Arūras Zuokas sako, kad tokiu būdu „Lietuvos energija“ galėtų prisiimti atsakomybę už miesto šilumos ūkio modernizavimą.
„Jie (Vyriausybė - BNS) priėmė tokį sprendimą ir nori viską centralizuoti Lietuvos energijos sistemoje. (...) Vyriausybė tokią teisę spręsti turi. Tačiau tada kyla kitas klausimas, kad savivalda iš principo yra eliminuota iš šilumos ūkio valdymo, todėl mes svarstytume ir artimiausiu metu oficialiai pateiksime siūlymą „Lietuvos energijai“ išpirkti visas Vilniaus miesto savivaldybės turimas Vilniaus šilumos tinklų akcijas ir perimti šilumos gamybą ir šilumos tiekimą“, - trečiadienį LRT radijui sakė Artūras Zuokas.
Anot jo, toks sprendimas būtų logiškas, nes tuomet Vyriausybė ir valstybės valdoma įmonė galėtų priimti sprendimus bei prisiimti atsakomybę už viso Vilniaus šilumos ūkio valdymą ir modernizavimą.
„Vyriausybė turi teisę spręsti, jie formuoja politiką, jie priima įstatymus ir mums konkuruoti su valstybės įmone, kuri veikia vos ne kaip įstatymų leidėjas, be abejo, neįmanoma. Todėl mes nenorime jokių konfliktų. Valstybė nori išleisti 0,5 mlrd. litų daugiau - jos teisė, valstybė nori eiti savo keliu - jos teisė, valstybė nori, kad europines lėšas naudotų tik valstybės įmonė „Lietuvos energija“ - jos teisė. Bet šiuo atveju būtų protinga, kad kaip „Lietuvos energija“ išpirko „Lietuvos dujų“ akcijas iš Vokietijos E.ON, atitinkamai tą patį galėtų padaryti ir su Vilniaus šilumos tinklais“, - kalbėjo A.Zuokas.
Paklaustas, kaip vertina premjero Algirdo Butkevičiaus teiginį, kad Vyriausybė prisiima politinę atsakomybę dėl projektų Vilniuje ir Kaune, o Vilniaus siūlomam projektui nepasisekus, atsakomybės prisiimti nebūtų kam, A.Zuokas teigė, kad iki šiol nė vienas politikas dar neprisiėmė atsakomybės už sprendimus.
„Šiuo atveju aš nežinau, kas yra politinė atsakomybė, be skambių žodžių. Parodykite man nors vieną politiką, kuris apskritai Lietuvoje yra už ką nors atsakęs, ypač kai priimami sprendimai dėl milijardinių investicijų ir kai tos investicijos nepasiseka. Tas pats „Lietuvos energijos“ įgyvendintas projektas dėl 9-ojo bloko statybos Elektrėnuose - 1,2 mlrd. litų investuota lėšų, elektros gamybos kaina yra ženkliai didesnė negu rinkoje ir per keletą paskutinių metų veikė tik dvi savaites“, - kalbėjo Vilniaus miesto meras.
Anot jo, Vilniaus pasiūlytas projektas yra 0,5 mlrd. litų pigesnis nei „Lietuvos energijos“ siūlomas, be to, jis galėtų būti įgyvendintas anksčiau - jau 2017 metų liepą.
„Kaip suprantu, premjeras vis dėlto priima siūlymą, kuris yra parengtas ne Vyriausybėje, o Prezidentūroje, ir visa politinė atsakomybė už šilumos ir kito energetinio ūkio pertvarką tiesiogiai turėtų priklausyti būtent Prezidentūrai kaip iniciatorei ir tiems, kurie šiuos projektus palaiko“, - sakė sostinės meras.
Vyriausybė po daugiau nei metus trukusių ginčų trečiadienį galiausiai pritarė šilumos ūkio pertvarkos planui, kuris leis smarkiai atpiginti šilumą Vilniuje ir Kaune. Sprendimas numato, jog iki 2016 metų bus modernizuotos šių miestų šilumos gamybos jėgainės, pripažįstant jas valstybei svarbiais projektais, o beveik 2 mlrd. litų vertės projektų įgyvendinimą pavedant valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“.
Preliminariai skaičiuojama, jog Vilniuje investicijos į šilumos ūkį gali siekti 1,187 mlrd. litų, Kaune - 687 mln. litų. Vyriausybės nutarime nurodoma, jog privatiems investuotojus atitektų ne mažiau kaip 25 proc. projekto dalies.
Pasak A.Butkevičiaus, tikimasi, kad iš ES struktūrinių fondų bus gauta daugiau nei 1 mlrd .litų paramos: apie 600 mln. litų - Vilniuje ir apie 400 mln. litų - Kaune. Likusią investicijų dalį investuos „Lietuvos energija“.