio pertvarka vykdoma, siekiant šiame sektoriuje užtikrinti konkurenciją, skaidrumą, efektyvumą ir ekonomiškai pagrįstą pusiausvyrą tarp šilumos vartotojų ir tiekėjų interesų.

Galėtų perimti ir valstybė

Numatoma, kad bus įgyvendintas vertikaliai integruotų šilumos ūkio sektoriaus įmonių atskyrimas pagal ES trečiąjį energetikos paketą, o dalis savivaldybės funkcijų šilumos ūkio sektoriuje bus perduoda valstybės kompentencijai.

Ketinama sukurti sąlygas, skatinančias efektyvią konkurenciją šilumos gamybos veikloje, įtvirtinti reikalavimus, kurie įpareigotų energetikos įmones siekti šilumos energijos perdavimo ir vartojimo efektyvumo didinimo.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas praėjusią savaitę pareiškė, kad iki naujų Seimo rinkimų šių metų rudenį žadama pertvarkyti šalies šilumos ūkį. Jis pripažino, kad iki šiol šiai Vyriausybei nepavyko pertvarkyti šio ūkio ir sumažinti šilumos kainų vartotojams.

"Šiandien yra interesai aiškiai didžiųjų šilumos gamintojų - tai yra monopolijų pusėje, mes teiksime Vyriausybei nutarimo projektą dėl šilumos ūkio esminės reformos. Vasaros pabaigoje turėtų būti pateiktas šilumos ūkio ir lydintieji įstatymai. Reforma turi pasiekti tris tikslus - tai yra suskaidyti vertikaliai integruotas monopolijas, turi užtikrinti skaidrumą, konkurencingumą ir atstatyti tą interesų pusiausvyrą, kuri buvo pažeista ne šilumos vartotojų naudai", - penktadienį Lietuvos radijo laidoje "Dienos tema" kalbėjo A.Sekmokas.

Į klausimą, ar tai reiškia, jog šilumos tinklai bus perduoti valstybės valdomai bendrovei, A.Sekmokas atsakė: "Tikrai šiandien panašu, kad toks scenarijus būtų, tačiau detaliai mes turėsime tai numatyti Šilumos ūkio įstatyme".

"Aš manau toks modelis (šilumos tinklų perdavimas valstybės nuosavybėn - BNS) yra labai tikėtinas. Tačiau mes diskutuosime su šilumos ūkio įmonėmis, su vartotojais, kad būtent tie interesai būtų atstatyti šilumos vartotojų naudai. Turime suprasti, kad ir šilumos ūkis Lietuvoje turi būtų tvarkomas tvarkingai, kad infrastruktūra nebūtų nugyventa, kad šilumos ūkis nesugriūtų. Šiandien dažnu atveju nuomininkai, kurie nuomoja šilumos ūkio įmones, jie nepakankamai rūpinasi šilumos trasomis", - sakė A.Sekmokas.

Pasak ministro, artimiausiu metu darbą pradės speciali darbo grupė.

Šilumos ūkio pertvarkos tikslas yra esminis šilumos ūkio monopolijų panaikinimas, statant biokuro katilines ir taip mažinant šildymo kainas.

Ministerijos rengiamoje naujoje šilumos ūkio koncepcijoje, be kita ko, siūloma vasaros sezono metu karštą vandenį daugiabučiuose gaminti ne centralizuotai, o elektriniais boileriais.