„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) teigia, kad 150 mln. eurų bendros vertės projektas, kuris jau perėjo bandomąsias fazes, turėtų įgalinti didesnę konkurenciją rinkoje ir naujų paslaugų atsiradimą. Lietuva išmaniąją apskaitą diegiasi viena paskutiniųjų Europos Sąjungoje.
ESO laikinasis vadovas Renaldas Radvila sako, jog jau vykstantis Lietuvoje projektas turės didelės naudos šalies energetikai. Anot jo, diegimas bus naudingas trimis aspektais.
„Viena dalis yra klientai, kurie galės matyti detalų savo elektros energijos suvartojimą ir keisti savo įpročius. Viena iš naudų: atliktos realios studijos su 3 tūkst. klientų parodė, kad jie, detaliai matydami savo suvartojimo istoriją, keitė savo įpročius ir taip gali suvartoti iki 6 proc. mažiau energijos“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo R. Radvila.
„O dabartiniu metu svarbus tas taupymas ir matymas, kokius turite prietaisus, kada jie vartoja daugiausiai, galbūt yra kažkokių elektros „vagių“, kurie veikia naktį“, – pridūrė jis.
Pasak jo, kitas naudų gavėjas – tinklo operatorius, jis taip pat turės naudos, nes tinklas bus skaitmenizuotas, matys tinklo būklę ir galės valdyti savo investicijas. Trečia dalis – kuri šiandien esą mažiausiai apibrėžta – yra rinkos įgalinamas.
„Kada visa rinka turi pilnus duomenis apie kiekvieno konkretaus piliečio arba verslo elektros vartojimą, tada turime pavyzdžių, kad atsiranda ir didelė paskata išmanių namų sprendimams, įvairiems planams, pritaikytiems būtent jums“, – sakė jis.
Paaiškino, kam diegs pirmiausiai
ESO Išmaniosios apskaitos valdymo departamento direktorė Aurelija Židickytė-Orvydė sakė, kad išmanieji skaitikliai bus diegiami dviem etapais. Pirmasis jau prasidėjo: klientams suvartojantiems daugiau kaip 1 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) per metus ir verslo klientams (tai apie 90 proc. dabartinio elektros suvartojimo iš visų buitinių klientų). Per pirmąjį projekto etapą planuojama įdiegti 1,2 mln. skaitiklių.
Nuo 2026 metų – diegimas prasidės mažiau vartojantiems klientams, jiems esami skaitikliai bus keičiami, kai pasibaigs jų metrologinės patikros terminas.
„Keli pagrindiniai kriterijai, kaip planuojame išmaniųjų skaitiklių diegimą. Yra sudaroma tam tikra klientų grupė, kurią sudaro nauji klientai – kuo greičiau privalome įrengti jiems, taip pat gaminantys klientai, kartu – kai skaitiklis sugenda. Ir žinoma, neįgalieji klientai, jie rugsėjį galės teigti prašymus. Tai šita yra prioritetinė grupė, pagal kurią bus dėliojami visi likę klientai“, – kalbėjo A. Židickytė-Orvydė.
„Ar galime tiksliai pasakyti, kada jums, pavyzdžiui, kurią dieną bus įrengtas skaitiklis? Ne. Nes yra užduotys, kurios ateina iš klientų: tai nauji klientai, gaminantys ir pagal tai prideriname visus tuo efektyviausiu maršrutu“, – pridūrė ji.
Atskirai nekainuos, visus informuos asmeniškai
Pasak A. Židickytė-Orvydės, dėl išmaniosios apskaitos prie elektros tarifo prisidės 0,05 cento už kilovatvalandę, tačiau už skaitiklio keitimą vartotojams atskirai mokėti nereikės. Vienas skaitiklis kainuoja apie 40 eurų.
„Noriu pabrėžti, kad skaitiklių keitimą vykdys ESO inžinieriai ir rangovai, pats darbas yra vykdomas nemokamai. Nei ESO, nei samdomi rangovai jokio mokesčio neima. Jokių pinigų neprašys. (...) Kiekvieną klientą informuosime asmeniškai“, – komentavo ji.
Jeigu kliento apskaita yra lauke, jo dalyvavimas nėra būtinas, tačiau jis vis tiek bus informuojamas, nes reikalingas trumpalaikis elektros atjungimas.
Pasak jos, investicijos, patvirtintos reguliuotojo, yra 147 mln. eurų ir jos atsipirks iki 2037 metų. Jau įrengta apie 35 tūkst. skaitiklių. Iki metų pabaigos per mėnesį planuojama įrengti po 30 tūkst. vienetų. Nuo rugsėjo mėnesio prie diegimo prisijungia ir ESO rangovai.
