aA
Visos didelės ekonominės krizės kelia du vienodai svarbius iššūkius: jos išsekina likvidumą, būtiną tam, kad funkcionuotų verslas, tiek stambusis, tiek smulkusis, ir sudegina verslovių nuosavybės kapitalą, arba didžiąją jo dalį. Iš tų dviejų, pirmasis yra tiesioginis iššūkis galiojant karantinams dėl koronaviruso protrūkio. Suteikti likvidumo įmonėms yra svarbiausias prioritetas siekiant užtikrinti jų išlikimą. Vis dėlto tai negarantuoja jų randų užgijimą arba maksimalų tvarumą ir augimą. Nuosavybės kapitalas, būtinas norint užtikrinti investicijas ir klestėjimą, yra svarbus antrojoje atsigavimo stadijoje.
Berlynas
Berlynas
© Shutterstock

Šiandien daugelio verslovių pajamos kone nyksta, dėl to jas ištinka rimta grynųjų pinigų krizė. Įmonės sulaukia įvairių pasiūlymų, kaip jos galėtų pritraukti lėšų, kol dar nėra priverstos atsisakyti darbuotojų ir galiausiai užsidaryti. Vienas iš tokių pasiūlymų yra išsireikalauti iš Europos investicijų banko (EIB) - Europos Sąjungos paskolų padalinio, – kad šis suteiktų žemyno įmonėms gyvybiškai svarbią likvidumo paramą, tai yra tiesioginį, didelio masto finansavimą nulinėmis palūkanomis, kuris suteiktų įmonėms galimybę įvykdyti savo pradelstus skolinius įsipareigojimus, kartu pasitelkiant atsarginį Europos centrinio banko (ECB) finansavimą.

Toks žingsnis sveikintinas, kryptis pasirinkta teisinga, tačiau vien jo nepakaks. Jis palaiko pacientui gyvybę, bet neleidžia jam pasveikti. Iš tiesų, kai likvidumas įmones pasiekia per paskolas, jos sustiprina savo atsvarą mainais į dar didesnį įsiskolinimą ir, savaime suprantama, įpareigojimų nevykdymo riziką, ribojančią jų galimybes investuoti ir augti. Augimas, kuris ir taip jau ilgą laiką yra žemas daugelyje euro zonos valstybių, ypač Italijoje, lėtės ir toliau, jeigu įmonių nuosavas kapitalas po krizės išseks, smarkiai padidėjus įsiskolinimui.

Tad iš kur tikėtis būtinos kapitalo injekcijos? Iš namų ūkių? Vargu. Jie ir taip smarkiai nukraujavo. Šalyse su įtemptu finansų balansu, tokiose kaip Italija, kapitalo injekcija mažai tikėtina ir iš valstybės; tam kliudo didelis, dar iki krizės fiksuotas valstybės įsiskolinimas kartu su smarkiai šoktelėjusiu deficitu.

Priešingai, kapitalo atkūrimas pasitelkus vyriausybinį finansavimą bus svarus fiskaliniu požiūriu stipriose Europos valstybėse, ypač Vokietijoje. Ten valstybė, kuri garsėja savo gera tvarka ir kuriai nebetaikomas ES valstybės pagalbos draudimas, imsis tokių ryžtingų priemonių kaip tvirtos kapitalo injekcijos vietos įmonėms ir tiesioginė nacionalizacija kai kuriuose pramonės sektoriuose.

Pokriziniu laikotarpiu pagal labiausiai tikėtiną scenarijų daugelis kapitalo stokojančių įmonių iš finansinio streso kamuojamų šalių susidurs su valstybinės paramos sustiprintų užsienio varžovų konkurencija, tad vargu ar galima tikėtis „vienodų konkurencijos sąlygų“, kurių ilgus dešimtmečius siekia ES konkurencijos institucijos. Įsiskolinusioms šalims toks fonas – tiesus kelias į tolesnį silpnumą ir nukrypimą nuo ES vidurkio pagal augimo tempus.

Be to, Europos bendrovės finansiniu požiūriu stipriose valstybėse galės pasinaudoti savo naujai įsigytu pranašumu, visų pirma dėl teisės į valstybinę paramą, ir konkuruoti agresyviau arba netgi perimti silpnesnius Europos varžovus, taip sutrikdydamos konkurenciją ne tik Europos produktų rinkose, bet ir kapitalo rinkose.

Ar yra kokia nors alternatyva šiam niūriam scenarijui, pranašaujančiam Europos svajonės pabaigą visais praktiniais aspektais? Mes matome tik vieną kelią į priekį – koordinuotą intervenciją Europos lygmenyje, sukuriant nuosavo kapitalo fondą Europos lygmeniu, finansuojamą EIB. Šiame fonde, garantuosiančiame naują kapitalą Europos įmonėms, galės dalyvauti ir ilgalaikiai investuotojai, tokie kaip pasaulinės turto valdymo įmonės, pensijų fondai ir valstybinai turto fondai. Be to, gali būti išleidžiamos labai ilgo termino obligacijos.

