aA
Žmogaus veiklos sukeltas užterštumas neapsiriboja Žeme ir jos klimatu.
© AFP/Scanpix

Praėjusį šeštadienį Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) paleido „the Ice, Cloud and Land Elevation Satellite-2“, stebėsiantį Žemės ledo sluoksnius ir registruosiantį net pusės centimetro ledo storio pokyčius. Palydovas leis mums pamatyti vieną iš mūsų kolektyvinio spaudimo planetos aplinkai pasekmių. Ir vis dėlto tai iškels dar vieną besiformuojančią pasaulinę problemą.

Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos – tiksliau JAV Strateginė Valdyba – jau aktyviai stebi daugiau negu 20 tūkst. palydovų, raketų skeveldras, susidūrimų fragmentus, didesnius už svogūnėlį, skriejančius aplink Žemę. Jie kartu kelia grėsmę palydovinėms operacijoms ir viskam, kas nuo jų priklauso, įskaitant globaliosios padėties nustatymo sistemas, telekomunikacijas, oro prognozes ir internetą. Prieš daugiau negu 50 metų, kai mes pradėjome leisti palydovus į orbitą, atrodėme maži, o Žemė labai didelė. Dabar, kai kasmet paleidžiama beveik 500 naujų palydovų, mūsų įtaka jau nebėra tokia maža. Perpildyta erdvė yra dar vienas mūsų patekimo į Antropoceną atspindys. Tai – nauja istorijos era, kai viskas, kas susiję su Žeme ir jos klimatu, netgi su erdve aplink ją, yra stipriai paveikta žmogaus.

NASA mokslininkai apie galimą kosmoso perpildymą pradėjo galvoti 1970 metų pradžioje, kai palydovų orbitoje skaičius pasiekė 4 tūkst. Įtakingoje knygoje kosmoso srities mokslininkai Donaldas Kessleris ir Burtonas Cour-Palais apytiksliai suskaičiavo, kad, augant palydovų skaičiui, 2000 metais taps aktualus susidūrimų pavojus. Jų skaičiavimai buvo artimi realybei. 2009 metais JAV komercinis palydovas susidūrė su neaktyviu Rusijos ryšių palydovu (greitis siekė 26 tūkst. mylių per valandą). Dėl šio susidūrimo Žemės orbitoje atsirado du šiukšlių debesys, gana greitai išsisklaidę nuo 400 iki 1 tūkst. mylių aukštyje nuo mūsų planetos viršaus.

Dar svarbiau, kad D. Kessleris ir B. Cour-Palais taip pat atkreipė dėmesį į rimtą pavojų, kilsiantį, jei objektų, esančių mažose ir vidutinėse Žemės orbitose, skaičius taptų per didelis. Jie teigė, kad didesnis objektų tankis didina tikimybę, kad viename susidūrime atskilę fragmentai gali paveikti kitus objektus. Pakankamas šiukšlių tankis gali nustatyti fragmentinės grandininės reakcijos etapą, kuris gali greitai paversti visą erdvę aplink Žemę nenaudinga.

Kosmoso srities mokslininkė Carolin Frueh iš Purdue universiteto elektroniniame laiške rašė: nors ši analizė priklauso nuo daugelio prielaidų ir kai kurios iš jų ginčytinos, didėjantis gyventojų skaičius prisideda prie tokio poveikio.

Neįtikėtina, bet mokslininkai dabar mano, kad mes artėjame prie kritiško etapo, kai reikia imtis kosmoso erdvės valymo. Mokslininkai ir tyrėjai pasiūlė daug idėjų šiuo klausimu. Jie save laiko „kosmoso erdvės aplinkosaugininkais“. Visai neseniai birželį paleistas palydovas pradėjo testuoti techniką, kuria būtų galima numesti tinklą ant kosminių šiukšlių ir įtraukti jas į trajektorijas, kur jos sudegtų atmosferoje. Toks metodas gali būti taikomas kai kuriems didžiausiems objektams, bet tyrėjai turi pasiūlymų ir mažesniems. Pavyzdžiui, panaudojant Saulės ir Mėnulio galias, kurios palaipsniui valdytų šiukšles, padėdamos joms lengviau pereiti į atmosferą.

Atsižvelgiant į žmonių išradingumą, yra didelė tikimybė, kad išvengsime fragmentinės katastrofos, kurią kosmoso srities mokslininkai vadina „Kesslerio sindromu“. Visgi mes persikėlėme į artimos Žemės erdvės valdymo laikotarpį. Dar prieš keletą dešimtmečių kosmoso erdvė atrodė nepaprastai didelė, o dabar jai reikalingas nuolatinis stebėjimas ir valdymas. Intensyvaus valdymo poreikis augs tuo atveju, jeigu tokios bendrovės kaip „Boeing Co.“, „OneWeb Satellites“ ir „SpaceX“ per kelis ateinančius dešimtmečius paleis tūkstančius naujų palydovų.

