aA
Šiaurės regionas praranda pranašumą žaliojoje bitkoinų kasyboje kaip tik tada, kai pramonė sulaukia vis daugiau patikrinimų dėl anglies dvideginio emisijų, ir visi investuotojai, pradedant Elonu Musku ir baigiant eiliniais mėgėjais, puola ieškoti išeičių.
Žaliajame bitkoinų rojuje baigia išsekti perteklinė elektros energija
© Reuters / Scanpix

Islandija, Švedija ir Norvegija iki šiol buvo populiarios kasybos vietos dėl gausios geoterminės, vandens ir vėjo energijos. Kinija, iškasanti daugiausia monetų, iš esmės kliaunasi anglimi. Vis dėlto Šiaurės šalių energijos perteklius turėtų sumažėti, nes aliuminio lydyklos, naftos platformos ir plieno gamintojai visi kaip vienas trokšta atsinaujinančios energijos.

„Per 2021 ir 2022 metus gali likti labai nedaug energijos pertekliaus, – teigė Horduras Arnarsonas, Islandijos nacionalinės komunalinių paslaugų įmonės „Landsvirkjun“ generalinis direktorius. – Dėl klimato problemų matome daugybę labai įdomių segmentų, kurie sparčiai auga, ir keliems iš jų reikia elektros energijos.“

Monetos yra kasamos kompiuteriais, kurie apdoroja sudėtingus algoritmus salėse sulig oro uostų angarais. Taigi elektra tampa viena iš pagrindinių sąnaudų, nes šie kompiuteriai suryja tiek energijos, kiek tūkstančiai namų ūkių. Ir poreikis vis auga. Šiuo metu bitkoinų kasybai sunaudojama 66 kartus daugiau elektros energijos nei 2015 m., o proceso metu išmetamo anglies dvideginio kiekis gali būti vis griežčiau reguliuojamas, teigiama „Citigroup Inc.“ neseniai paskelbtoje ataskaitoje.

Tikimasi, kad emisijos iš monetų kasybos Kinijoje pasieks piką 2024 m., o į atmosferą bus išmetama tiek pat anglies dvideginio, kiek visoje Italijoje, rodo „Nature Communications“ paskelbtas tyrimas.

Islandija garsėja kaip žaliosios kasybos pradininkė. Pasak šalies „Blockchain“ fondo, dar prieš ketverius metus ji buvo atsakinga už 8 proc. pasaulinės bitkoinų produkcijos. Šis skaičius šiandien nesiekia nė 2 proc. Kembridžo universitetas 2020 m. balandį Islandijos įnašą įvertino dar mažiau – 0,35 proc. Palyginimui, Kinija tuo metu sudarė 65 proc.

Augantis susirūpinimas dėl Kinijos kriptovaliutų ambicijų kursto kasybos vietų paklausą kituose regionuose. Kevinas O’Leary, „O’Leary Funds Management LP“ pirmininkas, šio mėnesio pradžioje CNBC sakė, kad netrukus atsiras dviejų rūšių bitkoinai: „kruvinos monetos“ iš Kinijos ir „švarios monetos“, iškasamos naudojant tvarią vandens energiją, kurios kilmę galima įrodyti. Jis pats rinktųsi žalius bitkoinus.

Didžiausios Islandijos elektros vartotojos – milžiniškos lydyklos, pastatytos prieš kelis dešimtmečius, pasinaudojus anuomet pigia energija. Kylant aliminio kainoms, „Rio Tinto Plc“ ir kitoms kompanijoms priklausančios gamyklos po 2020 m. sulėtėjimo sunaudos dar daugiau elektros energijos, praneša „Landsvirkjun“.

Bitkoinų karštinė

Neaišku, kiek tiksliai kriptovaliutų kasėjų veikia regione. „Hive Blockchain Technologies Ltd.“ iš Kanados šiais metais išplėtojo kasybą pas save, taip pat Islandijoje ir Švedijoje. Honkonge listinguojama „Genesis Mining Ltd.“ turi įrenginių Švedijoje ir Islandijoje. „Bitfury Holding BV“ taip pat aktyviai veikia šioje vulkaninėje saloje. Nė viena iš bendrovių neatsakė į klausimus apie regiono vaidmenį ateityje.

