„Kenfo“, 24 mlrd. eurų vertės fondas, imsis investuoti apie 30 proc. savo lėšų į nelistinguojamus aktyvus, iki tol daugiausia pirkęs akcijas bei obligacijas. Fondo generalinė direktorė Anja Mikus per interviu teigė, kad užsibrėždama tikslą investuoti viso pasaulio mastu ji tikisi, kad pavyks generuoti maksimalią grąžą, ir pažadėjo vėliau dėmesį sutelkti į nekilnojamąjį turtą, infrastruktūrą bei privataus sektoriaus skolas.
Norvegijos 1,1 trln JAV dolerių vertės suverenaus turto fondas, didžiausias pasaulio fondas, taip pat turi leidimą investuoti lėšas į nekilnojamąjį turtą ir infrastruktūrą, nors yra užsibrėžęs tikslą skirti iš viso 6 proc. investicijų šioms dviem alternatyvioms turto klasėms. Fondui, kuris daugiausia investuoja į akcijas bei obligacijas, kol kas sunkiai sekasi gauti pritarimą prašymui įsigyti nelistinguojamų bendrovių akcijų. Jis pasiūlė galimą vos 1 proc. savo portfelio limitą.
Žemos palūkanų normos paskatino daugelį institucinių investuotojų siekti didesnės grąžos investuojant į privatų kapitalą bei kitas alternatyvaus turto klases.
„Kenfo“ paremtas nuolatiniais pajamų srautais ilguoju laikotarpiu. Fondas buvo įsteigtas prieš dvejus metus, siekiant padėti Vokietijai pasitraukti iš branduolinės energetikos, finansuojant laikinąjį radioaktyviųjų atliekų saugojimą bei laidojimą. Iki šiol jis yra investavęs apie 11 mlrd. eurų iš savo 11 mlrd. eurų pradinių investicijų, teigia A. Mikus, kuri taip pat eina „Commerzbank AG“ stebėtojų tarybos narės pareigas. Vokietijos vyriausybė yra viena iš kreditoriaus akcininkių.
„Mes matome itin gerus veiklos rezultatus ilgalaikių korporacinių obligacijų sektoriuje“, - sakė A. Mikus, pridurdama, kad investicijos paremtos tam tikrais aplinkosaugos, socialiniais bei valdymo principais. „Pavyzdžiui, mes neinvestuojame į ginklų gamintojas ar bendroves, kurios pažeidžia žmogaus teises“, – sakė ji. Branduolinių jėgainių operatorėms taip pat taikomi apribojimai.
Kenfo“, kurio pilnas pavadinimas „Fonds zur Finanzierung der kerntechnischen Entsorgung“, yra įdarbinęs dvidešimt žmonių, neskaičiuojant įmonės valdybos, iš kurių devyni asmenys dirba investicijų bei rizikų valdymo skyriuje.
Fondas pasitelkė išorės valdytojus savo likvidžioms investicijoms valdyti. Jis suteikė iš viso 17 mandatų, nuo 250 mln. eurų iki 1,8 mlrd. eurų kiekvienam. Anot A. Mikus, fondas šiuo metu taip pat bendradarbiauja su dviem išorės valdytojais, kurie padeda jam atrinkti būsimas privataus kapitalo investicijas.
