Pačios E. Nabiulinos, praėjusią savaitę paskirtos naujai penkerių metų kadencijai, nuomonės apie dabartinę situaciją sužinoti nepavyko. Jai teks tvarkytis su karo pasekmėmis, kurios sparčiai griauna tai, ką jai pavyko pasiekti per devynerius metus nuo tada, kai pradėjo eiti pareigas. Šaltiniai teigė, kad prezidentas, su kuriuo ji glaudžiai dirbo beveik du dešimtmečius, dabartinį pasitraukimą vertintų kaip išdavystę.
58 metų E. Nabiulina savo pakartotinio paskyrimo viešai nekomentavo ir į mūsų užklausą rašant straipsnį neatsakė. Centrinio banko spaudos tarnyba taip pat neatsiliepė į prašymą pakomentuoti šį straipsnį. Po to, kai jis buvo paskelbtas, spaudos tarnyba „Tass“ pareiškė, kad jis „neatitinka tikrovės“, tačiau daugiau informacijos nepateikė. Kremliaus atstovas į prašymą pakomentuoti neatsakė. Kol kas dėl karo iš pareigų pasitraukė tik vienas aukštas Rusijos pareigūnas – ilgametis ekonomikos reformatorius Anatolijus Čiubaisas šią savaitę atsistatydino iš V. Putino klimato pasiuntinio posto ir paliko šalį, teigė asmenys, turintys informacijos apie situaciją.
E. Nabiulina, kurią mėgsta investuotojai, o žiniasklaida, įskaitant „Euromoney“ ir „The Banker“, giria kaip vieną geriausių pasaulyje pinigų politikos formuotojų, dabar turės tvarkytis su karo laikų ekonomika, izoliuota tarptautinių sankcijų ir nebegaunančia investicijų, nes užsienio kompanijos viena po kitos palieka Rusiją.
Rublio kursui nusmukus po to, kai JAV ir jos sąjungininkės po vasario 24 d. invazijos įvedė plataus masto sankcijas (neišskiriant ir centrinio banko), E. Nabiulina daugiau nei dvigubai padidino bazinę palūkanų normą ir įvedė kapitalo kontrolę, kad sustabdytų grynųjų pinigų nutekėjimą.
Centrinis bankas pareiškė, kad atsisako intervencijų ginant rublį po to, kai tarptautiniai apribojimai įšaldė daugiau kaip pusę iš jo turimų 643 mlrd. dolerių rezervų.
„Kol vyksta eskalacija, centrinis bankas gali tik prisitaikyti prie šoko“, – sakė Olegas Vijuginas, buvęs aukščiausias Rusijos banko pareigūnas, pažįstantis E. Nabiuliną daugiau nei dvidešimt metų.
Beviltiškumas
Kai kurie centrinio banko pareigūnai praėjus kelioms savaitėms po invazijos kalba apie beviltiškumą jausmą ir jaučiasi įstrigę institucijoje, kuri, kaip jie nerimauja, neturės naudos iš jų į rinką orientuotų įgūdžių ir patirties tuo metu, kai Rusija yra atskirta nuo likusio pasaulio. Vienu metu darbuotojų atsistatydinimo tempas buvo toks intensyvus, kad IT skyriui pritrūko rankų uždaryti paskyras. Koridoriuose išklijuotos rodyklės išeinančius darbuotojus nukreipdavo į galutinę biurokratinių formalumų stotelę.
Kiti skyriai patyrė didesnį nei įprasta darbo krūvį ir pastebėjo, kad iš bankų, kuriems pritaikytos sankcijos, atkeliauja krūva gyvenimo aprašymų.
Prieš invaziją pareigūnai modeliavo įvairius scenarijus, apimančius ir galimą prieigos prie SWIFT nutraukimą, tačiau centrinio banko rezervų sankcionavimo galimybę laikė pernelyg ekstremalia, kad ji galėtų tapti daugiau nei hipotetine, teigė su situacija susipažinę žmonės.
V. Putinas anksčiau šį mėnesį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Rusija įveiks dabartinius ekonominius sunkumus ir taps nepriklausoma. Lygindamas dabartinę apribojimų bangą su Šaltojo karo metais įvestais JAV suvaržymais, jis pabrėžė: „Sovietų Sąjunga, nepaisant sankcijų, išgyveno, vystėsi ir pasiekė kolosalią sėkmę“.
