Ilgesnis nemokumo procesų suspendavimas suskambino pavojaus varpais, esą maskuojama bręstanti kredito rizika, kuri, moratoriumui pasibaigus, gali pratrūkti bankrotų banga. Tai gali sukelti ir kohortą „zombinių“ įmonių, kurios stabdo investicijas ir inovacijas ir savo veiksmais sekina ekonomiką.
„Tai buvo tinkama priemonė ūmiu koronaviruso krizės etapu, – sakė Ulrichas Keilas, nemokumo registro „Insolvex“ įkūrėjas. – Bet yra didelė rizika, kad pratęsus ją, atsiras daug „zombinių“ įmonių.“
Moratoriumas nuo koronaviruso nukentėjusių įmonių bankrotui galios iki metų pabaigos, tuo tarpu Vokietijos sustiprinta „Kurzarbeit“ sutrumpinto darbo laiko programa veiks ir 2021 metais.
Visoje Europoje tokia parama išgelbėjo nemažai bendrovių bei darbo vietų, bet šiuo metu šalims iškilo galvosūkis: kaip subalansuoti tą apsaugą. Pagalba padeda negyvybingiems verslams išlikti, atidedant pertvarkas, būtinas norint išlaikyti ekonomiką konkurencingą pasaulio mastu. Ji taip pat gali sugriauti šiuo metu nemokių įmonių, vis dar turinčių savo vietą šiandieniniame verslo pasaulyje, galimybes.
Nors Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų asociacija, arba DIHK, pasveikino sprendimą dėl nemokumo, ji taip pat pažymėjo, kad vis labiau „nerimaujama, jog užsitęsę nemokumai kursto pavojingas grandinines reakcijas“.
Vokietijos atveju kai kurios problemos peržengia cikliškumo ribas. Net prieš pandemiją nemažai daliai įmonių sunkiai stengėsi įgyvendinti gilesnes pertvarkas, ypač itin svarbioje automobilių pramonėje.
„Vyriausybės šiuo metu turi išlaikyti sudėtingą pusiausvyrą, – sakė Paulas Donovanas, „UBS Wealth Management“ vyriausiasis ekonomistas pasaulio klausimais. – Ilguoju laikotarpiu yra ekonomiškai veiksminga išsaugoti darbo vietas perspektyviose įmonėse. Ekonomiškai neveiksminga išsaugoti darbo vietas bendrovėse, kurios vargu ar ištvers ketvirtosios pramoninės revoliucijos struktūrines pertvarkas.“
Kartu su paskolų bei kreditų garantijomis, mokesčių mokėjimo atidėjimais ir pagalba, skirta darbo užmokesčio išlaidoms padengti, Vokietijos nemokumo proceso suspendavimas padėjo lėšų stokojančioms įmonėms išsilaikyti pastaruosius kelis mėnesius. Kas penkta bendrovė dėl pandemijos susiduria su bankroto rizika, rodo neseniai atlikta „Ifo“ apklausa.
Skolininkų registravimo įmonė „Creditreform“ rugpjūčio viduryje prognozavo, kad bankrotų šiais metais padaugės maždaug 20 proc., – daugiau nei per 2008 metų finansinę krizę, nors naujosios priemonės dėl nemokumo procedūros pratęsimas gali sumažinti šį rodiklį.
Nusilpusių įmonių veiklos pailginimas gali atsiliepti ir mokėjimams visoje verslo grandinėje. Tiekėjai, ypač tie, kurie atstovauja chemijos ir pagrindinių produktų pramonėms, pirmąjį metų pusmetį susidūrė su sąskaitų apmokėjimo vilkinimu.
Atsakydama į „Bloomberg“ žurnalistų klausimus, Vokietijos teisingumo ministerija pareiškė, kad nėra pagrindo nerimauti dėl mokėjimų vėlavimo, pažymėdama, kad moratoriumas diferencijuoja nemokias ir per daug įsiskolinusias bendroves.
Bet kokiame sprendime yra politinis elementais, juolab artėjant 2021 metais numatytiems rinkimams. Ekonomikos ir verslovių būklė, užimtumo rodikliai – visa tai atliks svarbų vaidmenį kampanijoje.
„Bankrotai gali labai greitai sukelti pasitikėjimo krizę, – sakė Christophas Nieringas, vadovaujantis Vokietijos Nemokumo administratorių registruotai asociacijai, arba VID. – Jeigu jų apimtys išaugs ir jeigu jie užgrius vienu metu, tai gali sugriauti pasitikėjimą, ypač, jeigu į šį procesą paklius didesnės bendrovės ir tiekėjai taip pat bus paveikti.“
