aA
Tyrimas, kuris įtikino pasaulį, jog Albertas Einsteinas buvo teisus dėl visatos, glaudžiai siejasi su pirmojo pasaulinio karo istorija: kovos turėjo įtakos, kuriems mokslininkai pavyko, o kuriems – ne, ir kada.
Albertas Einsteinas
© Vida Press

Kai prieš šimtą metų – 1919 m. gegužės 29 dieną, – mokslininkai galiausiai pateikė ypatingos svarbos išvadas, jų žygdarbis suveikė kaip priešnuodis kartėliui, tebetvyrančiam tarp buvusių priešininkų – Vokietijos ir Anglijos. Norint patikrinti reliatyvumo teoriją, buvo būtina atlikti tikslius žvaigždžių šviesos stebėjimus per visišką Saulės užtemimą. Vienas vokiečių astronomas, „vydamasis“ užtemimą 1914 metais, atsidūrė Rusijoje prieš pat karo pradžią, bet netrukus buvo sučiuptas ir sulaikytas, jo įranga konfiskuota.

Kai anglų mokslininkai galiausiai patikrino A. Einsteino teoriją per 1919 metų užtemimą, įvykis buvo aprašytas viso pasaulio laikraščiuose ir pasitarnavo kaip taikos simbolis – mokslo pergalės prieš nacionalizmą įrodymas. Tai istorija apie anglų astronomus, padėjusius pakeisti pagrindinius fizikos principus, suformuluotus jų tėvynainio Isaaco Newtono, teorija, kurią sukūrė vokietis.

I. Newtonas suformulavo gravitacijos sąvoką kaip nematomą jėgą tarp masyvių objektų. A. Einsteinas pakeitė ją koncepcija, pagal kurią objektai visatoje savo gravitacijos jėga iškreipia erdvėlaikį ir pakeičia kitų objektų kursą. Dauguma žmonių nesuprato A. Einsteino teorijos, bet vis dėlto ją pripažino.

Pats A. Einsteinas siūlė naudoti užtemimą kaip patikrinimo testą dar 1911 metais, gerokai prieš teorijos paskelbimą 1915 metais, sakė istorikas ir fizikas Danielius Kennerfickas, knygos „No Shadow of a Doubt: The 1919 Eclipse That Confirmed Einstein’s Theory of Relativity.“ (Nė šešėlio abejonės: 1919 m. užtemimas, patvirtinęs A. Einsteino reliatyvumo teoriją“), autorius.

Pagal I. Newtono teoriją žvaigždžių šviesos neveikia tokių masyvių objektų kaip Saulė gravitacinė trauka.

Pagal A. Einsteino teoriją Saulės masė sukelia žvaigždžių šviesos užlinkimą, šviesos spinduliai, judantys pro Saulę, sukelia labai nedidelį neatitikimą tarp tikrųjų pozicijų žvaigždžių, kurių šviesa juda pro Saulę, ir tų pačių žvaigždžių naktį. O astronomai juk žinojo, kad vienintelis laikas, kai įmanoma stebėti žvaigždžių šviesą, judančią pro Saulę, buvo visiškas užtemimas.

Po to, kai 1914 metais buvo sulaikytas vokiečių astronomas Erwinas Finlay-Freundlichas ir bandymas stebėti tokį užtemimą sužlugo, kitas tinkamas užtemimas vyko 1916 metais, bet tada karas buvo savo gniaužtais surakinęs visą Europą. Kita galimybė, atsiradusi 1918 metais, subliuško, nes amerikiečių astronomai, kurie buvo kompetentingi ir gerai pasirengę stebėti užtemimą, taip ir neatgavo savo įrangos iš Rusijos, kur jie vyko ir 1914 metais.

Per 1919 metais vykusį užtemimą karas jau buvo pasibaigęs, bet iškilo kitų sunkumų, – jį stebėti buvo itin sudėtinga, sakė K. Kennefickas. Kelias driekėsi daugiausia per vandenyną, o tose vietose, kur jis kirto sausumą, daugiausia plytėjo beveik neprieinamos teritorijos – dalis Amazonės Pietų Amerikoje ir Kongo baseino Afrikoje. O tuo metu vokiečiai nebuvo pajėgūs finansuoti jokių ekspedicijų.

