aA
Visiems, kurie tikisi, kad Vokietija puls gelbėti Europos ekonomikos, teks dar palūkėti.
Olafas Scholzas, Angela Merkel
Olafas Scholzas, Angela Merkel
© AFP / Scanpix

Didėjančio visuotinio spaudimo ir 1000 koronaviruso atvejų per praėjusį savaitgalį nepakanka, kad politikai, valdantys fiskaliniu požiūriu stipriausią regiono valstybę, ryžtųsi taip reikalingoms paskatoms. Šis pasipriešinimas greičiausiai truks tol, kol vokiečiai manys, jog viruso protrūkio poveikis vartotojų išlaidoms yra laikinas ir lengvai suvaldomas.

Tokia politika atitinka ne tik nuo seno puoselėjamą Vokietijos nenorą leistis į skolas, bet ir jos poziciją 2008 m. finansinės krizės akivaizdoje, kai šalies atsakas buvo tarytum sulėtintas. Nors šis požiūris gali siutinti vokiečių kolegas iš Didžiojo septyneto, kurie tikisi, kad šalies fiskalinė galia sustiprins bendrą atsaką, tai nėra jų mokesčių mokėtojų pinigai.

„Esu visiškai tikras, kad prireikus vyriausybė ko nors imsis, tačiau patirtis rodo, jog jiems tai padaryti bus nelengva, – teigia Frankfurto „DekaBank“ ekonomistas Andreas Scheuerle. – Vokietija linkusi veikti ne proaktyviai, bet reaktyviai.“

Situacijos sudėtingumą pabrėžė septynių valandų trukmės krizės debatų maratonas, kurį sekmadienį vakare surengė Vokietijos koalicijos politikai. Maratono metu buvo sutarta tik dėl mažo žingsnelio fiskalinio sušvelninimo kryptimi, kuriam dar toli gražu iki tokio stimulo, kokio nekantriai laukia Vokietijos kaimynės.

Kanclerė Angela Merkel su kolegomis sutarė dėl priemonių, kurios padėtų bendrovėms laikinai sustabdyti darbus, ir investicijų skatinimo, kuris prasidės nuo kitų metų. Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į tai, kaip sušvelninti smūgį verslui, o ne padėti vartotojams; į susitarimo paketą net nebuvo įtrauktas siūlomas pajamų mokesčio mažinimas, kuris planuojamas vėliau šiais metais.

Nors finansų ministras Olafas Scholzas pirmadienį pareiškė, kad vyriausybė darys „viską“, kad užtikrintų ekonomikos atsilaikymą prieš krizę, kol kas šis atsakas primena „lašas po lašo“ poziciją, panašią į „Lehman Brothers“ suirutės laikus. Anuomet po pradinio riboto stimulo, įskaitant sutrumpintas darbo valandas ir mokesčių nurašymą 2008 m. gruodžio mėnesį, pamažu buvo imtasi kur kas didesnio sušvelninimo, įskaitant „pinigai už kledarą“ programą automobiliams.

Vienas A. Merkel CDU partijos atstovas garsiai svarstė, kad šį mėnesį apskritai gali būti sunku gauti įstatymų leidėjų paramą bet kokiems fiskaliniams veiksmams, nes duomenų, įrodančių ekonominę koronaviruso žalą, kol kas nėra. Pirmadienį paskelbta pramonės produkcijos statistika netgi parodė sausio mėnesio suaktyvėjimą.

Kadangi fiskalinė dorovė laikoma Vokietijos politinės stiprybės ženklu, o skolos ribojimas netgi yra įtrauktas į konstituciją, tikėtina, kad tik plataus masto ekonominė krizė galėtų pakeisti Berlyno požiūrį į paskatas. O krizė nebus akivaizdi tol, kol nedarbas išliks beveik rekordiškai žemas ir nerodys augimo požymių.

Be to, pareigūnai siekia išvengti veiksmų, kurie signalizuotų apie paniką. Šis požiūris atsispindi ir žiniasklaidos komentaruose, raginančiuose elgtis kaip visada.

„Visi turėtume ir toliau gyventi, dirbti ir leisti pinigus, o visų svarbiausia – leisti pinigus, – pirmadienį buvo rašoma Vokietijos masinio bulvarinio laikraščio „Bild“ vedamajame. – Korona nėra priežastis atidėti pirkinius ar neužsisakyti naujo „Golf“ automobilio.“

Vis dėlto viruso sukelta ekonominė suirutė verčia Europos centrinį banką, kuris jau seniai spaudžia turtingas šalis, tokias kaip Vokietija, padidinti paskatas, imtis skubesnių veiksmų. Nepaisant ribotos monetarinės amunicijos, ECB pareigūnai šią savaitę patyrė spaudimą imtis tokių priemonių kaip tolesnis palūkanų normų mažinimas.

Regionas turėtų paruošti „stiprią, masyvią ir koordinuotą“ fiskalinę paskatą“, –pirmadienį „France Inter“ radijui sakė Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as. Apie grėsmę ekonomikai praėjusios savaitės ataskaitoje pranešė Europos Komisijos pareigūnai, kurie perspėjo apie viruso protrūkio „kaskadinio poveikio“ pavojų ekonomikai ir rinkoms.