Antropoceno sąvoka sukėlė tam tikrų ginčų, iš dalies dėl sunkumų sprendžiant, kada tas laikotarpis prasidėjo bei dėl to, kaip jis atspindi naują geologinę Žemės istorijos fazę. Nėra abejonių, kad mes išgyvename išskirtinė etapą, kai žmonės pakeitė daugiau negu 50 proc. žemės paviršiaus, generuodami azoto ir fosforo geofizinius srautus, kurie yra didesni, negu sukuriami natūraliuose procesuose. Be to, plastikinių atliekų galima rasti kiekviename bet kurio vandenyno kampelyje.

Dabar kosmoso erdvė tampa priklausoma nuo ilgalaikio žmonių valdymo.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Demaskavo purvinas prabangių viešbučių paslaptis: tomis pačiomis kempinėmis šveičia ir puodelius, ir tualetus vaizdo įrašas (99)

„Hilton“, „ Marriott “ ir keletas kitų prabangių Kinijos viešbučių tinklų atsiprašė...

Bauginanti istorija Angelai Merkel neleidžia miegoti naktimis (76)

Angela Merkel nerimauja dėl septynioliktojo amžiaus. 64-erių metų amžiaus kanclerei...

Kaip berniukas, išsiųstas į kaimą kuopti mėšlo ir šerti kiaulių, tapo aukščiausiu Kinijos vadovu? (8)

Kaip Xi Jinpingas iš provincijos politiko per tokį trumpą laiką tapo Kinijos aukščiausiuoju...

Fašistų vėliavos per Lenkijos 100-ąjį gimtadienį liudija Europos susiskaldymą (52)

Europos trūkio linijos visu gražumu išryškėjo šį savaitgalį, kai Prancūzija ir Vokietija...

Robotai gviešiasi europiečių darbo vietų – ypač pažeidžiama – Lietuva (136)

Robotai taikosi į žmonių darbo vietas Europoje, ir ypač pažeidžiamos atrodo šalys iš...

Top naujienos

Nobelio premijos laureatas: jau dabar pajutome skonį to, kas mūsų laukia. Gali tapti gerokai blogiau „kyla pavojus JAV demokratijai“

Garsusis ekonomistas Josephas Stiglitzas atkreipia dėmesį į tris realiausią grėsmę keliančius...

Lemiamos „Žalgirio“ atakos rebusas: kodėl viskas baigėsi plyta, o ne laisvutėlio Milaknio šūviu? pažymiai žaidėjams (56)

„Mes esame tikrai toli nuo savo potencialo, bet žaidžiame dėl pergalių su „Barcelona“,...

Profesorius Lukoševičius: druska gali žudyti, bet jos visiškai atsisakius – tragiškos pasekmės

Koks valgomosios druskos vaidmuo žmogaus mityboje ir jos sąsajos su kraujospūdžiu? Aiškinama, kad...

Jauni Lietuvos gyventojai trykšta optimizmu – atlyginimus tikisi augsiant keleriopai

Lietuvos jaunimas savo ateitį vertina optimistiškai: SEB banko atliktas 18–25 metų gyventojų...

Dėl sulaužyto gyvenimo dabar nebežino, kur kreiptis: gailiuosi, kad nuvedusi dukterį pas gydytojus, paklausiau jų patarimo (209)

Prieš daugelį metų globėjų į užsienį kartu su seserimi išvežta lietuvaitė po dešimties ten...

Garsiausių menininkų našlė: vieni vadino mūza, kiti – vyrus gniuždančiu monstru

Ją vadino kūrėjų mūza. Ji įsimylėdavo talentingiausius to meto vyrus, jie atsakydavo tokiais...

Kalėdinės mugės pasaulyje – kur geriausia ieškoti šventinės nuotaikos?

Rankas šildantis karšto gėrimo puodelis magiškomis švieselėmis blyksinčioje...

Prieš 23 metus duotam interviu Samas papasakojo apie išbyrėjusius dantis, o savo ateitį „numatė“ Rusijoje (24)

Internete pasirodė prie 23 metus kurta laida „X klanas“ (aut.Ligita Juknevičiūtė ir Remigijus...

Gabrielius Landsbergis: siūlome stabdyti mokesčių pertvarką (59)

Šiandien vykstančiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ) Tarybos...