aA
Dabar, kai Vokietija pradeda skaičiuoti koronaviruso žalos ekonominiam augimui kaštus, valdžios atstovams tenka pripažinti, kad ji buvo pastatyta ant netvirtų pamatų.
Vokietijos-Prancūzijos pasienis
Vokietijos-Prancūzijos pasienis
© Imago / Scanpix

Bendrojo vidaus produkto rezultatai atspindės ne tik tai, kad didžiausia Europos ekonomika kovo mėnesį pradėjo grimzti į dugną, bet ir tai, kad gęstančiam jos varikliui jau seniai reikėjo remonto – tai kanclerės Angelos Merkel palikimas, kuris tęsis tikriausiai ilgiau nei protrūkis.

Nors viruso sukeltas ekonominio aktyvumo nuosmukis gali laikinai užgožti bet kokį aplaidumo naratyvą, jis negali užčiaupti komentatorių, kurie jau seniai reikalavo didelio masto biudžeto stimulų, kad būtų galima paskatinti ekonomiką, kurią praėjusiais metais aplenkė visos kitos didžiosios euro zonos ekonomikos, išskyrus Italijos.

Visuomenės raginama vengti skolų, A. Merkel vyriausybė uoliai stengėsi išsisukti nuo tokio pobūdžio išlaidų, net kai galėjo pasiskolinti pinigų beveik dykai. Finansų pareigūnai, kurių biudžeto paketas, skirtas kovoti su pandemijos sukeltu nuosmukiu, nusileidžia tik amerikietiškajam, tvirtina, kad erdvė stimului dabar pateisina jų susilaikymą. Tačiau daugelis ekonomistų teigia, kad Vokietija didesnes išlaidas galėjo skirti ir anksčiau, dar prieš krizę.

„Fiskalinis konsolidavimas per pastaruosius 10 metų nepadidino mūsų gebėjimo įveikti krizę, – sako Christianas Odendahlis, Europos reformų centro vyriausiasis ekonomistas iš Berlyno. – Mes susilaikėme nuo didžiulių išlaidų ar mokesčių mažinimo. Europos ir pasaulio ekonomikos sveikatos labui turbūt turėjome padaryti ir viena, ir kita.“

Nors viruso suvaldymo priemonės įsigaliojo tik kovo mėnesį, žala visam pirmajam ketvirčiui bus milžiniška. Penktadienio duomenys gali parodyti, kad varomoji Europos ekonomika susitraukė 2,3 proc. – labiausiai nuo 2009 m. pasaulinės finansų krizės laikų.

Europos Komisija šiais metais prognozuoja 6,5 proc. susitraukimą, ir nors situacija nėra tokia bloga, kaip Italijos ar Graikijos, to pakanka, kad Vokietija išgyventų sunkiausią nuosmukį nuo pokario laikų. Pajamos iš mokesčių gali ženkliai sumažėti, kaip ketvirtadienį turbūt patvirtins ekonomikos ministras Peteris Altmaieris.

Pareigūnai skyrė šimtus milijardų eurų skatinimui ir pagalbai, pradedant nuo išmokų darbuotojams iki paskolų ir garantijų verslui.

Virusas – ne vienintelė skęstančios Vokietijos ekonomikos problema
© Imago / Scanpix

Vokietijos viruso paketas

• 156 milijardų eurų skola, arba maždaug 4,5 proc. BVP, skirta didesnėms socialinėms išlaidoms finansuoti, ir 50 milijardų eurų likvidumo fondas savarankiškai dirbantiems asmenims

• 600 milijardų eurų gelbėjimo fondas, įskaitant paskolas per valstybės valdomą plėtros banką „KfW“, pinigus už kompanijų akcijų paketus ir 400 milijardų eurų garantijų

• „KfW“ yra numatęs papildomus 500 milijardų eurų, kurie bus skirti pastiprinti Vokietijos kompanijų likvidumą

• Vyriausybė garantuoja 100 proc. bankų paskolų smulkiajam verslui

Tačiau Vokietijos ekonomikos augimas šlubavo ir anksčiau: 2019 m. buvo užfiksuota lėčiausia ekspansija per šešerius metus, ir daugelis analitikų mano, kad stimuliuoti vertėjo dar prieš koronavirusą. Eksportu pagrįstas ekonomikos modelis nukentėjo nuo JAV ir Kinijos prekybos nesutarimų, o automobilių sektorius, patyręs nemalonumų dėl emisijų sukčiavimo skandalo, sunkiai tvarkėsi su visuotiniu perėjimu prie elektrinių variklių.

