aA
Trečiadienį Seimo energetikos posėdyje buvo aiškinamasi, kokia yra strategija ir planas dėl elektros energijos užtikrinimo ir patikimumo tinkluose, vykdant sinchronizaciją.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Posėdyje taip pat buvo aptartos rizikos, kylančios dėl Baltarusijoje greit veikti pradėsiančios Astravo atominės elektrinės.

Po praėjusią savaitę neviešo Energetikos komisijos posėdžio pirmininkas Virgilijus Poderys teigė, kad pasigendama detalaus plano, kaip atsijungti nuo Rytų elektros tinklų.

Kad esame visiškai nepasiruošę buvo kalbėta ir šio susitikimo metu.

Klausė, ar „Lietuvos energija“ nėra tik pelno ieškotojai

V. Poderys posėdžio pradžioje kreipėsi tiesiai į „Lietuvos energijos“ vadovą Darių Maikštėną.

„Kalbant apie sinchronizaciją, desinchronizaciją generaciją, norisi suvokti, ar jūs esate grynieji pelno ieškotojai ar dar kažkas. Nes klausimų tarp eilučių visada yra. Taigi koks yra jūsų generalinis požiūris į strateginę raidą, kokia jūsų rolė“, – klausė jis.

D. Maikštėnas tikino, kad „Lietuvos energijos“ tikslas „tikrai nėra pelno maksimizavimas, o strateginės vertės Lietuvai kūrimas.“

Darius Maikštėnas
Darius Maikštėnas

Jis pristatė naujausią, gegužės mėnesį patvirtintą „Lietuvos energijos“ strategiją, kurioje orientuojamasi į kainos ir kokybės užtikrinimo klausimus, veiklos išgryninimą, tam tikrų komercinių įmonių ir struktūrų atsisakymą, naujų produktų kūrimą, skaidrumą ir pan.

„Mums svarbu kaina, patikimumas ir infrastruktūros sukūrimas su inovacijų pritraukimu. Šalia eina ir finansinė grąža, kadangi ji yra užkoduota šitos veiklos formoje. Jeigu tai yra įmonė, ji negali generuoti ilgalaikio nuostolio, todėl tam tikra grąža turi būti.

Bet jei žiūrėtume į atskiras kryptis, ta grąža turi būti skirtinga.

Pavyzdžiui, skirstymo veikla yra monopolinė, todėl grąža turi būti reikalinga tokia, kad būtų užtikrinama paslaugų kokybė. Taigi monopolinę veiklą gryniname, skaidriname, kad ji mažiausia kainuotų visuomenei.

Gamyba yra strateginė veikla, o strateginė generacija yra griežtai reguliuojama, todėl svarbu, kad investicijos būtų atiduodamos ne komercinei veiklai, o šalies strategijos užtikrinimui“, – pasakojo jis.

Anot D. Maikštėno, „Lietuvos energija“ turi būti globaliai konkurencinga energetikos bendrovė, sukurianti vertę Lietuvai.

Norėtų dalyvauti sinchronizacijoje

„Lietuvos energijos“ Infrastruktūros ir plėtros tarnybos direktorius Dominykas Tučkus pasakojo, kad įmonė norėtų prisidėti prie sinchronizacijos proceso.

„Visų pirma, valdome 3 veikiančias elektrines, gebančias generuoti stabilią gamybą: Kauno, Kruonio hidorelektrines, elektrinę Elektrėnuose, taip pat valdome Vilniaus termofikacine elektrinę-3, kuri sustabdyta, tačiau jos pagrindu galėtų būti vystoma nauja.

2030 m. turėsime stipriai sumažėjusį elektros gamybos potencialą Baltijos šalyse.

Kruonio hidroelektrinė galėtų prisidėti prie didesnės gamybos, kadangi statant ją buvo planuoti 8 agregatai, o pastatyti 4. Dabar yra keliami klausimai dar dėl 5 agregato.

Kauno hidroelektrinė išliks, tačiau ji nėra esminė, ji iš esmės dirba tik vienu agregatu, taigi bendroje sistemoje jos indėlis nėra didelis.

