Garbaus amžiaus alytiškiui, santechnikui Antanui Tumosai, užkliuvo karšto vandens tiekėjo „Alytaus energijos“ sąskaitose nurodytas mokestis už karšto vandens temperatūros palaikymą, kuris, jo įsitikinimu, yra nepagrįstas. Teisybės tebeieškantis vyras tikino nenuleisiantis rankų tol, kol manipuliuoti leidžiančiais, vieni kitiems prieštaraujančiais teisės aktais nustatyta sistema bus pripažinta neteisinga karšto vandens vartotojų atžvilgiu.
Mokėti už tai, ko nėra?
„Tiekėjas privalo tiekti karštą vandenį atitinkantį temperatūros ir kitus parametrus. Iš čiaupo vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 50-60 C. Sąskaitose atsiranda mokestis už karšto vandens temperatūros palaikymą ir šiuo metu gana solidus – maždaug 10-13 eurų kas mėnesį. Kyla pagrįstas klausimas, kas privalo rūpintis vandens temperatūros palaikymu – tiekėjas ar vartotojas?“, – kalbėjo į redakciją kreipęsis vyras.
Bene metus laiko į karšto vandens tiekimą reglamentuojančius teisės aktus gilinęsis A. Tumosa teigė, kad juose nėra įtvirtinta šilumos karšto vandens temperatūrai palaikyti sąvoka. Tai savo rašte patvirtino ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Žilvinas Klimka.
„Kažkas sugalvojo, kad tai yra paslauga, kurią reikia apmokestinti. O kokioje sutartyje tai yra aptarta ir kokiu teisiniu aktu tai įtvirtinta? Ž. Klimka teigia, kad šilumos kiekio normatyvai cirkuliacinei šilumai yra vienodi visoje Lietuvoje. Deja taip nėra. VKEKK 2012m. spalio mėn. 26d. nutarimu Nr.O3-329 pakeitė 2003m. gruodžio mėn. 22d. nutarimo Nr. O3-116 aštuntą punktą, kuriame, 3-je lentelėje, nurodoma šilumos normos kWh/mėn., bet nieko nepakeitė paskirstymo metode, patvirtintame 2007 m. vasario mėn. 19d. nutarimu Nr. O3-14. Šie normatyvai kardinaliai skirtingi. Pavyzdžiui, viename už du cirkuliacinius stovus su šildytuvu nustatyta 240 kwh, antrame – 140 kwh. Abiejuose nutarimuose yra akcentuota, kad minėti stovai yra bute, net nurodant kur – vonioje ar tualete.
Mano bute, nei tualete, nei vonioje, nėra jokių cirkuliacinių stovų, tik šildytuvas. Tokia pat situacija yra ir kituose mano gyvenamojo daugiabučio butuose. Tad už ką mes turime mokėti? Vadovaujantis 2007m. vasario mėn. 19d. nutarimu patvirtintos metodikos 6str. 4p. mes turime mokėti už šildytuvus 43kwh/mėn. kainą, kaip tai yra taikoma ir Klaipėdos mieste. Tad kokiu teisiniu pagrindu iš žmonių reikalaujama apmokėti už 160 kwh šilumos kas mėnesį? Esu beveik įsitikinęs, kad Alytuje visuose blokiniuose namuose tokia pati padėtis“, – savo pastebėjimus dėstė Likiškėlių gatvės gyventojas. Jis yra paskaičiavęs, kad Alytaus blokinių daugiabučių gyventojai karšto vandens tiekėjui už karšto vandens temperatūros palaikymą sumoka 2,5 milijono eurų per metus.
Ž. Klimka savo rašte A. Tumosai paaiškino, kad karšto vandens temperatūros palaikymo mokestis vartotojams taikomas todėl, kad suteikiama karšto vandens temperatūros palaikymo paslauga, tačiau alytiškis akcentavo, kad niekas tokios paslaugos karšto vandens tiekėjų neprašė, jokių sutarčių, teisinių aktų nėra, o temperatūros ir kitus parametrus atitinkantį karštą vandenį tiekti yra paties karšto vandens tiekėjo, o ne vartotojo reikalas.