Labai svarbu įvesti griežtas taisykles, kuriomis remdamasis toks fondas nuspręstų, į kurias įmones investuoti pirmiausia. Visų pirma, jis turėtų finansuoti versloves, kurios iki „COVID-19“ krizės buvo pelningos ir augo, ne tas, kurios iki tol buvo kamuojamos finansinių sunkumų. Antra, fondas turėtų finansuoti tik tas bendroves, kurios iki tol nėra gavusios valstybinės paramos, nes tokio fondo tikslas atkurti kapitalo injekcijų pusiausvyrą tarp vyriausybių remiamų įmonių ir įmonių, kurios negauna valstybės paramos. Trečia, finansuojamos bendrovės negalės kurį laiką skirstyti dividendų ar perpirkti savo akcijas, taip siekiant, kad kapitalo injekcijos skatintų naujas investicijas, užuot sudarydamos sąlygas esantiems akcininkams pasipelnyti. Ketvirta, šių įmonių vadovybės atlyginimai būtų įšaldyti ties ikikriziniu lygiu, tarkim, trejiems metams. Penkta, fondas būtų valdomas valdytojų, nepriklausomai nuo nacionalinių vyriausybių, ir jis negalėtų įsigyti kontrolinio akcijų paketų tų bendrovių, į kurias investuoja, idant netaptų savo paties griūties šaltiniu.

Ekonominiu požiūriu tokio fondo sukūrimas grindžiamas tuo, kad jis leistų Europos įmonėms investuoti ir konkuruoti tik remiantis savo pelningumu, neatsižvelgiant į savo atitinkamų valstybių finansines galimybes.

Fondas, kurį siūlome, būtų ambicingiausias ir toliaregiškiausias mechanizmas, užtikrinantis rizikų dalijimąsi, kuris šiandien – labiau nei bet kada – paaiškina tikrąją buvimo Europos projekte priežastį. Dar niekad nebuvo taip akivaizdu, kad bendra gerovė priklauso nuo visų suinteresuotų šalių atsakingo elgesio: išlaidos, kurias kiekviena šalis skiria kovai su virusu, riboja jo plitimą už šalies sienų ir dėl to pasitarnauja kitoms valstybėms. Panašiu rakursu vertintina ir situacija po krizės: didesnis augimas visose šalyse, ne tik keliose, bus naudingas visiems Europos piliečiams. Tai vienintelis būdas, kaip išsaugoti Europos svajonę.

Bloomberg
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(47 žmonės įvertino)
3.4681

Narsto PSO ir Kinijos veiksmus: vienas rimčiausių įspėjimų dėl koronaviruso pasiekė visai ne iš Pekino (28)

Vasario viduryje tarptautinė medikų ekspertų komanda susitiko Pekine, tikėdamasi surinkti daugiau...

Ekonomistai dėstantys Harvarde: šį kartą viskas tikrai kitaip (22)

Kai Carmen Reinhart ir Kennethas Rogoffas 2009 m. pabaigoje publikavo savo sunkiasvorę finansinių...

Viena šalis COVID-19 jau įveikė be karantino ir masinio testavimo? (194)

Japonijoje nepaprastoji padėtis atšaukta, naujų koronaviruso atvejų skaičiui sumažėjus kone...

Ekonomikai atsigaunant, Kinijos pramonės sektoriaus pelno nuosmukis mažėja (1)

Kinijos pramonės įmonių pelno kritimas šių metų balandį, palyginti su ankstesniu mėnesiu,...

Darbo rinka Europoje išsikreipia: darbuotojai sveikata rizikuoja ir už mažą darbo užmokestį (10)

Kai karantinai, įvesti dėl koronaviruso protrūkio, išstūmė milijonus darbuotojų iš darbo...

Top naujienos

Narsto PSO ir Kinijos veiksmus: vienas rimčiausių įspėjimų dėl koronaviruso pasiekė visai ne iš Pekino (28)

Vasario viduryje tarptautinė medikų ekspertų komanda susitiko Pekine, tikėdamasi surinkti daugiau...

Vasarą darbo paieškos užtruks: Lietuvoje įstrigę emigrantai dairosi darbo už keturgubai daugiau nei vietiniai (116)

Nors apgyvendinimo įstaigos duris atvėrė gegužės pradžioje, paskutiniai Palangos viešbučiai...

Sinoptikai skelbia, kokia laukia vasaros pradžia (6)

Galingas virš Skandinavijos įsitaisęs anticiklonas šiandien stiprins savo įkatą ties Baltijos...

„SpaceX“ raketa su dviejų JAV astronautų įgula pradėjo istorinį skrydį papildyta (776)

JAV bendrovės „SpaceX“ erdvėlaivis „Crew Dragon“ šeštadienį pradėjo istorinį pirmąjį...

Klaida, kainavusi gyvybę: pareigūnai išsiaiškino, kaip įvyko skaudi šeimos tragedija (95)

Automobilį į autoservisą atvežęs varėniškis padarė didžiulę klaidą – bagažinėje paliko...

Apskaičiavo kas būtų, jei Lietuva būtų pasekusi Švedijos pėdomis: rezultatai tikrai nepriimtini (366)

Švedijos pasirinktas būdas kovoti su koronaviruso pandemija linksniuojamas ne vienoje šalyje. Ši...

Žymiausi pasaulio viešbučių tinklai po pandemijos dirbs kitaip: nesitikėkite, kad jus sutiks su šypsenomis veide (29)

Pirmą karto po koronaviruso pandemijos atvykus į viešbutį, vadovai tikrai džiaugsis klientais....

Erdoganas įspraudė save į kampą: viskas priklausys nuo sėkmės Libijoje (109)

Pamirškite buvusio JAV prezidento George’o W. Busho formuluotę „blogio ašis“. Turkijos...

Kubilius ir Karbauskis ne juokais apsižodžiavo (694)

Šeštadienį Ramūnas Karbauskis sureagavo į Andriaus Kubiliaus penktadienį išreikštą kritiką...

Vilniaus darželio direktorė: vaikai po karantino grįžta pasikeitę (109)

Po karantino į darželius pamažu sugrįžta vaikai, tačiau daugiau nei du mėnesiai namuose davė...

|Maža didelių žinių kaina