Elektrėnų du blokai kitais metais bus konservuojami, taigi faktiškai tai nėra aktyviai veikiantys gamybos agregatai.

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė
Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė
© DELFI (E.Fuks) nuotr.

Tačiau yra pradėti kogeneracinių jėgainių projektai, kurie galėtų įnešti indėlį.

Taigi mes norime prisidėti, tačiau tik gavus didesnį aiškumą, kiek tiksliai reikėtų megavatų ir kokiu būdu būtų atrenkami rinkos dalyviai. Jei tai būtų konkursai, mes esame pasiruošę juose dalyvauti“, – sakė jis.

D. Tučkus akcentavo, kad elektros sistema negali veikti be stabilių ir patikimų generacijos šaltinių, o dabar Lietuvoje šie galios rezervai užtikrinami sutartimis su rytų kaimynėmis, nes vis dar priklausome BRELL sistemai.

„Šiuo metu „Lietuvos energija“ teikia 400 MW antrinės galios rezervo, ir yra reikalavimas jį aktyvuoti per 15 min. Paprastai tariant, atsitikus kažkokiam įvykiui, gavę perdavimo sistemos operatoriaus nurodymą, mes privalome per 15 minučių aktyvuoti Kruonio blokus.

Prisijungus prie KET, situacija pasikeis, nes bus keliami kiti reikalavimai gamintojams, o kokie jie bus, šiandien negalime tiksliai įvardinti, mūsų specialistai gali tik spėti, kiek gali prireikti pirminiam galios rezervui.

Taigi esminis pokytis, kuris bus, pirminį galios rezervą šiuo metu Lietuva gauna pagal BRELL sutartį, taigi Lietuva tame praktiškai nedalyvauja. Kai sinchronizaciją įvyks, mes turėsime tame dalyvauti“, – sakė jis.

D. Maikštėnas pridūrė, kad labai svarbu, jog viskas būtų labai aišku ir apibrėžta, kas bus nuo 2020 m. ir 2025 m. su visais galios rezervais.

Pasigendama detalaus plano

Tačiau Seimo narių „Lietuvos energijos“ pristatymas nelabai įtikino.

„Valstietė“ Virginija Vingrienė kėlė klausimą, kodėl reikia elektros gamybai pasitelkti šiukšlių deginimo jėgaines, nesiorientuojant į žiedinės ekonomikos tikslus. Linas Balsys pasigedo strategijoje orientacijos į vėjo energetiką.

D. Kreivys teigė, kad rytų kaimynės daug geriau pasiruošusios, nei mes. Pasigendama detalaus veiksmų plano.

Aistros dėl atsijungimo nuo Rusijos: pasirodo, kad neturime jokio plano
© DELFI

„Nėra jokio kompleksinio vaizdo. Juk Rusija bet kada gali Baltijos šalis pamokyti ir, be abejo, geriausias laikas tam yra žiema. Tikrai kyla klausimų, kaip turi atrodyti visi generacijos rezervai“, –teigė jis.

Jam pritarė ir V. Poderys: „Aš pasigendu „Lietuvos energijos“ indėlio. Negalite tyliai sėdėti kamputyje, kol jūsų niekas nepakrutins. Niekaip nepajutau, kad esate proceso dalis. Pasiruošę jie (turi omenyje rytų kaimynes), bet ne mes, mes tik linksime ir šaukiame.“

Tačiau D. Maikštėnas priminė V. Poderiui „Pirmą mėnesį po paskyrimo buvau jūsų kabinete, sakiau, atkreipkite dėmesį, kad išvystyti sinchronizacijos projektą reikės atitinkamų galių.

Sakiau: dėmesio, tam, kad 2025 m. turėtume adekvačius galių rezervus reikia nedelsiant organizuoti darbą net tik iš „Lietuvos energijos“, bet ir valstybės pusės.

Mes visą laiką rodome tuos grafikus, darome analizes, investuojame į tai, net nežinodami, ar gausime tuos užsakymus, ar ne“, – sakė jis, pritardamas, kad visiems svarbu susitelkti, nes laiko liko nedaug.

