Vokietija muša pelno rekordus – kainų šuolis gali tęstis ir 2019 m.

Rekordinis kainų šuolis didžiausioje Europos elektros energijos rinkoje gali tęstis ir 2019 m.

Išaugusios Europos anglies kainos, Vokietijos planas uždaryti kelias taršiausias šalies elektrines ir žemas vandens lygis po itin sausringos vasaros – visi šie veiksniai prisidėjo prie elektros energijos kainų augimo regione. Nors šiųmetinis kainų šuolis tikriausiai nepasikartos, „Wood McKenzie Ltd.“ duomenimis, vidutinės standartinės energijos kainos 2019 m. turėtų pakilti maždaug 16 proc.

Dar labiau išaugusios kainos gali būti skausmingos pramonei ir namų ūkiams bei pakurstyti infliaciją. Tačiau jos taip pat gali ženkliai pakelti kai kurių komunalinių paslaugų tiekėjų akcijas. Nors pagrindinių Europos komunalinių paslaugų įmonių indeksas šiemet sumažėjo 2,2 proc., tarp labiausiai klestinčių bendrovių buvo neiškastinės energijos gamintojos „Verbund AG“ ir „Electricite de France SA“.

„Prisitaikome prie naujos tvarkos su didesnėmis anglies kainomis, nes tai – platesnės Europos strategijos dalis, – teigia „S&P Global Platts“ pasaulinės energijos vykdomasis direktorius Bruno Brunetti. – Aukštos anglies kainos reiškia daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių ir mažesnius šansus, kad šis kuras bus naudojamas ir ateityje“.

Indekso išaugimą 49 proc. daugiausia lėmė sparčiai kylančios anglies kainos, per pastarąjį dešimtmetį pasiekusios didžiausią metinį pokytį.

Tai buvo „didžiausias šiemet stebėtas pokytis, tad atitinkamai išaugo ir energijos kainos“, – teigė Peteris Osbaldstone'as, „Wood Mackenzie“ Europos energijos mokslinių tyrimų direktorius. Jis taip pat sakė, kad kitais metais Vokietijos išankstinės sutartys vidutiniškai gali siekti nepilnus 50 eurų už megavatvalandę. 2018 m. megavatvalandė vidutiniškai kainavo 43 eurus.

Tai gali tapti bumo pabaiga, nes, konsultanto nuomone, 2020 m. energijos tarifai vėl turėtų kristi, atsižvelgiant į mažesnes dujų kainas.

„Numatoma, kad 2020 m. šiek tiek atpigs dujos, o tai paveiks ir energijos kainas“, – teigė jis.

Vokietija yra didžiausia ir labiausiai centrinė Europos rinka, todėl tai, kas vyksta Vokietijoje, turi įtakos ir kitiems regionams. Šiemet Šiaurės šalyse energijos kainos išaugo 41 proc., o Prancūzijoje – net 47 proc.

Štai kas lems energijos kainų kilimą 2019-aisiais:

Anglies rinka

Glaudus ryšys tarp anglies ir energijos tęsis. Nuo sausio 1 d. prasideda leidimų perviršio sumažinimo mechanizmas, žinomas kaip rinkos stabilumo rezervas, o pagrindinis šių metų orientyras buvo sumažėjusi pasiūla.

Prognozės – pačios įvairiausios. Kai kurie, įskaitant Vokietijos banką „Berenberg“, numato, kad ateities sandoriai padvigubės iki beveik 45 eurų už toną, kiti, pvz., „Aurora Energy Research Ltd.“, tikisi tik šiek tiek pasikeitusių kainų – nuo keliolikos iki dvidešimt kelių eurų už toną.

„Nežinomybė didžiulė, nes daug kas priklausys nuo finansų investuotojų, pastaraisiais metais susidomėjusiais energijos rinka, elgesio, – pastebėjo „Aurora“ projektų vadovas Hannsas Koenigas. – Svarstomi įvairūs variantai, tačiau kol kas manome, kad 20 eurų – gana tinkamas lyginamasis indeksas“.

Anglies ateitis Vokietijoje

Vasario pradžioje vokiečių Anglies komisija paskelbs tvarkaraštį, kuriuo remdamasi šalis palaipsniui atsisakys pasaulyje plačiausiai naudojamo elektrinių kuro. „Berenberg“ teigia, kad komisija gali pareikalauti net 10 gigavatų elektrinių uždarymo iki 2022 m., įskaitant keletą elektrinių, deginančių lignitą, arba rusvąją anglį – pačią taršiausią kuro rūšį.

Priverstinai uždaromų gamyklų operatoriai, tokie kaip „RWE AG“, greičiausiai sieks kompensacijos. Branduolinių jėgainių savininkai jau gauna išmokas už išankstinį reaktorių sustabdymą, o iki 2022 m. branduolinės energijos šalyje planuojama visiškai atsisakyti.

Akmens anglies gamyklų uždarymas kartu su reaktorių sustabdymu energijos išteklius gali sumažinti net 26 gigavatais, prognozuoja „Berenberg“. Tai padidins spaudimą elektros energijos tiekėjams, ypač išaugusio poreikio laikotarpiais arba tada, kai atsinaujinančių energijos šaltinių našumas bus žemas.

„Neabejotinai judame griežtesnės rinkos link, todėl galime tikėtis daugiau energijos kainų svyravimų“, – teigia H. Koenigas. Šis kintamumas sudarys galimybę užsidirbti didesnėms komunalių paslaugų įmonėms ir finansų prekeiviams, tačiau gali tapti iššūkiu savivaldybių tiekėjams ir stambiesiems vartotojams.

Kaimyninė Prancūzija taip pat planuoja iki 2022 m. uždaryti penkias anglimi kūrenamas elektrines, kurias valdo „EDF“ ir „Uniper SE“, palaipsniui sumažindama išmetamo anglies dvideginio kiekį.

Sausi orai

„Deutscher Wetterdienst“ preliminariais duomenimis, šiemet Vokietija išgyveno karščiausius ir sausiausius orus per daugiau nei šimtmetį. Žemas vandens lygis upėse baržoms trukdė gabenti į elektrines akmens anglį, be to, privertė „EDF“ sumažinti gamybos apsukas kai kuriose Prancūzijos branduolinėse jėgainėse, kad būtų išvengta perkaitimo.

Kadangi nuo gegužės mėnesio didesnių kritulių taip ir nebuvo, kyla grėsmė, kad upių, ežerų ir grunto vandenų lygis per žiemą neatsistatys, ir ateinančią vasarą galima tikėtis dar sunkesnių sausrų.

„Energijos prekiautojams orų prognozės aktualu, nes tai padidina sugriežtinto energijos tiekimo ir kainų šuolių riziką, – teigia Neilas Cornelius, konsultacinės įmonės „Berkeley Research Group LLC“ direktorius. – Tai problema, galinti paveikti didžiąsias branduolines ir įprastines jėgaines, kurios paprastai aušinamos upių vandeniu“.