Gisli Kr. Katrinarsonas, didžiausio Islandijos duomenų operatoriaus ir kasėjų centro „AtNorth“ komercijos direktorius, teigia nepastebintis energijos trūkumo.

Bitkoinas šį mėnesį pirmą kartą perkopė 60 000 dolerių ribą, ir Danielis Fannaras Jonssonas, naujos kasybos įmonės „GreenBlocks“ generalinis direktorius, trina rankas. Jis kalba apie iškilią Islandijos istoriją pramonėje ir teigia, kad energija be anglies dvideginio emisijų vis dar yra didelis pliusas.

Kitur Šiaurės regione naujos ekologiškos ir daug energijos reikalaujančios pramonės šakos gamins viską – nuo plieno iki vandenilio ir amoniako. Jos save pozicionuoja kaip ekonomikos skatintojas, sukuriančias tūkstančius darbo vietų ir padedančias sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Kita vertus, bitkoinų kasyba visuomenei atneša mažai naudos.

Bitkoinų kasyba yra problemiška, nes „lemia beveik nevaldomai augantį energijos poreikį“, sakė Espenas Barthas Eide, Norvegijos darbo partijos įstatymų leidėjas energetikos klausimais. „Ji išstums kitas, kur kas produktyvesnes pramonės šakas.“

Pasak Norvegijos energijos tinklų valdytojo „Statnett SF“, šalies elektrifikavimo programa iki 2040 m. energijos poreikį padidins 30 proc. Šalis, dėl savo didžiulių vandens energijos išteklių vadinama Europos žaliuoju akumuliatoriumi, yra pasirengusi siųsti į žemyną daugiau elektros energijos naujais kabeliais, o tai sumažintų jos prieinamumą naujiems stambiems vartotojams.

Prognozuojama, kad Šiaurės šalių (išskyrus Islandiją) elektros energijos perteklius nuo 2023 m. iki dešimtmečio pabaigos sumažės 90 proc., teigia pramonės konsultantas „Volue Insights AS“. Naujai susidariusi paklausa daugiausia bus nukreipta į vandenilio gamybą ir duomenų centrus.

Akmenuotas kelias

Nors Islandija 2008 m. pasistatė atskirą hidroelektrinę, kuri leido atidaryti naują lydyklą, tokios draugiškos sąlygos, pasak komunalinių paslaugų vadovo H. Arnarsono, netaikomos bitkoinų kasėjams.

„Niekas dėl bitkoinų elektrinės nestatys, – sako jis. – Kyla daug neaiškumų dėl būsimos plėtros.“
Kriptovaliutos per pastarąjį dešimtmetį iškilo kaip alternatyvi investicija, tačiau jų pelningumas garsėja bangavimu. Įspūdinga katastrofa prieš trejus metus daugelį investuotojų paliko ant ledo. Kriptovaliutas niekina tokie investuotojai milijardieriai, kaip Warrenas Buffettas – kita vertus, jas dievina tokie verslo išsišokėliai kaip Elonas Muskas.

Šiemet jų vertė padvigubėjo.

Goldman Sachs Group Inc.“ ir „Morgan Stanley“ planuoja savo klientams pasiūlyti galimybę išmėginti kriptoinvesticijas. Šių metų pradžioje „Tesla Inc.“ paskelbė apie 1,5 milijardo dolerių investiciją į bitkoinus ir dabar priima mokėjimus kriptovaliuta už savo elektromobilius.

Grįžtant į Islandiją, Johannas Snorri Sigurbergssonas, „HS Orka“ elektrinės verslo plėtros vadovas, teigia, kad islandai yra arčiau energijos stygiaus, o ne pertekliaus. Jo kompanija stengiasi išplėtoti pajėgumus Reykjanes pusiasalyje salos pietvakariuose.