Posėdyje buvo sutarta parengti detalų planą, kaip Lietuva atsijungs nuo BRELL žiedo ir įvykdys sinchronizaciją. Planas turėtų būti parengtas per mėnesį ir pristatytas gruodžio pradžioje.

Baltijos šalys siekia susijungti su decentralizuota kontinentinės Europos sistema (KET) ir atsijungti nuo vadinamojo BRELL žiedo, jungiančio Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros energijos sistemas.

Birželio 28-ąją Baltijos šalių, Lenkijos bei Europos Komisijos vadovai Briuselyje pasirašė politinį susitarimą dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa. Susitarimas nurodo, kad sinchronizacija turėtų būti įgyvendinta iki 2025 metų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gyventojams elektra ir dujos brangs 15–20 proc. – rinkos dalyviai (133)

Elektra ir dujos buitiniams vartotojams nuo kitų metų sausio gali brangti apie 15–20 proc., teigia...

Už elektros stulpus jau išmokėta per 0,4 mln. eurų kompensacijų (17)

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ ( ESO ) penktadienį pervedė dar 200 tūkst. eurų...

Pranckietis: šilumos rinką reguliuojančios taisyklės – pasenusios (22)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad vietos valdžia turėtų būti skatinama, o ne...

Bandoma atgaivinti „Geotermos“ jėgainę (1)

Turto bankas dar kartą bando atnaujinti prieš metus sustabdytos „Geotermos“ jėgainės gamybos...

OPEC+ svarsto galimybę 2019 m. gavybą sumažinti 1–1,5 mln. barelių per dieną

Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos ( OPEC ) šalys ir jų partneriai – vadinamoji...

Top naujienos

Ligoninės „mirtininkės“: vienintelis kriterijus gali nulemti 15 ligoninių likimą (87)

DELFI pasiekė Sveikatos apsaugos ministerijos ( SAM ) specialistų parengta neoficiali analizė,...

Šeimai finansų krizė nesibaigia iki šiol: įžvelgia sistemines spragas (5)

Praėjusiame dešimtmetyje Lietuvoje besipučiant nekilnojamojo turto kainų burbului, verslininkas...

ES gimė Italijos saloje, dabar jos gyventojai nori lauk (31)

Niūriai žvelgdamas į apleistą salos uostą, Ciro Alleatis nė kiek neabejoja, kas yra kaltas dėl...

Sinoptikai perspėja: šaltukas primins, kad artėja žiema (8)

Pirmadienį Baltijos regiono link savo poveikio sferą plės Skandinaviškas anticiklonas, Lietuva...

Tragiškas Celine Dion gyvenimas - lyg prakeiksmas: lydimas gedulo, persileidimų ir vyro kančių (3)

Kanadiečių dainininkės Celine Dion širdis niekuomet nepamirš velionio vyro ir buvusio...

Didžiuliai vandens kiekiai suteka į plyšius vandenyno dugne – kur jis dingsta? (1)

Jūs tikriausiai žinote, kad Žemės paviršius yra tarsi suskeldėjusio kiaušinio lukštas....

8 klaidos, kurių rudenį neišvengia dažnas sodininkas (2)

Rudenį paprastai pasijuntame išvarginti žemės ūkio darbų, todėl norime juos kuo greičiau...

Kremliaus Trojos arklys Europoje: pavojingas susitarimas su rusais – tik pradžia (544)

Dar 2017-ųjų lapkritį Ispanija kaltino Rusiją dėl kišimosi į referendumą Katalonijoje....

Niekam neprilygstantis česnakas: galingas antibiotikas ir daugybę negalavimų gydantis vaistas (4)

Česnakas (Allium sativum) plačiai naudojamas kaip pagardas maisto gamyboje, tačiau ir senovėje,...

Gali užtekti vienintelio kriterijaus, kad vaikas būtų paimamas iš šeimos (538)

Alkoholis ir vaikų priežiūra - įstatymiškai neuždrausta, tačiau sunkiai suderinama....