Pagal susitarimą Vokietija imtųsi nepatikslintų nacionalinių veiksmų, jei tokių veiksmų imtųsi Rusija, o toks sprendimas gali reikšti nuolaidas iš kanclerės Angelos Merkel, kuri anksčiau nesutiko imtis savarankiškų žingsnių prieš Kremlių dėl dujotiekio, sujungsiančio Rusiją ir Vokietiją, pusės.
Remiantis susitarimu, jei Rusija bandytų naudoti energiją kaip ginklą arba vykdytų agresiją prieš Ukrainą, Vokietija imtųsi veiksmų pati, tuo pačiu reikalaudama priemonių Europos lygmeniu, įskaitant sankcijas, kurios apribotų Rusijos energijos eksportą.
Vienas aukšto rango JAV pareigūnas, prašęs, kad jo tapatybė nebūtų identifikuota, teigė, jog susitarimo formuluotės tyčia dviprasmiškos, nes administracija nenorėjo Rusijai atskleisti savo planų, kaip ketina reaguoti į bet kokį piktybinį elgesį. Pareigūnas neatmetė, kad tokie veiksmai galėtų apimti dujų srautų iš Rusijos į Vokietiją ribojimą.
Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price’as antradienį Vašingtone žurnalistams sakė, kad neturi galutinės informacijos apie susitarimą, tačiau „vokiečiai pateikė naudingų pasiūlymų, o tai reiškia pažangą siekiant mūsų bendro tikslo – užtikrinti, kad Rusija negalėtų panaudoti energijos kaip ginklo”.
Iškeldamos galimybę apriboti Rusijos dujų srautus, susitarimo formuluotės beveik neabejotinai nuvils kritikus – įskaitant daugelį JAV įstatymų leidėjų, kurie teigia, kad administracija padarė nepakankamai, kad sustabdytų dujotiekį. Prezidentui Joe Bidenui pradėjus eiti pareigas, daugiau nei 90 proc. dujotiekio buvo jau baigta statyti.
Jie tikėjosi konkrečių formuluočių, kuriomis Vokietija pažadėtų nutraukti „Nord Stream 2“ dujų srautą, jei Rusija siektų nepagrįstos įtakos Ukrainai. Tačiau Vokietija tokiam grasinimui nuo seno priešinosi sakydama, kad tai tik dar labiau politizuos projektą, kuris, anot A. Merkel, yra susijęs grynai su verslo interesais.
Dujotiekio priešininkai ilgą laiką tvirtino, kad jis suteiks Maskvai per daug įtakos grasinant Europos nacionaliniam saugumui. Iš pradžių J. Bideno administracija pasiūlė bandyti sustabdyti statybas, tačiau vėliau požiūrį pakeitė, teigdama, kad taip elgiantis bus nueita per toli ir tik pablogins santykius su Vokietijos vyriausybe.
„Ką gero galėtume nuveikti su šiomis labai prastomis kortomis, kurias paveldėjome? – praėjusį mėnesį interviu Vokietijos leidiniui „Der Spiegel“ kalbėjo Valstybės sekretorius Antony Blinkenas. – Nes taip, prezidentas Bidenas jau seniai sakė, kad tas dujotiekis yra bloga mintis, kad jis potencialiai gali tapti Rusijos ekonominės ir strateginės prievartos įrankiu – įrankiu, kurį bus galima panaudoti ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš visą Europą, nes jis padidins priklausomybę nuo Rusijos dujų.“
Senatorius Jimas Rischas iš Aidaho, Užsienio santykių komitetui atstovaujantis respublikonas, antradienio pareiškime teigė, kad susitarimas „yra kupinas pažadų ir garantijų, bet siūlo mažai prasmingų priemonių sprendžiant pagrindines nacionalinio saugumo grėsmes, kurias „Nord Stream 2“ kelia JAV sąjungininkams ir interesams“.
J. Rischas pridūrė, kad jis „ir toliau su abiejų partijų kolegomis sieks, kad šiam žalingam Rusijos projektui būtų nustatytos reikšmingos išlaidos, kol jis nepradėjo funkcionuoti“.
Tikimasi, kad susitarimas bus užtvirtintas artimiausiomis dienomis prieš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą JAV. Valstybės departamento patarėjas Derekas Cholletas antradienį turėjo išvykti į Ukrainą aptarti dujotiekio, kuriam Ukraina priešinasi, prieš apsilankydamas Lenkijoje, kuri taip pat prieštarauja projektui.
Pagal susitarimo projektą JAV ir Vokietija siektų skatinti net 1 milijardo dolerių investicijas į vadinamąjį Žaliąjį fondą, kuris padėtų Ukrainai pereiti prie švaresnių energijos šaltinių. Vokietija įsipareigoja investuoti į fondą pirmuosius 175 milijonus dolerių, teigiama projekte.
Vokietija taip pat paskirtų specialų pasiuntinį – su 70 milijonų dolerių finansavimu – remti dvišalius energetikos projektus su Ukraina.
Galiausiai susitarimas įpareigotų Vokietiją naudoti svertus, skirtus pratęsti Ukrainos dujų tranzito susitarimą su Rusija net dešimt metų po jo galiojimo pabaigos 2024 m. Šios derybos prasidės ne vėliau kaip rugsėjo 1 d.
Kremliaus pozicija
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ne iš karto atsakė į prašymą pakomentuoti artėjantį JAV ir Vokietijos susitarimą. Kremlius nuo seno atmeta kaltinimus, esą energijos tiekimą naudoja kaip politinį ginklą, ir gynė „Nord Stream 2“ kaip grynai komercinį projektą. Rusija yra sakiusi svarstanti galimybę pasibaigus dabartinei tranzito sutarčiai pasitelkti Ukrainą dujų tiekimui į Europą, tačiau tik tuo atveju, jei Kijevas pasiūlys patrauklias sąlygas.
Pažanga pasiekta po kelis mėnesius trukusių derybų ir praėjusios savaitės A. Merkel vizito Baltuosiuose rūmuose. Per bendrą spaudos konferenciją abu lyderiai pabrėžė sutariantys sulaikyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nuo piktnaudžiavimo dujotiekiu siekiant politinės naudos, net jei jų vertinimai dėl dujotiekio tikslo skiriasi.
„Mudu su kanclere Merkel esame absoliučiai vieningai įsitikinę, kad Rusijai neturi būti leidžiama naudoti energiją kaip ginklą prievartauti ar bauginti kaimynams, – sakė J. Bidenas. – Mes imsimės aktyvių veiksmų, jei Rusija nepaisys Ukrainos, kaip tranzito šalies, teisių.“
Savo pastabose A. Merkel pridūrė: „Turime daugybę priemonių, ir ne tik Vokietijos, bet visos Europos mastu, kurias galime įgyvendinti“, ir kad Vokietija „veda derybas su savo draugais europiečiais“.
Šių metų pradžioje J. Bideno administracija įvedė, bet nedelsdama atšaukė sankcijas „Nord Stream 2 AG“, dujotiekį tiesiančiai Šveicarijoje įsikūrusiai kompanijai. JAV pareigūnai teigė, kad sankcijų atsisakymas suteikė jiems erdvės diplomatinėms diskusijoms, kadangi jie vis dar tęsia derybas su Berlynu.
