„Susitikimas turi būti lygiaverčiais pagrindais. Negali būti dvišalis (Rusija ir Lietuva - BNS), tik trišalis", - trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė A.Sekmokas.
Jis patvirtino, kas vyksta derybos su Rusija dėl susitikimo su tos šalies energetikos ministru.
„Vyksta derybos dėl susitikimo su Rusijos energetikos ministru. Rusijos ambasadoriui pasakiau, kad esu pasiruošęs susitikti. Dabar kalbame apie formatą, koks tas susitikimas turėtų būti. Darbo grupės turi susitarti dėl susitikimo vietos, laiko, kas dalyvaus - Rusija ir Lietuva, ar Rusija, Lietuva ir Europos Sąjunga", - kalbėjo A.Sekmokas.
Ministro tvirtinimu, toks susitikimas turėtų įvykti per artimiausią pusmetį: „Tuos klausimus turime išspręsti iki ateinančio šildymo sezono".
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė priekaištavo, kad derybos su Rusija yra pavėluotos: „Jūs net su Valentukevičiumi („Lietuvos dujų" generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius - BNS) nesėdote prie bendro stalo".
„Tvarkietis" Julius Veselka tvirtino prognozuojąs, kad klausimas dėl dujų dabar jau gali būti išspręstas tik „politiniame lygyje": „Į Maskvą ruošiamas prezidentės vizitas. Ji nuvažiuos ir viską susitars - nušluostys visiems nosis".
Lietuvos Vyriausybė, pagal ES reikalavimus ketinanti atskirti magistralinius ir skirstomuosius dujotiekius, antradienį pareikalavo, kad atsistatydintų trys bendrovės „Lietuvos dujos" vadovai, įskaitant "Gazprom" atstovus valdyboje Valerijų Golubevą ir Kirilą Selezniovą.
A.Sekmokas pareiškė, kad „Lietuvos dujos" nepaiso Lietuvos valstybės kaip akcininkės bei gamtinių dujų vartotojų interesų ir praktiškai tapo „Gazprom" filialu. "Lietuvos dujų" vadovybė, anot ministro, nesiderėjo dėl dujų tiekimo kainos, todėl turi atsistatydinti įmonės vadovas V.Valentukevičius.
„Lietuvos dujoms" nepaklusus, Energetikos ministerija ketina kreiptis į teismą dėl įmonės veiklos tyrimo.
Premjeras pritaria
„Tarimasis dėl europinių direktyvų siekiant pertvarkyti dujų ūkį, tiek Lietuvoj, tiek visoje ES, kiek tai liečia „Gazprom“, tai tas tarimasis gali būti, bet geriau trišalis, nes Lietuva nėra savarankiška įgyvendindama ES direktyvą“, - trečiadienį po vyriausybės psoėdžio žurnalistams sakė premjeras Andrius Kubilius.
Anot jo, į darbo grupę Energetikos ministerijoje, kuri buvo sudaryta praėjusių metų viduryje, pakviestos ir „Gazprom“ ir „E.ON“ bendrovės.
Tačiau premjeras išsisuko nuo tiesaus klausimo ar Vyriausybė yra gavusi Rusijos vienos ministerijų laišką dėl būtinybės kalbėtis apie dujų sektoriaus reformą Lietuvoje.
„Yra buvę pasiūlymų susitikti ir kalbėtis dėl dujų pertvarkos, bet, kaip ministras (A.Sekmokas) ir sakė, būtų gerai, kad toks susitikimas būtų trišalis. Dabar nesisimčiau detalizuoti (dėl laiško - DELFI), reikėtų pasitikrinti. Tokia galimybė susitikti ir tartis, kalbėtis, yra svarstoma“, - kalbėjo premjeras.
Sausio pabaigoje Energetikos ministerija pateikė Europos Komisijai skundą, kuriuo prašoma ištirti galimą „Gazprom" piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.
„Gazprom" ir E.ON priešinasi ES energetikos direktyvos trečiojo paketo įgyvendinimui, kuris reiškia, kad Vyriausybė valdys strateginę infrastruktūrą - savo žinion ji ketina perimti magistralinius šalies dujotiekius. A.Sekmokas sako, kad dujų tiekėjas negalės turėti daugumos akcijų perdavimo sistemos operatoriaus įmonėje, tačiau pabrėžia, kad tai nereiškia nacionalizavimo.
Lietuvos Vyriausybė teigia patirianti Rusijos dujų milžino spaudimą.
Lietuvai priklauso 17,7 proc. „Lietuvos dujų" akcijų, Rusijos koncernui „Gazprom" - 37,06 proc., Vokietijos „E.ON Ruhrgas International" - 38,9 proc.