„Prie normalių ekonominių aplinkybių tai sunkiai įsivaizduojamas scenarijus. Jis įmanomas, jei prasidėtų kažkokie kariniai konfliktai tuose regionuose, kur išgaunama nafta. Tuomet dėl sutrikusios pasiūlos trumpuoju laikotarpiu galėtų pašokti iki tiek naftos kaina, bet tai tikrai nėra labai tikėtinas scenarijus“, – trečiadienį laidoje „Delfi tema“ sakė jis.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas svarstė, kad gąsdintis 2 eurų už litrą kainomis šiek tiek ankstoka.
„Ar pasieks 2 eurus – sunku pasakyti. Tai priklauso nuo pasiūlos ir paklausos dėsnių, nuo rinkų reakcijų į geopolitinę situaciją, patį naftos poreikį. Sunkiai tikėtina, kad tokios kainos galėtų būti pasiektos bent jau artimiausiu metu. Jos ir šiai dienai yra gana nemažos“, – sakė jis.
Sudaro nedidelę dalį
Apskritai naftos kaina degalų kainos dalyje sudaro tik nedidelę dalį. Kaip paaiškino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis, didžiąją dalį degalų kainos, kurią mokame degalinėse, sudaro mokesčiai.
„T. y. akcizas ir pridėtinės vertės mokestis. Nedidelė dalelė yra perdirbėjo marža, o maždaug ketvirtadalis kainos priklauso nuo to, kiek kainuoja nafta. Kai naftos kaina pakyla nuo 30 iki 80 dolerių, ką matėme pandemijos metu, tai jau atsispindi galutinėje kainoje – matosi maždaug 30 centų padidėjimas“, – sakė jis.
Ekonomistas dėstė, kad pastaruoju metu naftos kainos augimą lėmė abu svarbūs veiksniai – ir pasiūla, ir paklausa.
„Paklausa išliko didelė, nes nepaisant įvairių pandemijos bangų, gyventojai važinėjo automobiliais į darbo vietas (visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje). Taip pat nesumažėjo paklausa skraidyti, išlieka didelė paklausa krovinių gabenimui. Tuo metu metu pasiūla, ypač iš OPEC+ valstybių, yra auganti nepakankamai greitai. Tai atsispindėjo ir naftos kainų augime“, – sakė jis.
Sausį „Brent“ rūšies naftos barelio kaina buvo pasiekusi 90 dolerių.
E. Cicėnas dar pastebėjo, kad dažnai vartotojai klaidingai supranta, jog turi tiesiogiai atsispindėti ypač naftos kainos sumažėjimas degalinių švieslentėse.
„Deja, taip nėra. Dar yra užlaikymas laike. Yra atsargos ir pačiose degalinėse, ir sandoriai yra sudaromi tam tikromis kainomis, todėl žaliavinės naftos kainų svyravimai atsiliepia netiesiogiai ir truputėlį prasilenkiant laike.
Dalis yra gamintojo maržos, prekybininko maržos, degalinių išlaikymo kaštai. Galų gale ir darbo užmokestis didėja, logistikoje lygiai taip pat naudojami tie patys brangesni degalai“, – pasakojo jis.
Akcizų klausimas
Seimui pradėjus svarstyti akcizų degalams didinimo ir CO2 dedamosios įvedimo įstatymo projektą, N. Mačiulis nurodė į bendrą Europos Sąjungos politiką, kuri nori padaryti kurą kuo sunkiau įperkamą, skatinti gyventojus naudotis arba viešuoju transportu, arba ekologiškesniais, ekonomiškesniais automobiliais, tokiu būdu mažinti taršą, žmogaus paliekamą pėdsaką planetoje.
„Lietuva šioje srityje labai neišsiskiria iš kitų ES valstybių, ypač kaimyninių, ir neturėtų tam, kad nebūtų pakenkta įmonių konkurencingumui“, – sakė jis.
Savo ruožtu E. Cicėnas pabrėžė, kad į akcizų klausimą reikėtų žiūrėti pakankamai atsakingai.
„Visų pirma, Vyriausybei ir Finansų ministerijai. Verslas, vežėjai, kurie nuperka didžiausius kiekius degalų, sumoka didžiausią dalį akcizo į Lietuvos biudžetą, yra labai mobilūs, moka gerai skaičiuoti.
Jei lyginame su kaimynėmis, turime Lenkiją, kur jau dabar degalai yra žymiai pigesni. Nuo vasario 1 dienos ir vartotojams smarkiai atpigs dėl PVM tarifo sumažinimo. Jei verslas, mūsų skaičiavimais, pradės piltis degalus Lenkijoje (jau dabar tai daro), jei tai užsitęs, iš Lietuvos gali išsikelti degalų kiekiai ir sudarytų apie 500 mln. litrų.
Nesurinkto akcizo mokesčio pavidalu tai būtų apie 186 mln. eurų. Tai įspūdingos sumos. Vykdant mokesčių politiką, valstybė turėtų į tai atsižvelgti. Nereikėtų kalbėti tik apie gyventojus, vartotojus, kurie neprivažinės kiekvieną dieną piltis degalų į kaimynines šalis“, – laidoje sakė jis.
Asociacijos vadovas pridūrė, kad Lenkijoje akcizai sumažinti gruodį.
„Vežėjams jau apsimoka piltis ne Kalvarijoje, o Suvalkuose. PVM mažina nuo 23 iki 8 proc. laikinai iki gegužės, bet laikinumas gali būti pratęstas. Niekas nežino, kaip greitai atsigaus Lenkijos ekonomika“, – sakė jis.
N. Mačiulis Lenkijos sprendimą pavadino populistiniu žingsniu.
„Tai pamina net ir bendrą ES politiką, konkuruoja nesąžiningoje erdvėje. Toks žingsnis nutrauks lėšas iš Lietuvos biudžeto į Lenkiją. Tikrai situacija nėra gera, bet jų kopijuoti irgi būtų ne pats geriausias sprendimas. Nežinau, kokia išeitis tokioje situacijoje.
Beje, infliacijos mažinimas per PVM lengvatas yra labai grubus ir laikinas būdas. Mokesčių sistemos kaitaliojimas keliems mėnesiams tikrai nesukuria nei stabilumo, nei didelio pasitikėjimo valstybe. Sukuria verslui papildomą biurokratinę naštą“, – sakė jis.
Prognozuoja 80–90 dolerių lygį
E. Cicėnas sakė, kad šiuo metu naftos kainų prognozės daugiausiai susijusios su geopolitine situacija tarp Rusijos ir Ukrainos, bręstančiu kariniu konfliktu.
„Kita vertus, yra atsigaunantis turizmo sektorius, kas tiesiogiai susiję su visa COVID-19 situacija.
Analitikai iš „Goldman Sachs“ prognozuoja, kad vidutinė „Brent“ rūšies naftos barelio kaina turėtų būti apie 90 dolerių šiemet“, – sakė jis.
N. Mačiulis nurodė, kad „Swedbank“ prognozuoja šiek tiek mažesnę vidutinę naftos kainą, siekiančią apie 80 dolerių už barelį.
„Nors manome, kad paklausa augs. Panašu, kad omikron situacija virsta iš pandemijos į endemiją, o tai reiškia, kad apribojimų ir baimių turėtų būti mažiau, o noro keliauti daugiau.
Pasiūla bus lemiamas veiksnys. Jei nebus geopolitinių konfliktų, jei OPEC valstybės gavybą didins taip, kaip yra suplanavusios, naftos trūkumo neturėtų būti ir jos kaina turėtų stabilizuotis dabartiniame ar žemesniame lygyje“, – komentavo ekonomistas.
