Pirmas straipsnis vadinasi „Michailas Fridmanas – „Alfa oligarchas“. Autorius straipsnį pradeda taip: „Kai bus parašyta išsami Rusijos naftos industrijos istorija, joje išskirtinio dėmesio sulauks vyriausiasis Maskvos rabinas.“ Rabinas Pichasas Goldschmidtas padėjo sutaikyti lordą Johną Browne‘ą, kuris tada vadovavo BP, ir Rusijos magnatą Michailą Fridmaną.
BP vadovas bejėgiškai stovėjo nuošalyje, o M. Fridmanas ėmė kontroliuoti daugelį vertingiausių kompanijos naftos telkinių Sibire. Atsakydamas jis pradėjo triukšmingą tarptautinę kampaniją prieš Fridmano naftos kompaniją TNK, – rašoma straipsnyje.
Savo memuaruose lordas Browne‘as rašė, kad po vizito Maskvoje su juo susisiekė jo draugas, Lordų rūmų narys Greville‘as Janneris. „Maskvoje lordas Janneris pakalbėjo su vyriausiuoju rabinu, kuris jam pasakė, kad pažįsta Fridmaną. (Jis) geresnis už kitus žmones, su kuriais turėjote reikalų“, – pasakė lordas Janneris. BP vadovas suminkštėjo ir pradėjo atsiliepinėti į oligarcho skambučius. Jie susitiko ir po kelių mėnesių susitarė dėl paliaubų“, – rašo straipsnio autoriai.
Po ketverių metų Browne‘o ir Fridmano kompanijos įsteigė bendrą įmonę TNK-BP, kuri užėmė septintą vietą pasaulyje pagal naftos gavybą ir tapo viena iš sėkmingiausių BP investicijų.
„Dabar šie žmonės antrą kartą suvienijo jėgas. Šią savaitę lordas Browne‘as buvo paskirtas naujos Fridmano naftos ir dujų bendrovės „L1Energy“ vykdomuoju pirmininku. Browne‘ui pavesta išleisti dalį TNK-BP pardavimo įplaukų TEK aktyvams visame pasaulyje“, – rašoma straipsnyje.
Tačiau viskas prasideda nesklandžiai, pabrėžia straipsnio autoriai. Fridmano kompanija Liuksemburge „LetterOne“ paskelbė įsigyjanti „RWE Dea“, vokiečių kompanijos RW naftos ir dujų padalinį.
„Tačiau Britanijos vyriausybė šiuo sandoriu nepatenkinta – ji baiminasi, kad ateityje Fridmanas nukentės nuo sankcijų, įvedamų atsakant į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Tokia situacija gali turėti neigiamos įtakos naftos gavybai 12-oje „Dea“ naftos telkinių Šiaurės jūroje. Fridmanas nedelsdamas pagrasino teisminiu ieškiniu“, – rašoma straipsnyje.
Trečiadienį Britanijos vyriausybė davė „LetterOne“ septynias dienas, per kurias kompanija turi paaiškinti, kodėl jai turėtų palikti nuosavybės teisę į naftos telkinį ir kodėl britų ministrai neturi reikalauti priverstinio jų pardavimo trečiajai šaliai. „Argumentas sukėlė nerimą daugeliui tų, kurie pažįsta Fridmaną. Jis visada stengiasi laikytis toliau nuo politikos ir niekada nebuvo didelis Kremliaus bičiulis. Jo verslas-imperija, kurio šerdis – didžiausias privatus bankas Rusijoje „Alfa bank“ labai nutolusi nuo valstybinių korporacijų, kaip antai „Rosneft“, kurios suklestėjo Putino prezidentavimo laiku, o dabar kenčia nuo sankcijų“, – rašoma straipsnyje.
Šį argumentą praėjusį trečiadienį pakartojo JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland. Kongreso posėdyje jos paklausė, ar JAV gali įvesti sankcijų M. Fridmanui. V. Nuland atsakė, kad šios priemonės nukreiptos prieš „Rusijos valstybinius aktyvus ir organizacijas. Fridmanas vadovauja vienai iš nedaugelio Rusijoje likusių privačių bendrovių ir, kaip privatus asmuo, turi savo kategorišką nuomonę apie tinkamus Rusijos ir Europos santykius“.
Na o leidinyje rašoma, kad ginčas dėl „Dea“ naftos telkinių galbūt tik „pirmoji kregždė“ – kiti rusų verslininkai irgi gali patekti po kryžmine ugnimi Maskvos ir Vakarų trintyje. Tai kelia didelį nerimą Londono Sityje, nes nelengva demontuoti finansinių ryšių tinklą.
