Apie tai jis kalbėjo antradienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje. Joje taip pat dalyvavusi Europos Parlamento (EP) pranešėja Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo finansavo klausimu Rebecca Harms teigiamai atsiliepė apie šį procesą.
„Vakar pamačiau labai sėkmingą uždarymo procesą. Žinote, kad anksčiau yra buvę kritikos dėl jo, tačiau dabar visos tarptautinės institucijos sutinka, kad procesas yra gerose rankose ir yra valdomas profesionalų“, – sakė ji.
Tuo metu EP narys Bronis Ropė sakė, jog tikisi Ignalinos AE finansavimo pasiūlymas bus adekvatus – toks, kad atominė elektrinė būtų uždaroma laiku ir kokybiškai.
„Dėl skaičių – tiek mūsų pusė, tiek Europos Komisija – sutariame. Nesutariame tik dėl principų, ar visam laikotarpiui pinigus skirti, ar tik laikotarpiui. Tai aš manau, labai svarbu bus rasti formulę ir įdiegti.
Kitas dalykas, kuris mane jaudina, tai – EK noras, kad Lietuva finansuotų ne mažiau kaip 20 proc. Stojimo sutartyje tokių įsipareigojimų nėra. Lietuva geranoriškai apsiėmė, kad savanoriškai finansuos 14 proc. ir aš manau, kad EK šioje vietoje persistengia. Lietuvos įsipareigojimas nuo 12 proc. padidintas iki 14 proc. ir tikrai turėtų būti pakankamas“, – kalbėjo jis.
B. Ropė dar pažymėjo, kad Ignalinos regione labai svarbu spręsti socialinius ir ekonominius klausimus.
„Šiandien vos keli tūkstančiai žmonių ten turi pragyvenimo šaltinį, o po kelių metų išvis bus nulis. Todėl svarbu tame regione vykdyti gaivinimo programas“, – sakė jis.
Galiausiai B. Ropė pridūrė, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti kurui, kuris saugomas „pirmuose konteineriuose“.
„Reikia pradėti dirbti dėl kuro, kuris saugomas pirmuosiuose konteineriuose, kuriems daugiau nei 20 metų. Greit praeis ir 30 metų, tada turėsime kažką daryti su jais – gal perkelti į kitus konteinerius, gal laidoti“, – sakė jis.
Rizikingiausias etapas
Ž. Vaičiūnas sakė, kad iš tikrųjų didelių skirtumų Lietuvos ir ES požiūriuose į Ignalinos AE uždarymo finansavimą nėra.
„Nekalbame apie kažkokius lūžinius, tektoninius skirtumas tarp EK ar EP ir Lietuvos, tiesiog kalbame apie tam tikrus principus. Pasiekta esminė pažanga Ignalinos AE uždarymo procese, 40 proc. darbų jau įgyvendinta.
Neatidėliotino uždarymo strategiją turime tęsti, o ji reiškia, kad turi būti adekvatus finansavimas visose finansinėse perspektyvose. Labai gerai, kad turime 550 mln. eurų jau pasiūlyta kitoje finansinėje perspektyvoje. Iš esmės kalbame apie vieną iš principų – mūsų pagrindinė pozicija yra tokia, kad turime užtikrinti reikiamą finansavimą iki reaktorių išmontavimo pradžios“, – sakė jis.
Energetikos ministras nurodė, kad taip jau sutampa, jog šio proceso projektavimas ir reaktorių išmontavimas vyks nuo 2023 metų.
„Pagal planą, patys reaktorių išmontavimo projektavimo darbai turėtų būti atliekami 2023 metais. Toliau bus pats reaktorių išmontavimas ir iš esmės iššūkio esmė tokia, kad nėra konkrečios dokumentacijos, kuri labai aiškiai parodytų, ką ten galima rasti.
Turime labai unikalų projektą visame pasaulyje, nes tai precendento neturintis išmontavimo procesas, o reaktoriai yra viso jo širdis. Jei turėtume instrukcijas, kaip atominė elektrinė buvo statoma, būtų žymiai lengviau. Ne iki galo aišku, ką ten rasime. Dėl to pradėjus darbus, gavus finansavimą, procesas turi būti kiek įmanoma trumpesnis laike“, – sakė energetikos ministras.
Kaip anksčiau skelbė naujienų agentūra BNS, šiuo metu Lietuva derasi su EK dėl jėgainės uždarymo finansavimo naujoje 2021–2027 metų finansinėje perspektyvoje. Komisijos patvirtintame reglamento projekte rašoma, kad ES 2021–2027 metų biudžete finansuos ne daugiau kaip 80 proc. išlaidų, o Lietuva ir kiti tarptautiniai donorai – 20 proc.
Dabartiniame biudžete Lietuvos finansavimo dalis siekė 14 proc. EK 2021–2027 Ignalinos AE uždarymui ketina skirti 552 mln. eurų, Lietuva siekia, kad ši suma būtų didesnė. Energetikos ministerija anksčiau skelbė, kad naujajame ES biudžete IAE uždarymui reikėtų apie 780 mln. eurų.
Šiam projektui nuo 2007-ųjų metų ES jau skyrė apie 1,3 mlrd. eurų. Lietuva uždaryti Ignalinos AE įsipareigojo stodama į ES. Jėgainė elektros energijos gamybą visiškai nutraukė 2009-ųjų pabaigoje. Eksploatavimo nutraukimo darbai gali trukti iki 2038 metų.
