Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas yra pagrindiniai asmenys svečių sąraše per ceremoniją, kurios metu buvo atidaryta pirmoji iš prieštaringai vertinamų dujų magistralių, nutiestų Baltijos jūros dugnu.
Į atidarymą taip pat pakviestas Prancūzijos premjeras Francois Fillonas, Nyderlandų premjeras Markas Rutte ir ES energetikos komisaras Guentheris Oettingeris.
Per ceremoniją šiaurės rytiniame Vokietijos mieste Lubmine buvo pažymėta akimirka, kai Rusijos dujos, pumpuojamos 1 224 kilometrų ilgio vamzdynu, yra pirmąkart paleistos į Europos dujotiekių sistemą.
Kai "Nord Stream" pradės veikti visu pajėgumu ateinančių metų pabaigoje, juo tikimasi mažiausiai 50 metų tiekti Europos Sąjungai (ES) 55 mlrd. kubinių metrų dujų kasmet. Šio dujų kiekio pakaks aprūpinti maždaug 26 mln. namų, nurodė "Nord Stream".
Šį 7,4 mlrd. eurų kainuosiantį projektą įgyvendina Rusijos valstybinė dujų milžinė "Gazprom", Vokietijos koncernai BASF ir EON, Olandijos bendrovė "Gasunie" ir Prancūzijos energetikos įmonė "GDF Suez".
Rusija šį vamzdyną techninėmis dujomis pradėjo pildyti dar rugsėjį. Maskva tikisi, kad "Nord Stream" padės sumažinti priklausomybę nuo Ukrainos ir kitų tranzito šalių, su kuriomis kildavo konfliktų dėl kainų, kai kada netgi sutrikdydavusių dujų tiekim
Tačiau dėl šio projekto buvo įnirtingai ginčijamasi nuo pat 2005 metų, kai tuometis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis vadovavo šios sutarties pasirašymui. Šiuo metu G.Schroederis yra "Nord Stream" valdybos pirmininkas.
Švedijai reiškė didelį susirūpinimą dėl galimų ekologinių pasekmių Baltijos jūrai, kai vamzdynas bus nutiestas jos dugnu, tačiau "Gazprom" šių argumentų nesureikšmino.
"Kai kurie reiškė nerimą, tačiau sveikas protas nugalėjo, - Rusijos ambasadorius prie Vokietijos Vladimiras Grininas sakė naujienų agentūrai AFP. - Neseniai Vokietijos priimtas sprendimas atsisakyti branduolinės energetikos, kuris reiškia, kad vidutiniu laikotarpiu dujų poreikis padidės, daugeliui padėjo praregėti."
Vokietija šiemet nusprendė uždaryti visas savo atomines elektrines iki 2022 metų, reaguodama į kovą įvykusią katastrofą Fukušimos atominėje jėgainėje Japonijoje.
Kita vertus, kritikai sako, kad Kremlius gausius Rusijos energetikos išteklius naudoja kaip strateginį ginklą, užsitikrindamas savo politinį dominavimą.
"Nord Stream" pradės veikti visu pajėgumu, kai tik Europos Sąjunga (ES) iš naujo įvertins savo energetinę priklausomybę nuo Rusijos, šiuo metu tiekiančią daugiau nei ketvirtadalį Europoje suvartojamų dujų.
"Nord Stream" atstovas tvirtina, kad Europai nėra ko baimintis.
"Ši dalis (apie 25 proc.) reikšmingai nepakis, kai (dujotiekis) pradės veikti, nes tuo pačiu didės vartojimas. Galime pasiekti apie 30 procentų", - sakė atstovas Jensas D.Muelleris.
Tačiau energetikos ekspertė Claudia Kemfert iš Vokietijoje veikiančio ekonomikos instituto DIW pažymėjo, jog bet kokiu atveju "Vakarams būtų protinga diversifikuoti" energetikos išteklių šaltinius.
"Pasaulyje yra dujų perteklius - kodėl susitelkti vien į Rusiją?" - klausė ji, akcentuodama suskystintų gamtinių dujų poveikį rinkoms.
Bet to, visuose pastaruosiuose debatuose buvo jaučiama stiprėjanti "Gazprom" įtaka, ypač Vokietijoje, kur ši Rusijos dujų eksporto monopolininkė derasi su energetikos bendrove RWE dėl glaudesnio bendradarbiavimo.
RWE dalyvauja dujotiekio "Nabucco" projekte, kuris turėtų tapti varžovu "Nord Stream" ir yra palaikomas ES bei JAV.
Šį vamzdyną planuojama nutiesti per Kaspijos jūrą, Turkiją ir Balkanų šalis, aplenkiant tiek Rusiją, tiek Ukrainą.
"Nabucco" projekte jau kyla problemų, o glaudesni ryšiai tarp RWE ir "Gazprom" dar labiau sumažintų jo (įgyvendinimo) galimybes", - nurodė C.Kemfert.