Estija taip daug kovojo dėl atviros rinkos, kad pamiršo apsaugoti vartotojo interesus“, - sakė jis.

Tačiau A. Mäe priminė, kad Estijai pavyko įgyvendinti du esminius energetinius objektus, tai yra jungtį su Suomiją „Estlink1“ ir planuojamą baigti antrąją jungtį „Estlink2“. Tai yra pirmasis projektas, kuriuo buvo sujungtos Baltijos šalies ir Skandinavijos elektros rinkos.

Latvija labai daug dėmesio skyrė vartotojų interesų apsaugai ir ji taip atidžiai skaičiuoja pinigus, kad visai nesiėmė jokių rimtų energetikos projektų“, - savo nuomonę toliau dėstė A. Mäe.

Pasak jo, greičiausiai Latvija nenori dirbti su vartotojais, aiškindama, kodėl yra reikalingos papildomos investicijos į energetikos sektorių, o dėl to padidės vartotojų išlaidos.

Lietuva taip daug kovojo dėl nepriklausomybės energetikos srityje, kad ji ėmėsi penkių labai brangių projektų“, - pabrėžė A. Mäe.

Jis išvardijo projektus: naujoji atominė elektrinė, suskystintų gamtinių dujų terminalas ir trys energetinės jungtys: dujų jungtis su Lenkija bei dvi elektros jungtys - su Lenkija ir Švedija.

A. Mäe dėstė, jog viliasi, kad suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas bus baigtas laiku. Planuojama projekto pabaiga – 2014 m.

DELFI primena, kad sprendimas, ar Lietuvoje bus statoma nauja atominė elektrinė dar nėra priimtas. Pernai spalį dauguma Lietuvos gyventojų per konsultacinį referendumą pasisakė prieš atominę.

Šiuo metu Lietuva ir Lenkija įgyvendina strateginį projektą „LitPol Link“. Skelbta, kad „LitPol Link“ turi tapti pirmąja tarpsistemine jungtimi, sujungsiančia Lietuvos ir Vakarų Europos elektros infrastruktūras. 2015-ųjų pabaigoje Lietuvos–Lenkijos jungtis bus pradėta eksploatuoti 500 MW galia, 2020-aisiais „LitPol Link“ elektros jungtis veiks 1000 MW galia.

Kita jungtis Lietuvą sujungs su Švedija. Pagal „NordBalt“ projektą, elektros kabelio tiesimas jūroje turėtų prasidėti 2014 m., o sistemos tarp Lietuvos ir Švedijos bus sujungtos iki 2015 m. gruodžio. Preliminariais vertinimais, „NordBalt“ elektros jungties statyba kainuos 552 mln. eurų (1,9 mlrd. Lt).

Gamtinių dujų tiekimo ir skirstymo bendrovė „Lietuvos dujos“ šiemet vasarį ramino, kad 2017 m. Lietuva turės planuotą dujų jungtį su Lenkija, tačiau kartu priminė šiam dujotakiui būtinas prielaidas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (70)