Tačiau žinia apie A. Einsteino teoriją pasiekė anglų astronomą Arthurą Addingtoną. Jis su savo bendražygiais nuvyko į Prinsipės salą netoli Afrikos krantų, o kitas anglų astronomas Frankas Dusonas suorganizavo ekspediciją į Sobralio miestą, Brazilijoje. Abiejų ekspedicijų grupės padarė tiek nevykusių, tiek sėkmingų Saulės vainiko ir aplinkinių žvaigždžių nuotraukų, ir pastarosios parodė, kad žvaigždžių šviesos kryptis pakito tiek, kiek ir prognozuota, ir tai patvirtino Einsteino apskaičiavimus.

Pasak D. Keneficko, naujiena iškart pasklido po pasaulį, o A. Einsteinas per naktį tapo garsenybe. Kaip rašė mokslo žurnalas „Discover“, tituliniame laikraščio „The London Times“ puslapyje puikavosi antraštė „Naujoji visatos teorija: Niutono idėjos atmestos“ („New Theory of the Universe: Newtonian Ideas Overthrown“). Laikraštis „The New York Times“ (NYT) skalambijo: „Mokslininkai netveria savo kailyje iš susijaudinimo“.

Didysis proveržis šioje srityje padėjo išsklaidyti kartėlį, tvyrantį po karo, sakė D. Kenneflickas. Tačiau istorija nestovi vietoje. Vienas iš A. Einsteino naujo žvilgsnio į Visatą padarinių buvo garsioji lygtis – E=mc2, kuri privertė žmones suprasti, kad ginklas, savaime unikalus ir į nieką kitą nepanašus, yra įmanomas. Ir tai pakeitė viską iš esmės.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Top naujienos

Po pragaro Pravieniškėse – šokiruojanti kalinio išpažintis: jie ten kone meldėsi, kad neišgyvenčiau (29)

Pasižiūrėję į Vytautą ir išgirdę jo balsu sunkiai tariamus žodžius nė neįtartumėte, kad...

Profesorius Stukas paaiškino, kodėl būtina valgyti pusryčius: ryte dažnai daroma klaida situaciją tik pablogina (3)

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus Rimanto Stuko , sunku patikėti, bet...

Ką pasakytų Greta Thunberg Indijoje? Čia yra 150 mln. vairuotojų ir tik 8000 nori elektrinių automobilių (18)

Šią vasarą „ Hyundai Motor Co.“ pristatė pirmąjį Indijos elektrinį visureigį...

Ilgiausia apgultis istorijoje: du dešimtmečius siaubo iškentę miestelėnai maro protrūkio laukė kaip išganymo (7)

Osmanų imperijos karo su Venecijos respublika metu Kandijos miestas (dabar – Heraklionas ,...

Istorinis pasiekimas: pirmą kartą kosmose buvo užauginta mėsa

Daugelis žino, kad maistas kosmose yra pakankamai blankus ir skurdus. Tačiau nauja technologija į...

Aukštaitijos sostinė stoja? Darbdaviai jau skaičiuoja susitraukusius pelnus ir pereina į taupymo režimą (174)

Lietuvos ūkio variklis sukasi visu pajėgumu. Pastaraisiais metais augusi ekonomika išjudino ir...

Prostitucijoje išnaudotų lietuvių istorijos sukrėtė net visko mačiusią pareigūnę iš Švedijos: viena jų tapo filmu (149)

Net praėjus daugiau nei dešimtmečiui prostitucijoje išnaudotų lietuvaičių istorijos yra...

Ekspertai: po Lenkijos rinkimų politikoje labiausiai tikėtinas tęstinumas (21)

Lenkijos valdančiajai dešiniųjų pažiūrų partijai „ Įstatymas ir teisingumas “...