„Vokietija linkusi nukentėti nuo pasaulinių ekonomikos sukrėtimų, ir tai mes matėme praėjusiais metais, – teigia Nickas Kounis iš „ABN Amro“. – Visiems, išskyrus Vokietijos ekonominės politikos formuotojus, atrodė keista, kad Vokietijoje nepakankamai investuojama, atsižvelgiant į tai, kad finansavimas toks pigus ir kad investicijų grąža viršytų finansines išlaidas.“

Tai, kad pačioje Vokietijoje tai neatrodė taip keista, lėmė ir vietinės aplinkybės. Konstitucijoje numatytas skolų vengimas – su išimtimi, pritaikyta krizėms – ir įprotis laikytis subalansuoto biudžeto, kurį palaiko ir rinkėjai, reiškia, kad bet kokios permainos būtų priimtos nenoriai.

Finansų ministras Olafas Scholzas praėjusiais metais pradėjo fiskalinį švelninimą, imdamasis aktyviau įgyvendinti ekologiškas iniciatyvas, tačiau vyriausybė pasipriešino spaudimui taikyti didesnes paskatas.

Raginimams vadovavo Tarptautinis valiutos fondas, kuris teigė, kad Vokietijai būtina daugiau investuoti ir mažinti mokesčius, kad sumažėtų dabartinis perteklius ir būtų galima padėti šalies ekonomikai. Europos centrinis bankas taip pat pasisakė už fiskalinį švelninimą, nors ir neminėjo Vokietijos vardo.

Virusas – ne vienintelė skęstančios Vokietijos ekonomikos problema
© Zuma Press / Scanpix

Remiantis EBPO duomenimis, Vokietija pagal išlaidas informacinėms technologijoms ir infrastruktūrai jau ne vienerius metus velkasi Didžiajai Britanijai ir Prancūzijai iš paskos. Jos nacionalinė geležinkelio tarnyba garsėja kaip nepatikima, o kai kurios kaimynės šalį lenkia ir mobiliojo telefono ryšio kokybe.

Tarp ilgalaikių vidinių Vokietijos fiskalinės politikos kritikų yra Marcelis Fratzscheris iš DIW instituto Berlyne, buvęs ECB pareigūnas, kuris pastebi, kad lėšų stygius senėjančiam kapitalo fondui, tokiam kaip pastatai ir keliai, liudija, jog valstybės investicijos jau metų metus buvo neigiamos. Praėjusiais metais savivaldybės nurodė 138 milijardų eurų finansavimo trūkumą, o sąrašo viršuje puikavosi mokyklos, gatvės ir administracinės įstaigos.

„Kai sukuriama didesnė ekonominė dinamika, ji finansuoja save pati, – teigia M. Fratzscheris. – Jei būtų buvę daugiau investicijų, Vokietija būtų turėjusi lygiai tokias pačias galimybes reaguoti į krizę kaip ir šiandien.“

Visgi neseniai paskelbtoje Vokietijos ekonomikos ekspertų tarybos ataskaitoje pažymima, kad griūvantys pastatai ir keliai – ne finansavimo stygiaus, bet statybų kliūčių ir biurokratijos pasekmė. O krizė leido įsitikinti, kad Vokietijos ligoninės teikia aukščiausios klasės paslaugas.

Kad ir kokie būtų iššūkiai, juos netrukus teks spręsti, jei šalis – ir platesnis regionas – norės išvengti atsilikimo nuo visuotinio augimo. Pvz., anot profesinės sąjungos „IG Metall“, gyvybiškai svarbus automobilių sektorius dėl perėjimo prie mažesnių emisijų greičiausiai neteks 100 000 darbo vietų.

Ekonomikos atkūrimui gali prireikti ne tik pinigų, bet ir naujos A. Merkel arba jos įpėdinio, turinčio pakeisti ją kitais metais, vizijos. O kol kas šalis vis dar gali jaustis saugiai.

