"Įteikiau jam ("Gazprom" viceprezidentui Aleksandrui Medvedevui - BNS) ir laiške išdėstytus pasiūlymus, kad mes matytume kaip finansinį investuotoją kaip neturintį lemiamo balso sprendimuose, dalyvaujant mūsų perdavimo srities operatoriuje. Tikslas vienas - "Gazprom" lieka svarbus strateginis partneris, plius visiškai natūralu, kad "Gazprom" rūpi ir perdavimas į Kaliningrado sritį, ir čia aš nematau nieko bloga, nes neturint lemiamo balso ir būnant tik finansiniu investuotoju, sprendimus priimtų Lietuvos valstybė, turinti lemiamą balsą, ir dėl to nereikėtų per daug pergyventi", - interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Kubilius.
Jis pabrėžė, kad trečiojo Europos Sąjungos energetikos paketo, pagal kurį Lietuva ketina atskirti "Lietuvos dujų" perdavimo, paskirstymo ir tiekimo veiklas, įgyvendinimo terminai negali būti keičiami - atskyrimas turi būti baigtas iki 2014 metų pabaigos.
"Terminai, kurie numatyti įstatyme, kad 2014 metais turi būti sistema jau pertvarkyta, ir mes neturime kokių nors galimybių taikyti išimtis, nes pažeistume ES teisę. Antras dalykas, mums patiems šios direktyvos įgyvendinimas yra labai svarbus kuo greitesnis, bent jau iki 2014 metų pabaigos, nes tų metų pabaigoje mes turime turėti jau veikiantį suskystintų gamtinių dujų terminalą ir jo veikla būtų sudėtinga, jeigu iki to laiko nebūtų atliktas perdavimo sistemos atskyrimas nuo visų kitų tinklų ir neatsirastų galimybė perdavimo sistemą tvarkyti kaip visiškai nepriklausomą ir viešą infrastruktūrą", - kalbėjo A.Kubilius, kuris praėjusį antradienį Vilniuje susitiko su A.Medvedevu.
A.Medvedevas žiniasklaidai teigė, jog "Gazprom" ketina tiekti dujas Klaipėdoje numatomam statyti suskystintų gamtinių dujų terminalui.
"Jeigu šiandien į Klaipėdą atplauktų dujovežis prie terminalo, Lietuva už dujas sumokėtų 550 JAV dolerių už kiekvieną tūkstantį kubinių metrų dujų, arba 70 JAV dolerių brangiau nei pagal galiojančią sutartį moka "Lietuvos dujos", o ką jau kalbėti apie naują kainą, kurią mokės "Achema". Konkuruoti esame pasiruošę. Tačiau konkurencija prasideda rinkoje, o ne magistraliniame vamzdyje. Mes sieksime galimybės tiekti dujas terminalui, jeigu jis bus pastatytas", - interviu "Verslo žinioms" teigė A.Medvedevas.
Anot jo, "Gazprom" sieks, kad derantis dėl dujų veiklų atskyrimo, jis yra ypač suinteresuotas garantuotu saugiu dujų tranzitu į Kaliningradą, kurį dujos per Lietuvą pasiekia magistraliniais dujotiekiais.
"Vertindami, kaip gali keistis dujų tiekimo sąlygos į Kaliningradą, įgyvendinant trečiąjį ES energetikos paketą, turime pasiekti, kad tranzito į Kaliningradą kelias būtų garantuotas. Tai politiniai, komerciniai, technologiniai, pagaliau - force majeure klausimai, ir jie turėtų būti reglamentuoti. Nagrinėsime su Vyriausybe ir šį klausimą", - "Verslo žinioms" teigė A.Medvedevas.
Anot jo, tariantis dėl dujų veiklų ir jų nuosavybės atskyrimo, gali tekti kreiptis į Europos Komisiją, tačiau pirmiausia norima, kad būtų įvertinami "Gazprom" interesai.
"Galbūt tam, kad mes juridiškai šią problemą išspręstume, mums teks kreiptis į Europos Komisiją kaip į trečiąją šalį. Kad ir kas ateityje valdytų Lietuvos dujų transportavimo sistemą, tranzitas į Kaliningradą turi būti užtikrintas. Mes turime derybų patirties su Lenkija, jau įsigaliojus Trečiajam paketui. Galiu pasakyti, kad daugelį klausimų galima išspręsti, jeigu partneriai vieni kitiems jaučia tarpusavio pagarbą", - sakė A.Medvedevas.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas šią savaitę portalui delfi.lt teigė, kad išskaidžius "Lietuvos dujų" veiklas, Rusijos energetikos milžinė galėtų valdyti iki trečdalio magistralinių dujotiekių valdymo įmonės akcijų, tačiau galutinis sprendimas turėtų priklausyti Europos Komisijai. Anot jo, prieš tai turi būti nustatyta tinkama kompensacijos kaina už įmonės valdomus magistralinius dujotiekius.
Anksčiau Vyriausybės atstovai tikino, kad dujotiekių valdymą perims valstybė, galbūt kartu su strateginiu investuotoju, kuriuo galėtų būti "E.ON Ruhrgas". Šiuo metu Vyriausybė linkusi ieškoti kompromiso, pirmiausia siekdama mažesnių dujų kainų.
Vokietijos ir Rusijos koncernų "E.ON Ruhrgas" ir "Gazprom" valdoma bendrovė "Lietuvos dujos" pagal naują Gamtinių dujų įstatymą iki kovo 31 dienos Kainų komisijai turi pateikti dujų perdavimo sistemos atskyrimo planą, pagal kurį dujų perdavimo verslas po kelerių metų turės atitekti naujam savininkui.
Dujų verslo nuosavybės atskyrimas Lietuvoje turi būti baigtas iki 2014 metų spalio pabaigos.