Trečiadienį Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pristatė Lietuvos elektros energetikos sistemos tinklų plėtros planą 2021–2030 metais.
„Prisiminkime, kad sinchronizacijai Europos Komisija mums padeda. Padeda duodama 75 proc. negrąžinamo vadinamojo „granto“ paramos tam, kad mes padarytume tą vienkartinę ir istorinę transformaciją, nedidinami perdavimo tinklo tarifų.
Tai tokios didelės investicijos, tačiau iš esmės su didele Europos parama, su nežymiu elektros energijos perdavimo pabrangimu“, – sakė „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Jis pridūrė, kad sinchronizacija planuojama užbaigti 2025 metais.
„Tai mūsų įsipareigojimas visuomenei, toks yra įstatyme numatytas terminas. Mes susidurdami su begale technologinių, organizacinių ir netgi teisinių įvairiausių kliūčių, vis dėlto manome, kad sugebėsime sinchronizaciją padaryti laiku. Yra 14 sinchronizacijos programoje vystomų projektų“, – pasakojo L. Varanavičius.
Jis pridūrė, kad „Litgrid“ taip pat privalo investuoti į esamo tinklo palaikymą.
„Todėl planuojame pabaigti pradėtas rekonstrukcijas, tęsti tas, kurios vyksta, pradėti naujas. Tai reiškia mūsų siekį užtikrinti esamo tinklo kokybišką veikimą ir tuo pačiu skaidri žinutė mūsų rangovams, partneriams apie mūsų planus 10 metų į priekį apimčių prasme, kur koncentruosimės, kalbant apie transformatorines pastotes“, – sakė L. Varanavičius.
Iki 2030 metų „Litgrid“ planuoja pakeisti apie 1260 kilometrų 110 kV oro linijų ir apie 455 km žaibosaugos troso, pradėti vykdyti tris stambius plėtros projektus: naujos 330 kV Vilnios skirstyklos statybą bei nutiesti dvi naujas 110 kV perdavimo linijas.
Iki dešimtmečio pabaigos „Litgrid“ taip pat numato pradėti arba įgyvendinti apie 118 transformatorių pastočių rekonstrukcijos projektų.
Vartojimo augimas
L. Varanavičius dar pasakojo, kad artimiausiais metais prognozuojamas energijos poreikio augimas, o tai sukelia iššūkių perdavimo tinklui ir jo plėtrai ateityje.
„Vartojimas augs dėl kelių priežasčių. Pagrindinė yra elektrifikacija, čia šnekame apie smulkųjį transportą, elektromobilius visuomenėje. Jų kiekis 2030 metais padidės iki 241 tūkst. vienetų. Tai padidins poreikį megavatais, o tinklas turės užtikrinti šio poreikio perdavimą.
Kitas elementas yra šilumos siurbliai. Jų vartojimas irgi augs. Tikime, kad Lietuvoje iki 2030 metų jų gali būti netgi iki 50 tūkst. vienetų, todėl reikalaujama galia taip pat augs“, – sakė jis.
„Litgrid“ duomenimis, 2030 metais bendras elektros energijos suvartojimas Lietuvoje turėtų pasiekti 15 teravatvalandžių, kai 2020 metais buvo 12 TWh.
2030 metais prognozuojama didžiausia pareikalaujama galia turėtų pasiekti 2655 megavatus, kai 2020 metais buvo 1939 MW.
L. Varanavičius dar sakė, kad elektros energijos poreikio augimui įtakos turės ir geležinkelių elektrifikacija.
„Žinome apie „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo tikslus, apie elektrifikacija ruožo iš Rytų į Vakarus, nuo Kauno iki Klaipėdos, tai suminis poreikis irgi augs keliais šimtais megavatų“, – sakė jis.
Vėjo energetika
L. Varanavičius taip pat sakė, kad po 2025 metų numatomos naujos galimybės įrengti vėjo parkus.
„Galimi penki projektai, kurie prie perdavimo tinklų leistų prijungti dar 960 MW galios elektrinių naudojančių atsinaujinančius išteklius“, – sakė jis.
Be to, pasak pranešėjo, iš viso numatoma apie 3,5 tūkst. MW vėjo energetikos potencialo, kurį „Litgrid“ bus pasiruošęs priimti, jei to reikės.
„Tai svarbi ir gera žinia visiems, kurie nori vystyti atsinaujinančius išteklius sausumoje. Apie jūrinius vėjus galiu užsiminti, bet tai visiškai kita istorija. Šiuo metu valstybė yra nusprendusi pavesti investuoti į jūrinį tinklą privačiam investuotojui.
Todėl mes į savo 10 metų planą investicijų, susijusių su pirmaisiais 700 MW jūroje nenumatome. Tačiau užtikrinsime, kad tie jūriniai vėjai, prisijungdami į pastotę Darbėnuose gautų iš mūsų technines sąlygas ir galimybę operuoti tais 700 MW be jokių kliūčių“, – L. Varanavičius.
Kaip žinia, iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.