Atsižvelgdama į tai, Vokietija sutiko su G-7 ir Europos Sąjungos prašymais taikyti fiskalines priemones „ten, kur to reikia“, bet tik tiek.

Tuo tarpu koronaviruso atvejų Vokietijoje ir toliau daugėja – jau užfiksuotos ir pirmosios mirtys. Tai tik paaštrina dilemą politinei klasei, pasiryžusiai apsaugoti ekonomiką ir tuo pačiu įsipareigojusiai neiššvaistyti beprasmiškoms paskatoms per daugelį metų sunkiai uždirbto pertekliaus. Janwillemas Acketas, vyriausiasis Ciuricho „Julius Baer“ ekonomistas, patvirtina, kad toks vaizdas nėra įkvepiantis.

„Vokietija nesudaro gero įspūdžio, ir tai rizikinga, nes Vokietija yra ekonominė galybė, – teigia jis. – Berlynui stinga stiprios lyderystės.“

Ką sako „Bloomberg“ ekonomistai…

Europos vyriausybės negali sutrukdyti koronavirusui pakenkti ekonomikai. Visa, ką jos gali padaryti, tai padėti ekonomikai atsigauti, kai epidemija liks praeityje. Skatinant kapitalo srautus ir papildant pajamas galima išvengti niekam nereikalingo lėšų pristigusių, bet šiaip gyvastingų įmonių bankroto. Planai kuriami, tačiau politikai privalo nuveikti daugiau.

– Jamie Rush

Bloomberg
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.6667

Vėl prasidėjus augimui Europa vaduojasi iš dvigubo nuosmukio: kokių reformų imsis šalys (5)

Europos ekonomika po sekinančio dvigubo nuosmukio pagaliau tolsta nuo didžiausios pokario...

Moterys ir technologijos: šie startuoliai pandemijos akivaizdoje sulaukė išskirtinio investuotojų dėmesio (2)

Kadaise rizikos kapitalo bendruomenės laikyti pernelyg nišiniais ar rizikingais, šiandien, kai...

Gilėjant lustų krizei, nuomos kompanijos priverstos supirkinėti naudotus automobilius (2)

Puslaidininkių trūkumas sumažino transporto priemonių gamybą iki tokio lygio, kad automobilių...

Tarp britų ir prancūzų gilėja konfliktas: Jungtinė Karalystė Džersio salos link pasiuntė karinių patruliavimo laivų (147)

Britų ir prancūzų konfliktas dėl žvejybos taisyklių, įsigaliojusių po „ Brexit “, panašu,...

Jungtinės Karalystės ateitis – maištingo Škotijos jaunimo rankose (9)

Robyn Graham buvo per jauna, kad galėtų balsuoti 2014 metų Škotijos nepriklausomybės referendume,...

Top naujienos

Gydytojas infektologas įvertino vakcinų efektyvumą: vienu aspektu „Astra Zeneca“ tikrai išsiskiria (56)

Lietuvoje netyla diskusijos, ar nereikėtų ilginti intervalo tarp dviejų vakcinos nuo koronaviruso...

Aistė Žebrauskienė | D+

Neramina vis labiau vėluojantys įmonių tarpusavio atsiskaitymai: ekonomistai įspėja apie didesnes problemas

2021-ųjų pradžia Lietuvos ekonomikai buvo geresnė, nei tikėtasi, – šalies BVP augo 1 proc....

Lietingas pavasaris artėja prie pabaigos: šeštadienį sulauksime paskutinės nedidelio lietaus porcijos (2)

Šeštadienio rytą beveik visoje Lietuvoje bus sausa, drėgnesni debesys sukiosis ties vakariniais...

Buvęs imtynininkas gailisi dėl savo poelgio „Metelicoje“: jis mane „kabino“, manė, kad aš – gėjus (198)

Po incidento prie populiaraus Vilniaus naktinio klubo „ Metelica “ buvęs imtynininkas ne tik buvo...

Sukrečianti istorija apie motiną, kuri tapo žudike maniake ir kankino savo pačios šeimos narius (37)

Be to, kad smurtaudavo prieš savo podukras ir jas žemindavo, Shelly Knotek kviesdavosi į namus...

Žiniasklaida: po galimų mainų – antrasis Westermanno sugrįžimas į Kauną (64)

„Barcelona“ ir Kauno „Žalgiris“ veda derybas dėl galimo gynėjų apsikeitimo: ispanų „El...

Gabrielė Grinkaitė | D+

Apipjaustymas – populiarėjanti mada ar naudinga procedūra? Urologo nuomonė nustebins

JAV, Kanada, Pietų Afrikos Respublika, Naujoji Zelandija, Jungtinėje Karalystė, Pietų Korėja –...

Kol lietuviai stovi eilėse prie vakcinų, rusai savo „Sputniku“ skiepytis nenori net už pinigus (1006)

„Milijonas prizų“ – tokią programą nusprendė įgyvendinti Maskva, norėdama prisivilioti...

Lietuvių noras dirbti Anglijoje blėsta: nebetraukia sezoninis darbas, keičiasi kryptys (180)

Darbą užsienyje siūlančios Lietuvos kompanijos pastebi, kad nuo šių metų Europos rinkoje vyksta...