R. Radvila sako, kad šiuo metu individualių paraiškų ar „ekstra mokėjimų“ bendrovė nesiima, todėl ir yra tik kelios grupės, kurioms įrengiama individualiai (pavyzdžiui, neįgalieji).
„Patogumas jums, kad jums nereikia eiti tikrinti, žiūrėti, tiesiog gaunate sąskaitą iš savo tiekėjo pagal tuos rodmenis, kuriuos ESO gavo iš skaitiklio ir perdavė jūsų tiekėjui. Lygiai taip, kaip mobilių operatorių atveju – neskaičiuojate savo minučių“, – naujovės patogumus vardijo R. Radvila.
Du trečdaliai klientų šiuo metu deklaruoja savo rodmenis, trečdalis – vis dar nedeklaruoja.
ESO nuotoliniu būdu galės matyti, kur ir koks vartojimas yra neteisėtas – operatyviai imtis priemonių, kad tokia veikla nebūtų vykdoma. Paprastės elektros tinklo kokybės priežiūra, investicijos į tinklą taps tikslesnėmis, bus optimizuoti skaitiklių priežiūros ir rodmenų nurašymo kaštai bei kitos šiuo metu ESO patiriamos sąnaudos.
Padės sutaupyti
A. Židickytė-Orvydė sakė, kad nors pats įrenginys elektros netaupo, bet padeda nustatyti kliento įpročius. Jeigu klientas prisiregistravęs ESO savitarnos svetainėje, galės matyti savo suvartojimo duomenis 15 minučių arba valandos tikslumu.
„Matyti, kad per dieną suvartojimas buvo stabilesnis, grįžo iš darbo – suvartojimas išaugęs. Tada galima matyti, kada buvo elektros suvartojimo pikai, klientai gali įvertinti, ar įrenginį reikia pakeisti efektyvesniu, gal yra palikęs įrenginį neatjungęs. Klientai galės įsivertinti vartojimo įpročius ir priimti sprendimus“, – A. Židickytė-Orvydė.
ESO teigimu, išmanieji skaitikliai leis lengvai ir suprantamai matyti savo vartojimo duomenis, analizuoti ir keisti vartojimo įpročius. Jie nuotoliniu būdu perduos suvartojimo duomenis ir tinklo parametrus, todėl bendrovė galės greičiau ir tiksliau nustatyti bei šalinti gedimus, efektyvinti tinklo veiklą, o gyventojams nebereikės patiems nurašinėti ir deklaruoti elektros skaitiklių rodmenų.
„Gaminantys klientai: kurie turi įsirengę saulės elektrines, matys, ką saulė pagamino, ką patys suvartojo“, – spaudos konferencijoje naujos apskaitos naudą argumentavo ESO atstovė.
Pasiteiravus, kaip atrodome Europos Sąjungos (ES) kontekste A. Židickytė-Orvydė sakė, kad jau ir Lietuva prisijungė prie išmaniąją apskaitą diegiančių šalių.
„Paskutinės šalys likusios, buvo neįsidiegusios išmaniosios apskaitos, buvo Čekija ir Lietuva. Tai tiek Čekijoje, tiek Lietuvoje jau pradedame diegimą“, – sakė ESO atstovė.
Išmaniųjų skaitiklių diegimas turėjo prasidėti jau anksčiau. R. Radvila paaiškino, kad projektas sudėtingas, buvo siekiama įsitikinti, kad viskas veikia nepriekaištingai, įskaitant ir kibernetinio saugumo aspektus.
„Pats procesas pakankamai ilgai užtruko, nes buvo atliekamos kelios studijos. Tiktai po to, kai kaštų ir naudos analizė parodė, kad šitas projektas apsimoka, turėjo patvirtinti reguliuotojas, kad galima daryti investicijas, tuomet tarptautinis pirkimas, kuriame dalyvavo daugiau negu 15 tiekėjų, viešųjų pirkimų procedūros, skundai ir taip toliau.
Na, ir po to prasidėjo diegimo plano rengimas. Kadangi nėra toks paprastas įgyvendinimas (...), tas diegimas prasidėjo tik tada, kai buvome užtikrinti, kad sistema puikiai veikia“, – sakė R. Radvila.
Liepą pranešta, kad ESO su tiekėju „Sagecom“ sudarytos sutarties vertė išaugo 13,7 proc. arba apie 10,5 mln. eurų, iki 105,5 mln. eurų su PVM. ESO atstovas Paulius Kalmantas teigė, kad bendros investicijos į išmaniosios apskaitos diegimo projektą bus apie 150 mln. eurų.