Po išvadų rankų nuleisti neketina
Siekdamas išsiaiškinti šią situaciją ir surasti teisybę, ponas Antanas raštiškai kreipėsi ir į Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką Vitalijų Gailių, kuris visa tai nagrinėti perdavė tai pačiai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai, į kurią alytiškis jau buvo kreipęsis, tačiau taip nieko ir nepešęs.
„Po V. Gailiaus nurodymo išanalizuoti situaciją, VKEKK vėl sukruto ir „Alytaus energijai“ davė nurodymą, kad būtų paskaičiuota, kiek mūsų name yra tų stovų. (Absurdo teatras: apmokestina net nežinodami kiek tu stovų yra ir iš viso ar jie yra). Vieną dieną sulaukiau dviejų inspektorių vizito po keleto dienų kitų dviejų, bet cirkuliacinių stovų mano bute iš tiesų jie taip ir nesurado, tačiau nedavė pasirašyti jokio patikrinimo akto, kuriame turėjo būti nurodytos išvados, ką jie rado ar ko ne. Tik iš VKEKK gavau atsakymą, kad karšto vandens tiekėjai jiems pateikė prašomą informaciją, tačiau, kokia tai buvo pateikta informacija man niekas atsakyti nesugebėjo. Tada pats kreipiausi į „Alytaus energijos“ vadovybę, prašydamas man duoti to rašto kopiją, tačiau sulaukiau atsakymo, kad jie to daryti neprivalo, esą užklausą davė VKEKK, tai atsakymą nusiuntė šiai institucijai, o ne pareiškėjui“, – dėstė tokia tvarka nusivylęs ponas Antanas.
Alytiškis teigė sutinkantis, kad mokėti už vonioje arba tualete stovinčius, atvirus, šilumą spinduliuojančius cirkuliacinius stovus būtų logiška, tačiau dabar jo bute jų nėra.
„Pasirodo, mūsų daugiabutyje lankėsi Valstybinė energetikos inspekcijos komisija, kuriai buvo pavesta nustatyti, koks yra pastato karšto vandens tiekimo sistemos tipas. Deja, apie šį komisijos vizitą aš nieko nežinojau, nors visą šią virtinę užsukau aš“, – pasakojimą tęsė A. Tumosa.
Pasak jo, patikrinimą atlikusi inspekcija nurodė, kad kiekvienoje iš trijų pastato laiptinių yra įrengti keturi stovai su karšto vandens cirkuliacine sistema, įskaitant vonios šildytuvus ir keturi vandens stovai virtuvėje be karšto vandens cirkuliacijos. Iš keturių stovų su karšto vandens cirkuliacine sistema įskaitant ir vonios šildytuvus du stovai dviem butams įrengti laiptinės techninėse nišose ir du stovai įrengti butų viduje, pertvarose esančiose techninėse nišose. Tačiau jos yra aklinai uždarytos, vamzdžiai su termoizoliacija ir jokios šilumos tikrai nespinduliuoja.
„Toliau inspekcijos rašte paaiškinama, kad cirkuliacinio stovo įrengimo vieta neturi jokios reikšmės mokėjimams ir jeigu būtų pripažinta kitaip, esą tai pažeistų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Jūs galite įsivaizduoti tokį įžūlumą? Tai už ką turiu mokėti, jeigu į mano butą ta šiluma nepatenka?“, – retoriškai klausimą nuolat kartojo pasipiktinęs alytiškis. Čia labai tinka senovės kinų išminties citata: mėšle sėdintis smarvės nejaučia, nors ta smarvė eiliniam žmogui net gerklę graužia.
Net ir gavęs tokias išvadas, ponas Antanas pasiduoti neketina. Jis jau bendrauja su Seimo nariais ir yra pasiryžęs dėl teisybės kovoti toliau, kelti visa tai į viešumą pasitelkiant žiniasklaidos priemonių pagalbą.
„Kad ir kas atsitiktų, aš nepasiduosiu. Teisybė turi būti“, – ryžtingai pažadą davė alytiškis.