„Viena akivaizdu: jei Britanijos vyriausybė nori pradėti kovą su Fridmanu, garsėjančiu griežta taktika, jis su malonumu priims iššūkį. Šio oligarcho karjeroje gausu įnirtingų batalijų tiek su konkurentais rusais, tiek su Vakarų grupėmis, tokio tipo kaip BP ir Norvegijos „Telenor“. Jo agresyvumas kartu su stulbinamu strateginio numatymo dovana padėjo jam tapti vienu iš turtingiausių žmonių Rusijoje“, – rašoma straipsnyje. Aukščiausiesiems BP vadovams partnerystė su Fridmanu buvo skausminga patirtis, rašo autorius. Tačiau jie sako, kad jis visada buvo mandagus ir tikino priešininkus: „Nieko asmeniško, tik verslas.“
Leidinyje rašoma, kad M. Fridmanas buvo vienas iš septynių oligarchų, kurie finansavo Boriso Jelcino rinkimų kampaniją 1996 m. ir darė didžiulę įtaką Kremliui dešimto dešimtmečio pabaigoje. „Bet tik trys iš jų liko versle. Tai rodo Fridmano gudrumą ir tai, kad jis neturi akivaizdžių politinių ambicijų“, – rašo leidinys.
„Mūsų ideologija – nesikišti į politiką, – neseniai sakė M. Fridmanas. – Niekada nemėginau tapti svarbiu ar įtakingu žmogumi, kaip daugelis rusų verslininkų. Rusijoje tai per daug rizikinga.“ Jis pridūrė, kad darbas vyriausybėje irgi atmetamas: „Aš su savo europietiškomis šaknimis negalėčiau tapti ministru. Mama man sakė: „Pamiršk, tai ne tau.“
Išsamiai priminęs apie AAR (TNK-BP rusų akcininkų) konfliktus su BP, taip pat apie tai, kaip AAR sėkmingai užginčijo BP ir „Rosneft“ susitarimą dėl bendradarbiavimo, leidinys rašo: „Fridmano sąjungininkai sako: jei „LetterOne“ ginčas su Britanijos vyriausybe kada nors pasieks teismą, Fridmanas veikiausiai pasieks ne menkesnės sėkmės, nei ginče su BP.“
„Įprastai vyriausybės prašo kokios nors kompanijos parduoti aktyvus tok tokiu atveju, jeigu nerimauja dėl kompanijos finansinio galingumo ar bijo per didelės koncentracijos rinkoje, – pasakė kažkoks aukšto rango vadovas, gerai pažįstantis Fridmaną. – O argumentas apie ateityje galimas sankcijas – ėjimas į nežinomą teritoriją.“
Šaltinis mano, kad M. Fridmanas įveiks šią kliūtį, kaip įveikė visas kitas. „Neabejoju, kad jam viskas pavyks. Jis moka puikiai pasinaudoti aplinkybėmis, jis – didis verslininkas.“
„Byla telekomunikacijų sferoje rodo, kad Fridmanas linkęs pakovoti“, – rašoma antrame straipsnyje. Jo autorius primena: „Alfa“ kelerius metus kovojo su Norvegijos „Telenor“ dėl „VympelKom“ kontrolės.“
Susirėmimas pasiekė apogėjų 2009 m., kai Sibiro teismas priėmė nutarimą, kad „Telenor“ turi sumokėti 1,7 mlrd dolerių (1,5 mlrd. eurų) arba netekti dalies kompanijoje „VympelKom“. Ieškovas, mažai žinoma „Farimex“, apkaltino „Telenor“ atidėliojimu įvesti į Ukrainos rinką mobiliojo ryšio operatorių.
„Telenor“, palaikiusi ieškinį bandymu „pavogti“ jos investicijas Rusijoje, tvirtino, kad „Farimex“ veikė „Alfa“ interesų labui. „Alfa“ tai neigė“, – rašoma straipsnyje.
Po to, kai „Telenor“ sutiko sujungti savo rusiškus aktyvus ir ukrainietiškus telekomunikacijų aktyvus su „Alfa“ aktyvais, „Farimex“ atsiėmė ieškinį.
BP irgi kaltino „Alfa“ tuo, kad ši slėpėsi už ieškinių, kuriuos mažai žinomi ieškovai pateikdavo teismams tolimose Sibiro jurisdikcijose prieš TNK-BP. Ieškinius atsiėmė, kai BP ir „Alfa“ pasiekė susitarimą“, – rašoma straipsnyje.
Dalis ekspertų mano, kad Vakaruose M. Fridmaną sutiks šaltai, kai jis pamėgins diversifikuoti aktyvus už Rusijos ribų.
„Tačiau Fridmanas turi daug draugų aukščiausiuose sluoksniuose, kurie pramins jam kelią. Lordas Browne‘asm vadovaujantis naujai Fridmano naftos ir dujų įmonei „L1Energy“, šią savaitę jį pagyrė – pavadino „atkakliu, darbščiu, vienu iš įžvalgiausių ir kryptingiausiai tikslo siekiančių verslininkų, kokius tik žinau“.
