Tiubingenas – universitetinis miestas pietvakarinėje Vokietijoje su fachverko stiliaus pastatais, akmenimis grįstomis gatvelėmis ir freskomis papuošta rotuše – apeina šalies ribojimus ir siūlo dienos pasą į gyvenimą, primenantį dienas iki pandemijos.
Tam užtenka tik neigiamo COVID-19 testo, ir pirmyn.
Iniciatyva, kuri buvo pradėta kovą ir faktiškai yra planuojamų vakcinų pasų pirmtakas, tik mažesnio masto, sulaukė pritarimo didžiausioje Europos ekonomikoje. Stiprėjant nusivylimui dėl augančio infekcijų rodiklio ir vangių vakcinacijos tempų, vokiečiai visomis išgalėmis stengiasi susigrąžinti bent kiek į įprastą ritmą panašų gyvenimą.
Kiti taip pat bando eiti panašiu keliu. Sarlando žemė, pasitelkusi plataus masto testavimą, be kitų atlaisvinimų, planuoja leisti lankytis restoranuose ne didesnėms nei dešimties žmonių grupėms.
„Mes norime žengti nauju keliu kovoje prieš pandemiją“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė Tobiasas Hansas, Sarlando žemės premjeras. Vis tiek ne visi laikėsi ankstesnių taisyklių, pridūrė jis.
Priešingai nei kitose valstybėse su stipresnėmis centrinėmis vyriausybėmis, atskalūniškos strategijos yra įmanomos federalinėje Vokietijoje, kur dideli valdžios įgaliojimai perduodami į regioninių pareigūnų rankas.
Iš tiesų Vokietijos kanclerė Angela Merkel, atsiprašiusi dėl nepavykusio plano įvesti griežtą visuotinį karantiną Velykų savaitgalį, ragina sustiprinti tokias pastangas.
„Mes nedraudžiame bet kuriam merui ar rajono įgaliotiniui elgtis taip pat“ kaip Tiubingenas, kalbėjo ji parlamente ketvirtadienį.
„Visi taip gali elgtis, o federalinė valstybė visada parems tokią strategiją“, – sakė ji.
Atšauktas penkių dienų karantinas per Velykas buvo naujausias kanclerės bandymas sukurti nacionalinę strategiją. Politikai vis daugiau koncentruojasi į rugsėjį numatytus rinkimus, per kuriuos paaiškės, kas bus jos įpėdinis.
Tai verčia A. Merkel nesitenkinti vien prašymais, kad visuomenė paklustų taisyklėms, kurių lokaliai ne visur verčiama laikytis.
Tiubingeno vaizdingame senamiestyje – viename iš nedaugelio Vokietijos miestų centrų, išlikusių po Antrojo pasaulinio karo bombardavimų – testus galima atlikti daug kur.
Testų rezultatai atspausdinami ant apyrankės su QR kodu, kurį reikia parodyti einant į parduotuves ir restoranus.
„Testuotis turi būti tas pats kaip valytis dantis“, – sakė Lisa Federle, skubios pagalbos gydytoja, viena iš šios programos iniciatorių.
Projektas buvo sukurtas Tiubingeno gyventojams, bet žinia greit išplito, ir padaugėjus atvykėlių, pareigūnai nusprendė šeštadienį įsileisti ne daugiau kaip 3 000 turistų. Miestas leidimus pradėjo dalyti kovo mėnesį, kai dėl augančio infekcijų rodiklio regione sunerimta, kad bus uždarytos parduotuvės, kurios tik neseniai atsidarė po žiemos karantino.
Nepaisant didesnių atlaisvinimų, Tiubingene ne viskas prieinama. Kontaktų ribojimai tebegalioja, prie restorano stalelių leidžiama sėdėti ne daugiau kaip penkiems asmenims iš dviejų namų ūkių. Tie žmonės, kuriems, atlikus greitąjį antigenų testą, nustatomas teigiamas rezultatas, siunčiami atlikti tikslesnių tyrimų.
Pagrindinė tokio projekto mintis – logiška, sakė Kirsty Le Doare, Londono Šv. Jurgio universiteto vakcinologijos ir imunologijos profesorė, kurios dukra studijuoja Tiubingene.
„Žinojimas, kad sergi, ir pasilikimas namie sustabdys viruso plitimą, – kalbėjo K. Le Doare. – Tai visiškai logiška.“
Kadangi programa galioja mažiau nei dvi savaites, jos poveikis vis dar nežinomas. Atvejų skaičius mieste penktadienį siekė 70,8 užsikrėtimų šimtui tūkstančių žmonių per savaitę; palyginimui, nacionalinis rodiklis sudarė 119,1 atvejų, o tai aukščiausias lygis per daugiau nei du mėnesius.
Projekto duomenis nagrinėja Tiubingeno universiteto mokslininkai, ir L. Federle tikisi, kad testavimas suteiks galimybių žmonėms bendrauti saugiai.
Ji skatina palčiai naudoti greituosius testus įmonėse bei mokyklose ir padeda organizuoti projektą, pagal kurį bendruomenei buvo skirta 25 000 nemokamų testų. Per pirmąją pandemijos bangą ji tyrė slaugos namų gyventojus, kuriems nepasireiškia jokių simptomų, ir buvo šokiruota, kai paaiškėjo, kad daugelis jų yra užsikrėtę, kai kurie iš jų vėliau mirė.
Testavimas „nėra panacėja, visiškai ne“, bet jis gali padėti nustatyti galimus superplatintojus, dar prieš jiems užkrečiant kitus, interviu sakė L. Federle. „Bent jau yra galimybė užsitikrinti šiokį tokį saugumą“, – pabrėžė ji.
