Net Volstrite mažai kas jį pastebėjo – kol staiga apie jį išgirdo visi.
B. Hwangas ir jo privati investicinė firma „Archegos Capital Management“ atsidūrė vienos iš visų laikų didžiausių maržos schemų centre: multimilijardinis fiasko apima slaptus rinkos statymus, kurie pavojingai naudojo skolintą kapitalą ir žaibiškai sudegė.
Pastarąjį B. Hwango pakilimą lėmė akcijos, kurias neseniai bankai nurašė kaip bevertes – „ViacomCBS Inc.“, „Discovery Inc.“, „GSX Techedu Inc.“, „Baidu Inc.“. Visos jos šiemet išaugo, glumindamos prekybininkus, kurie negalėjo suprasti, kodėl tai vyksta.
Viena B. Hwango portfelio dalis, kuria nuo penktadienio blokais prekiavo „Goldman Sachs Group Inc.“, „Morgan Stanley“ ir „Wells Fargo & Co.“, praėjusią savaitę buvo verta beveik 40 milijardų dolerių. Bankininkai skaičiuoja, kad „Archegos“ grynasis kapitalas – iš esmės B. Hwango asmeninis turtas – dar neseniai siekė 10 milijardų dolerių. Aiškėjant vis naujiems sandoriams, didėjo jo firmos bendros pozicijos įvertinimas: dešimtys milijardų, 50 milijardų, netgi daugiau kaip 100 milijardų dolerių.
Visi šie milijardai išgaravo per kelias dienas.
„Man dar neteko matyti nieko panašaus – kaip ramiai tai vyko, kaip koncentruotai, ir kaip greitai viskas pražuvo, – sakė Mike’as Novogratzas, makroinvestuotojas ir buvęs „Goldman Sachs“ partneris, vertybiniais popieriais prekiaujantis nuo 1994 m. – Manau, tai gali būti vienas didžiausių asmeninio turto praradimų istorijoje.“
Vėlų pirmadienį Niujorke „Archegos“ nutraukė kelias dienas užsitęsusią tylą.
„Tai sudėtingas laikas „Archegos Capital Management“ šeimos biurui, mūsų partneriams ir darbuotojams, – el. paštu atsiųstame pranešime teigė įmonės atstovė spaudai Karen Kessler. – Visi planai kol kas tebėra aptariami, kol p. Hwangas ir jo komanda nuspręs, kaip geriausia judėti toliau.“
Prekybos nuostolių kaskada sukėlė atgarsį nuo Niujorko iki Ciuricho ir Tokijo bei dar toliau, ir paliko begalę neatsakytų klausimų, įskaitant pagrindinį: kaip kažkas galėjo prisiimti tokią didelę riziką padedamas tokios daugybės bankų, ir kodėl viso pasaulio reguliavimo institucijos nieko neįtarė?
Vienas iš atsakymų būtų toks, kad B. Hwangas įsteigė šeimos biurą su ribota priežiūra, o tada panaudojo išvestines finansines priemones, kad sukauptų didelius kompanijų akcijų paketus jų nedeklaruodamas. Kitas atsakymas – pasauliniai bankai jį priėmė išskėstomis rankomis kaip pelningą klientą, nepaisant prekybos viešai neatskleidžiama informacija ir bandymų manipuliuoti rinka, dėl kurių prieš dešimtmetį B. Hwangas buvo išstumtas iš rizikos draudimo fondų verslo.
Draudimo fondų legendos Juliano Robertsono mokinys Sungas Kookas „Billas“ Hwangas uždarė „Tiger Asia Management“ ir „Tiger Asia Partners“ po to, kai 2012 m. buvo išspręstas JAV vertybinių popierių ir biržos komisijos (SEC) civilinis ieškinys, kuriame jis buvo kaltinamas prekiavęs viešai neatskleidžiama informacija ir manipuliavęs Kinijos bankų akcijomis. B. Hwangas ir jo firmos sumokėjo 44 milijonus dolerių, ir jis sutiko nebedalyvauti investicijų konsultavimo pramonėje.
Netrukus jis įkūrė „Archegos“ – graikų kalba tai reiškia „tas, kuris rodo kelią“ – ir struktūravo jį kaip šeimos biurą.
Šeimos biurai, valdantys vienintelį turtą, paprastai neprivalo registruotis SEC kaip investicijų patarėjai. Todėl jiems nebūtina deklaruoti savininkų, vadovų ar valdomų sumų – šios taisyklės skirtos apsaugoti pašaliečius, norinčius investuoti į fondą. Toks požiūris yra prasmingas mažiems šeimos biurams, tačiau net ir išaugę iki rizikos draudimo fondo dydžio, jie vis tiek gali didinti riziką – pašaliniams asmenims ir platesnėje rinkoje.