„Galbūt didesnės investicijos būtų padariusios Vokietiją atsparesnę, galbūt reikėjo sumažinti mokesčius arba tapti mažiau priklausoma nuo užsienio paklausos ir automobilių, – svarsto Christianas Schulzas, „Citigroup“ Europos tyrimų direktorius. – Visi šie argumentai atrodo pagrįsti. Tačiau panašu, kad šioje krizėje tikroji prabanga yra fiskalinė erdvė.“

Ką sako „Bloomberg“ ekonomistai

„Tikimės, kad dėl viruso suvaldymo priemonių karantino metu ekonomika nukentės mažiau nei kitų šalių. Prognozuojame 2,9 proc. susitraukimą pirmajame ketvirtyje ir 9,3 proc. – antrajame.“

Bloomberg
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(22 žmonės įvertino)
4.1818

Atsistatydina „Danske Bank“ vadovas: olandai pradėjo tyrimą dėl įtarimų pinigų plovimu (12)

„ Danske Bank A/S“ keičia savo generalinį direktorių Chrisą Vogelzangą, po to, kai buvęs...

Ekonomistai perspėja: „Brexit“ sužlugdys dar daugiau JK smulkių įmonių (28)

Tikėtina, kad „Brexit“ sužlugdys dar daugiau smulkių įmonių, naująją prekybos komisiją...

JAV turi ginklų, kurie akimirksniu sukeltų didžiulį stresą Putinui įžvelgia grėsmę Baltijos šalims (704)

Naujas Rusijos įsiveržimas į Ukrainos teritoriją reikštų sugrįžimą į žiaurų ir chaotišką...

Verslininkas planuoja 3 mlrd. eurų kainuosiančias ekoekskursijas atomine superjachta (12)

Atomine galia varomas laivas , pilnas mokslininkų, aktyvistų ir milijardierių, plaukiantis aplink...

Dėl kinų virusologo ištartos frazės nerimo signalai nuaidėjo per visą pasaulį (189)

Auga susirūpinimas, kad Kinijos sukurtos vakcinos nuo COVID-19 yra mažiau veiksmingos kovoje...

Top naujienos

KT sprendimas nubraukė tiesioginius merų rinkimus: pasipylė reakcijos pildoma (219)

Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl tiesioginių merų rinkimų, pasipylė politikų reakcijos....

Silvija Skvernelė: jautėmės įžeisti, įskaudinti (30)

Buvusio premjero Sauliaus Skvernelio sutuoktinė Silvija Skvernelė teigia, kad jai net nekilo...

Nemokamų atostogų mastas „Linavos“ įmonėse patraukė Seimo dėmesį: tai darbo specifika ar vagystė? (39)

„Sodros“ duomenimis, 2020 metais vidutinė vienam darbuotojui tenkanti nemokamų atostogų trukmė...

Duomenų mokslininkas apie karantino švelninimą: Vyriausybė save įvarė į kampą (151)

Pirmadienį Lietuvoje pradėjo galioti švelnesnio karantino taisyklės, atlaisvinimų artimiausiu...

Bendražygiai apie naujausius įvykius dėl Navalno: apėmė siaubas Kremlius: mes nesekame kalinių sveikatos būklės (24)

Rusijos kalėjimų tarnyba pirmadienį paskelbė, kad kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas...

Nuo COVID-19 mirė 26-erių raseiniškis: į ligoninę atvežtas namuose prasirgęs 10 dienų (451)

Raseinių rajone praėjusią savaitę COVID-19 liga pasiglemžė dar vieną jauną gyvybę. Mirė vos...

Kremlius širsta: Čekijos sprendimas buvo provokuojantis „Kategoriškai nesutinkame“

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Čekijos sprendimas išsiųsti iš šalies 18 rusų...

Į Lietuvą atgabenta beveik 75 tūkst. „Comirnaty“ vakcinos dozių (1)

Į Lietuvą atgabenta 74 tūkst. 880 „ BioNTech “ ir „ Pfizer “ sukurtos „Comirnaty“...

Šimašius – apie Konstitucinio Teismo sprendimą: prieš septynerius metus nebalsavau už tiesioginius mero rinkimus (9)

Konstitucinis teismas (KT) pirmadienį pranešė, kad prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti...

Po skaudžių skyrybų su užsieniečiu iškeliavo į Aziją su mažamete dukra ant rankų

Jauna, vos dvidešimt kelerių metų Gintarė Vasyliūtė , keliaudama aplink pasaulį, patyrė ir...