Nors jis yra pasirengęs ilgainiui priimti daugiau klientų, šiuo metu kaina būtų „pakankamai aukšta“.
„Mums tektų įsigyti šiek tiek energijos iš rinkos, kad galėtume juos aptarnauti, – sako jis. – O bitkoinų kasėjai ieško visai kitokių įkainių.“

Bloomberg
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(21 žmogus įvertino)
4.0476
Verslas PliusSiddharth Philip

Pigių skrydžių bendrovei pavyko sumažinti nuostolius, bet ateitis vis dar neaiški

„ EasyJet “ sumažino pirmojo pusmečio nuostolius ir pranešė apie vasaros užsakymų bangą,...

Verslas PliusBloomberg News

Rusija teigia, kad pusė „Gazprom“ klientų užsienyje atsidarė sąskaitas pervedimams rubliais

Pasak Rusijos ministro pirmininko pavaduotojo Aleksandro Novako, maždaug pusė „Gazprom PJSC“...

Verslas PliusStephanie Baker, Jonathan Browning

JAV: „fiktyvus savininkas“ slepia milijardo vertės rusiškas jachtas

Jungtinių Valstijų institucijos, skubančios areštuoti sankcionuotųjų Rusijos milijardierių...

Verslas PliusDevon Pendleton

Sunkus metas laukia ir jų: turtingiausios pasaulio šeimos turtas sumenko 19 mlrd. dolerių

Waltonų šeimos turtas antradienį nusmuko beveik 19 mlrd. JAV dolerių po to, kai „ Walmart “...

Verslas PliusJorge Valero

Karas Ukrainoje paveikė visas ekonomikos sritis – ES ruošiasi audrai (3)

Naujų energijos kainų šuolių, sparčiai kylančių maisto kainų ir su tuo susijusių socialinių...

Top naujienos

Čmilytė-Nielsen partijos kolegoms: mes jau kitokie, o pasitraukiantys nebėra problema

Šeštadienį Liberalų sąjūdžio nariai suvažiavime ketina patvirtinti naują vizualinį identitetą.

Delfi Pliusparengė Nerijus Povilaitis

Buvęs Putino bičiulis oligarchas Pugačiovas: šiandien Putinas „kainuoja“ labai mažai (2)

„Kremliuje įvyks perversmas, o Ukraina, sprendžiant pagal tai, su kokiu pasiryžimu kovojama, šį...

Delfi PliusParengė Eglė Gatelytė

Vokiečių politikas: štai prie ko privedė įvykių Lietuvoje ignoravimas priminė Scholzui ne itin malonų faktą

Kodėl Vokietijoje ir toliau nesiliauja diskusijos dėl karinės paramos Ukrainai, o kai kurie...

Dusulys ir padidėjęs nuovargis – pavojingos ligos pranašai: kardiologė patarė, kokius tyrimus atlikti

Penktadienį V. Kudirkos aikštėje vykdytos širdies nepakankamumo savaitės akcijos metu...

Užkalnis: kvepiu atostogomis ir nenoriu į Lietuvą

Guliu Ligūrijos paplūdimyje ir galvoju, kodėl man reikia palikti šitą nuostabią šalį ir...

Delfi PliusVladimiras Laučius

JAV karo istorikas: galiu trumpai atsakyti, kodėl Putinas priėmė sprendimą pulti (32)

„Sakoma: iš ko suprasite, kad politikas meluoja? Iš to, kad jo burna juda. Žinoma, jie melavo....

Walkupas – apie taktiką prieš Šarą, sirgalius, motyvaciją ir ypatingą svečią specialiai „Delfi“ iš Belgrado

Prabėgusios keliolika valandų nuo ypač apmaudžiai pralaimėto Eurolygos pusfinalio nepaslėpė...

Pasaulinio garso pranešėjai ir savo sričių profesionalai LOGIN konferencijoje: dvi dienos pokalbių, kurių neįmanoma pamiršti

Iki vieno laukiamiausių metų renginio liko kiek mažiau nei dvi savaitės: LOGIN konferencija po...

Verslas PliusJustina Maciūnaitė

Situacija NT rinkoje – kritinė: ieškantiems būsto pataria susimažinti lūkesčius ir įvertinti galimybes

Nors butų rinkos aktyvumas sugrįžo į 2019 metų lygį, kainos vis dar auga. Balandžio mėnesį...