„Tai eilinį kartą kelia abejonių dėl šeimos biurų reguliavimo, – teigė Tyleris Gellaschas, buvęs SEC padėjėjas, dabar vadovaujantis „Healthy Markets“ prekybos grupei. – Kyla klausimas, jei tai tik draugai ir šeima, kodėl mums turėtų rūpėti? Atsakymas toks, kad jie gali daryti reikšmingą poveikį rinkai, o SEC reguliavimo režimas net ir po Doddo-Franko reformos to aiškiai neatspindi.“
Vertinamas klientas
„Archegos“ užmezgė prekybos partnerystes su keliomis firmomis, tarp jų „Nomura Holdings Inc.“, „Morgan Stanley“, „Deutsche Bank AG“ ir „Credit Suisse Group AG“. Kurį laiką po SEC bylos „Goldman“ atsisakė bendradarbiauti su B. Hwangu dėl atitikties pažeidimų, tačiau nusileido, nes konkurentai pradėjo pelnytis patenkindami jo poreikius.
Jo įsigytų akcijų vaizdas dar tik ryškėja, ir nėra aišku, kurios pozicijos nukentėjo ir kokias rizikas jis sukūrė.
Viena iš priežasčių ta, kad B. Hwangas niekada nepateikė 13F ataskaitos apie savo turtus, kurią kiekvienas investicijų valdytojas, turintis daugiau nei 100 milijonų dolerių JAV akcijų, privalo užpildyti kiekvieno ketvirčio pabaigoje. Regis, B. Hwangas prekybą struktūrizavo naudodamasis bendros grąžos apsikeitimo sandoriais, įtraukdamas pozicijas į bankų balansus. Apsikeitimo sandoriai taip pat leidžia investuotojams papildyti portfelį skolintu kapitalu.
Pavyzdžiui, „Morgan Stanley“ ir „Goldman Sachs“ yra laikomi didžiausiais „GSX Techedu“, Kinijos internetinių mokymų kompanijos, kuria ne kartą domėjosi trumpalaikiai pardavėjai, akcijų savininkais. Bankai gali turėti akcijų dėl įvairiausių priežasčių, tarkime, dėl apsidraudimo apsikeitimo sandoriuose su klientais.
„Nepatenkinti investuotojai“
Remiantis „Bloomberg“ dokumentų analize, „Goldman“ sausio mėnesį padidino savo pozicijas 54 proc., o kiti bankai pranešė turintys mažiausiai 68 proc. neapmokėtų „GSX“ akcijų. Bankams priklausė mažiausiai 40 proc. Kinijos vaizdo pramogų kompanijos „IQIYI Inc“ ir 29 proc. „ViacomCBS“ akcijų – dėl visų jų drąsiai lažinosi „Archegos“.
„Esu tikras, kad yra labai nepatenkintų investuotojų, kurie per pastarąsias porą savaičių pirko šių kompanijų akcijų“ ir dabar gailisi, pirmadienį interviu „Bloomberg TV“ sakė elektroninės prekybos firmos „Virtu Financial Inc.“ generalinis direktorius Dougas Cifu. Jis prognozavo, kad reguliavimo institucijos nagrinės, ar „šeimos biurai neturėtų užtikrinti daugiau skaidrumo ir finansinės informacijos“.
Nesant poreikio reklamuoti savo fondo išoriniams investuotojams, B. Hwango strategijos ir rezultatai liko paslėpti nuo išorinio pasaulio. Net tada, kai jo turtas ženkliai išaugo, 50-metis B. Hwangas stengėsi nekristi į akis. Nepaisant to, kad kadaise dirbo J. Robertsono „Tiger Management“, jis nebuvo žinomas Volstrite ar Niujorko socialiniuose ratuose.
B. Hwangas yra Fullerio teologijos seminarijos globėjas ir Malonės ir gailestingumo fondo (Grace and Mercy Foundation), kurio misija – tarnauti vargšams ir engiamiesiems, vienas iš įkūrėjų. Remiantis naujausiais dokumentais, fondo turtas 2018 m. pabaigoje siekė 500 milijonų dolerių.
„Žinote, svarbu ne tik pinigai, – sakė jis duodamas retą interviu Fullerio instituto vadovui 2018 m., kuriame kalbėjo apie savo, kaip investuotojo, pašaukimą ir krikščionišką tikėjimą. – Svarbiausia matyti ilgalaikę perspektyvą, o Dievas tikrai ją mato.“
Nepaprastas likimas jo turtus ištiko praėjusios savaitės pradžioje, kai „ViacomCBS Inc.“ paskelbė antrinį savo akcijų siūlymą. Kitą dieną kompanijos akcijų kaina smuko 9 proc.
Panašiai nutiko ir kitiems vertybiniams popieriams, kurie, kaip manoma, buvo „Archegos“ portfelyje, remiantis pozicijomis, kuriomis buvo prekiaujama blokais.
Iki ketvirtadienio vakaro portfelio vertė nukrito 27 proc. – daugiau nei pakankamai, kad sunaikintų investuotojo kapitalą, kurio nuosavas kapitalas, rinkos dalyvių vertinimu, buvo šešis ar aštuonis kartus didesnis.
„Pradedi galvoti, kas dar paslapčia valdo šitokius nematomus turtus, – sakė M. Novogratzas. – Visa ši kapitalo investavimo psichologija be rizikos valdymo yra praktiškai nihilizmas.“
