SEB grupės vyriausiasis žaliavų rinkų analitikas Bjarne Schieldropas trečiadienį paskelbtame pranešime pastebi, kad Europos šalių pasitraukimas iš Rusijos energijos išteklių orbitos vyksta pilnu greičiu ir kelio atgal nėra.
„Nors naftos embargas dar nėra oficialiai patvirtintas, vis dėlto labai, labai aišku, kad tai vienintelis kelias Europos Sąjungai (ir jos šalininkėms), ir tai yra visiškas Rusijos energijos atsisakymas. Rusijos iškastinis kuras netrukus taps istorija Vakarų Europai ir jos partneriams“, – teigia B. Schieldropas.
Anot jo, milijardai eurų, dolerių ir rublių, išleistų konstruojant milžinišką Rusijos vamzdynų infrastruktūrą, yra pražuvę pinigai.
„Jie (vamzdynai) dar bus kurį laiką naudojami, kol bus įgyvendintas visas (Europos šalių) pasitraukimas, bet iš esmės tai jau žlugęs reikalas. Rusija dar bandys pakreipti savo energijos eksportą į Aziją, bet tai pareikalaus miljardų ir dar mažiausiai dešimtmečio ar daugiau.
Daugelis Europos Sąjungos šalių jau imasi vienašalių sprendimų. Kaip ir privačios kompanijos“, – tęsia komentarą analitikas.
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad Rusijos energijos išteklių importo embargas yra teisingas žingsnis, nes Rusija 70 proc. savo eksporto pajamų gauna iš energetinių žaliavų eksporto (iš jų 71 proc. sumokėjo ES šalys).
„Šie pinigai leidžia stabilizuoti Rusijos ekonomiką bei toliau finansuoti Rusijos invaziją Ukrainoje. Visgi, daugiausiai pajamų Rusija gauna nebe iš naftos (21 mlrd. Eur), o iš dujų eksporto (31 mlrd. Eur), o šių visiškai atsisakyti Europos Sąjungai šiais metais nebus taip paprasta, nes Vokietija bei kai kurios kitos ES šalys eilę metų didino priklausomybę nuo rusiškų dujų“, – feisbuke trečiadienį rašo Ž. Mauricas.
Pasak jo, kol kas planuojama, kad ES galės visiškai atsisakyti rusiškų dujų iki 2024 metų vidurio, tačiau Italijos, Lenkijos, Nyderlandų, Prancūzijos ir Graikijos veiksmai rodo, jog tai galėtų įvykti anksčiau.
Ekonomisto teigimu, jei ES šalims pavyktų atsisakyti rusiškų dujų ir naftos, Rusijos ekonomika susidurtų su rimtais iššūkiais, nes alternatyvių gamtinių dujų eksporto rinkų Rusija greitu metu nesuras (eksporto į Kiniją pajėgumai nėra pakankami, o suskystintų dujų eksporto terminalų statybai reikalingų technologijų Rusija neturi), sako ekspertas.
„Naftos eksporto pajamos taip pat kris dėl didelių nuolaidų (jau siekiančių kone 35 JAV dolerius už barelį), kurias Rusija privalo taikyti, norėdama parduoti savo „Urals“ naftą trečiosioms šalims (daugiausiai Kinijai ir Indijai), o taip pat dėl išaugusios transportavimo trukmės“, – argumentuoja „Luminor“ ekonomistas.
Jo teigimu, anglies pramonė taip pat patirs smūgį, nes neatsiranda daug norinčių pirkti rusišką anglį – „niekas nenori rizikuoti pakliūti į kryžminę sankcijų/reputacijos ugnį, jei yra kitų alternatyvų“.
SEB grupės analitikai sako, kad Vengrija ir Slovakija yra smarkiai priklausomos nuo Rusijos naftos, todėl ir signalizavo apie savo galimą veto rusiškos naftos embargo. Tačiau, regis, bus rastas kompromisas.
„Atrodo, kad jos sulauks išimčių, idant Europos Sąjunga galėtų judėti pirmyn su sankcijomis, siekiant „atrišti“ Bendriją nuo Rusijos žaliavinės naftos ir jos produktų iki šių metų pabaigos“, – svarsto B. Schieldropas.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pristatė šeštąjį Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketą, kuriame, be kita ko, siūloma laipsniškai atsisakyti naftos importo iš šios šalies, praneša ELTA.
„Užtikrinsime, kad rusiškos naftos atsisakytume tvarkingai. Būtent todėl per šešis mėnesius atsisakysime rusiškos naftos, o iki metų pabaigos – perdirbtų produktų“, – kalbėdama Europos Parlamente (EP) teigė U. von der Leyen.
Dokumente, kurį matė naujienų agentūra AFP, Europos Komisija pasiūlė, kad nuo rusiškos naftos labai priklausomoms ES narėms Vengrijai ir Slovakijai būtų duota daugiau laiko atsisakyti šios žaliavos.
EK pirmininkė taip pat nurodė, kad ES šalims bus siūloma nuo SWIFT sistemos atsieti didžiausią Rusijos banką „Sberbank“.
Trečiadienį numatomas visų 27 ES šalių ambasadorių susitikimas, kurio metu bus vertinami naujieji EK siūlymai. Tam, kad šeštasis sankcijų paketas būtų priimtas, reikalingas vienbalsis bloko pritarimas.
„Delfi“ jau skelbė, kad pernai Europos Sąjunga už energijos išteklius Rusijai sumokėjo 99 mlrd. Eur. Tyrimų centro CREA internete pristatomas skaitiklis fiksuoja, kad nuo invazijos į Ukrainą pradžios Bendrija Rusijai už iškastinį kurą – naftą, dujas, anglį – sumokėjo daugiau kaip pusę tos sumos – 52,5 mlrd. Eur.
Ž. Maurico įrašas:
