Tačiau kaip antradienį popiet „Delfi“ informavo energetikos ministro patarėja Vita Ramanauskaitė, šiuo metu ieškoma galimybių, kaip būtų galima pasirūpinti ir tais vartotojais, kurie nepriklausomus tiekėjus jau yra pasirinkę.
„Ieškome teisinių galimybių jau sudarytų sutarčių su nepriklausomais tiekėjais įsigaliojimą nukelti tiek pat, kiek ir tiekėjo pasirinkimo terminą, t. y., iki liepos 1 dienos“, – sakė ji.
Trečiadienį Vyriausybei pritarus registruotiems Gamtinių dujų, Elektros energetikos ir Energijos išteklių rinkos įstatymų projektams, jie galėtų būti teikiami Seimui ir svarstomi skubos tvarka.
Kaip rašoma projektų aiškinamajame rašte, iki 2021 m. spalio 1 d. elektros rinkos liberalizavimo antrajame etape nepriklausomą tiekėją buvo pasirinkę 33 proc. visų turinčių pasirinkti buitinių vartotojų, arba 256,5 tūkst. buitinių vartotojų.
„Nepriklausomo tiekėjo kol kas nepasirinko 521,7 tūkst. buitinių vartotojų, arba 67 proc. visų nepriklausomą tiekėją elektros rinkos liberalizavimo antrame etape turinčių pasirinkti buitinių vartotojų“, – dėstoma dokumente.
Ministerijos specialistų teigimu, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu buitiniai vartotojai nepakankamai aktyviai renkasi nepriklausomus tiekėjus, paskutiniais šių metų mėnesiais gali susidaryti itin įtempta situacija, kai daug nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusių buitinių vartotojų, priimdami nebūtinai racionalius sprendimus, skubės rinktis nepriklausomą tiekėją, o nepriklausomi tiekėjai nesugebės kokybiškai aptarnauti visų sutartis norinčių sudaryti buitinių vartotojų.
„Tokiu atveju nepriklausomą tiekėją iki šių metų pabaigos spės pasirinkti ne visi jį šiame liberalizavimo etape turintys pasirinkti buitiniai vartotojai. Jie nuo 2022 m. sausio 1 d. pateks į garantinį tiekimą ir jiems būtų taikoma garantinio tiekimo kaina, kuri apskaičiuojama vidutinei praėjusio ataskaitinio mėnesio elektros energijos biržos kainai, susiformavusiai Lietuvos kainų zonoje, pritaikius koeficientą 1,25.
Elektra buitiniams vartotojams kainuos brangiau ne tik dėl taikomo papildomo koeficiento, bet ir dėl pastaruoju metu padidėjusios kainos elektros biržoje, kad jie nespėjo laiku pasirinkti nepriklausomo tiekėjo“, – aiškinama rašte.
Atsižvelgiant į tai, siūloma pailginti elektros rinkos liberalizavimo antrojo etapo terminą, numatant, kad visuomeninis tiekimas elektros rinkos vartotojams bus nutrauktas ne 2022 m. sausio 1 d., bet 2022 m. liepos 1 d.
„Atsižvelgiant į besitęsiantį energetinių žaliavų, įskaitant ir elektros energijos kainų augimą pasaulio rinkose, siūloma patikslinti Elektros energetikos įstatymą, t. y. iš dalies keisti bei papildyti šiuo metu galiojantį kainų reguliavimą buitiniams elektros vartotojams, kuriems elektros tiekimą užtikrina visuomeninis tiekėjas“, – rašoma dokumente.
Projekte numatyta, kad visuomeninis tiekėjas („Ignitis) gali siūlyti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) priimti sprendimą dėl elektros visuomeninės kainos viršutinės kainos ribos mažinimo ar faktiškai negautų pajamų išdėstymo ilgesniam kaip 1 metų laikotarpiui, tam, kad būtų užtikrintas visuomeninių elektros energijos vartotojams paslaugų kainos stabilumas.
Brangtų ne taip stipriai
Gamtinių dujų įstatymo projekte nustatomas kitoks (papildomas) prognozuojamų gamtinių dujų (produkto) kainos įtraukimo į galutinį tarifą buitiniams vartotojams skaičiavimo principas, esant nepalankiai situacijai gamtinių dujų rinkoje.
„Tai leistų visiems tiekėjams, veikiantiems vieno dujų skirstymo sistemos operatoriaus teritorijoje, tuo atveju, jeigu tiekimo įmonės lėšos išdėstomos per gamtinių dujų kainų reguliavimo periodą ar kitą VERT nustatytą laikotarpį, kuris negalėtų būti ilgesnis nei 5 metų laikotarpis, rinkti šias lėšas, nepriklausomai nuo to, kurį tiekėją vartotojas pasirenka ar keičia, ir grąžinti jas periodiškai kas mėnesį tai gamtinių dujų tiekimo įmonei, kuriai priklauso atgauti atidėtas lėšas“, – aiškinama rašte.
Kita dalis Gamtinių dujų įstatymo pakeitimų susijusi su gamtinių dujų atsargų pažeidžiamiems vartotojams kaštų mažinimu. Įvertinus Lietuvoje sukurtą gamtinių dujų tiekimo infrastruktūrą ir galimybes tiekti gamtines dujas iš Latvijos ir Baltarusijos, o 2022 metais ir iš Lenkijos, atsiranda sąlygos, kurios leistų gamtinių dujų tiekėjams naudoti ir kitas dujų tiekimo saugumą užtikrinančias dujų rinkos priemones (ne tik gamtinių dujų atsargų kaupimą).
Energijos išteklių rinkos įstatymo pakeitimo tikslas – sudaryti galimybę reguliuojamiems šilumos gamintojams dvišaliais kontraktais (ne per gamtinių dujų biržą) įsigyti daugiau kaip 50 proc. gamtinių dujų su sąlyga, kad dvišaliais kontraktais įsigyjamų gamtinių dujų kaina neviršija vidutinės gamtinių dujų biržos kainos.
„Siūlomi pakeitimai sudarys lankstesnes sąlygas reguliuojamiems šilumos gamintojams įsigyti gamtines dujas mažiausiomis sąnaudomis, sudarys galimybes pirkti gamtines dujas ne per tarpininkus, pavyzdžiui, tiesiogiai iš suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekėjų tarptautinėje SGD rinkoje. Šie pakeitimai aktualūs didelį gamtinių dujų suvartojantiems reguliuojamiems šilumos gamintojams, kurie norėdami įsigyti gamtines dujas biržoje gali susidurti su gamtinių dujų biržos („Get Baltic“) likvidumo trūkumu“, – rašoma dokumente.
Preliminariu vertinimu, priėmus siūlomus pakeitimus galutinės reguliuojamos elektros kainos augimas 2022 m. sausio 1 d. siektų iki 21 proc.
„Tai leis VERT sumažinti elektros kainos augimą, šio kainų didėjimo metu susidariusias sąnaudas išdėstant per ilgesnį kainų reguliavimo laikotarpį“, – nurodoma rašte.
„Tuo metu priėmus Gamtinių dujų įstatymo pakeitimus reguliuojama gamtinių dujų kaina I grupės vartotojams (gamtines dujas naudojantiems viryklei) didėtų iki 20 proc. (be šių pakeitimų kaina didėtų 51 proc.). Gamtinių dujų II grupės vartotojams didėtų iki 30 proc. (be šių pakeitimų kaina didėtų 83 proc.)“, – skaičiuoja ministerija.
Dokumente nurodyta, kad įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų nereikės.