Praėjusį penktadienį paskelbtame trumpame pareiškime, nusprendusi išlaikyti palūkanų normas kone dviejų dešimtmečių aukščiausiame lygyje (20 proc.), E. Nabiulina atidėjo savo 4 proc. infliacijos tikslą iki 2024 m. ir perspėjo, kad ekonomika artėja prie traukimosi ir suirutės, kurios pabaigos kol kas nematyti.
Nutraukdama pastarųjų metų tradiciją, po susirinkimo centrinio banko valdytoja nepriėmė jokių klausimų iš salės.
Ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais gamybos apimtys sumažės dviženkliais skaičiais, o rublio žlugimas ir prekių deficitas gali sukelti net 25 proc. infliaciją, kokios Rusija nematė nuo 1998 metų.
Trumpame kovo 2 d. vaizdo įraše, skirtame centrinio banko darbuotojams, E. Nabiulina užsiminė apie suirutę ir viduje, prašydama vengti „politinių debatų“, mat šie „tik degina mūsų energiją, kurios mums reikia darbui“. Apibūdindama ekonominę situaciją, kurią ji pavadino „ekstremalia“, valdytoja sakė, jog „mes visi būtume norėję, kad tai nebūtų atsitikę“.
Iki šiol didžiausias iššūkis E. Nabiulinos laisvosios rinkos ambicijoms buvo krizė, kilusi po V. Putino įvykdytos Krymo aneksijos 2014-aisiais.
Ji kovojo prieš kapitalo kontrolę (anuomet V. Putinas atsižvelgė į jos patarimus) ir išlaisvino rublį, pakeitusi infliacijos tikslą anksčiau nei planuota.
Įšaldyti rezervai
Vadovaujant E. Nabiulinai, centrinis bankas sukaupė vieną didžiausių pasaulyje užsienio valiutos ir aukso rezervą, ėmėsi griežtų priemonių prieš skolintojus, įvertintus kaip netinkamai valdomus arba nepakankamai kapitalizuotus, ir sumažino infliaciją iki žemiausio lygio Rusijos postsovietinėje istorijoje.
„Kai atėjo Nabiulina, niekas nesitikėjo, kad jai pavyks stabilizuoti infliaciją, – prisimena „Alfa-Bank“ ekonomistė Natalija Orlova. – Ji pakėlė centrinį banką iki absoliučiai tarptautinių standartų.“
Anuomet Tarptautiniam valiutos fondui vadovavusi dabartinė Europos centrinio banko pirmininkė Christine Lagarde – kaip ir E. Nabiulina, operos mylėtoja – 2018 m. kolegės savybes palygino su didžios dirigentės savybėmis.
Užsienio investuotojai į Rusijos skolą pumpavo milijardus. V. Putinas E. Nabiulina pasitikėjo, klausėsi jos nuomonės ir gynė jos griežtą pinigų politiką kitų valdžios pareigūnų akivaizdoje. Tačiau didžioji jos pasiekimų dalis nuėjo vėjais per kelias valandas po to, kai Rusijos ekonomiką apgulė sankcijos.
Kelias į priekį nebe toks aiškus, koks būdavo per ankstesnes krizes. Skubus palūkanų normų kėlimas ir sandorių užsienio valiutomis apribojimai kol kas užgožia bankų pramonės problemas, o Rusijos rinkos atsidaro laipsniškai. Įsipareigojimų nevykdymo grėsmė persekioja vyriausybę ir kompanijas.
„Nėra vilties, kad centrinis bankas grįš prie savo senosios politikos“, – sako „Sciences Po Paris“ ekonomikos profesorius Sergejus Gurijevas.
S. Gurijevas, pasitraukęs į Paryžių 2013 m. ir ėjęs Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vyriausiojo ekonomisto pareigas, E. Nabiuliną pažįsta apie 15 metų.
„Ji nepasirašė dirbti karo metu, – pažymi jis. – Ji nėra tas žmogus, kuris galėtų dirbti su izoliuotomis finansų rinkomis ir katastrofiškomis sankcijomis.“
