S. Kurzas, 33–jų metų buvęs kancleris, baigiantis pirmajai Naujųjų metų dienai paskelbė sutaręs grįžti į valdžią kartu su Austrijos aplinkosaugos Žaliųjų partija. Koalicijos susitarimas dar turės būti patvirtintas partijos delegatų suvažiavime šeštadienį, tada, sausio 7 dieną, naujoji administracija gali būti prisaikdinta prezidento Alexanderio van der Belleno (buvusio Žaliųjų lyderio).
S. Kurzui staigiai pakeitus kursą, Austrijos Žalieji pirmą kartą įeina į federalinę vyriausybę, ir tokios permainos skatina Europos politikus ieškoti būdų, kaip atremti populizmo grėsmę.
Vokietijos konservatorė Ursula von der Leyen pernai gruodį stojo prie Europos Komisijos (EK) vairo, subūrusi apie save parlamentarų daugumą siekdama įgyvendinti savo planą: dekarbonizuoti Europos ekonomiką.
Kita vyriausybė Berlyne gali tikėtis panašaus aljanso, nes Žalieji stumia į šalį šlubuojančius socialdemokratus, kaip įprastą Angelos Merkel krikščionių demokratų partnerį.
„Šiuo metu S. Kruzas bando spręsti dvi pagrindines ateinančio dešimtmečio problemas: imigraciją ir klimato kaitą, – sakė Carstenas Brzeskis, „ING Germany“ vyriausiasis ekonomistas. – Toks siekis gali tapti įdomiu testu Vokietijai ir visai Europai: tai pirmoji konservatorių—žaliųjų koalicija.“
Vis dėlto toks projektas rizikingas.
Nuo 2015 metų S. Kurzas naudojosi Europos pabėgėlių krize, kad įtvirtintų savo partijos pozicijas. Jis apdangstė konservatorius populizmo skraiste ir išvairavo juos iš nepatogios koalicijos su socialdemokratais, kad suvienytų jėgas su ksenofobine partija, įsteigta buvusių nacistų. Po dviejų iš eilės pergalių trečdalis jo rinkėjų dabar remia Laisvės partiją ir kitas dešiniųjų grupes.
Burdamasis su žaliaisiais, S. Kurzas atsiduria priešingoje nei populistai debatų pusėje ir pirmą kartą tampa pažeidžiamas jų išpuoliams. Be to, nuolaidos savo partneriams gali atitolinti jį nuo naujų rinkėjų, taip pat ir nuo pagrindinio Liaudies partijos (OeVP) ramsčio, pavyzdžiui, ūkininkų, pramonininkų, traukinių bei autobusų keleivių ir tradicionalistų, panikuojančių dėl mėsos kainų ar kuro mokesčių.
„Bus nelengva visa tai sugromuliuoti daugeliui Liaudies partijos grupių, – sakė Vienoje dirbantis politikas analitikas ir konsultantas Thomas Hoferis. – Be to, dėl rinkėjų, kuriuos jis persiviliojo iš Laisvės partijos, atsiranda labai plonytė ribinė linija.“
Vis dėlto S. Kruzas po kelių neramių mėnesių, pernai gegužę Austrijos politinėje scenoje įsiplieskus vadinamajam „Ibisageito“ skandalui, turėjo vos keletą variantų.
Vokietijos žiniasklaida paskelbė Ibisos saloje slapta kamera nufilmuotą įrašą, kuriame Austrijos vicekancleriu dirbęs H.–Ch. Strachė už paramą organizuojant rinkimų kampaniją tariamai siūlo viešojo pirkimo sutartis vieno Rusijos oligarcho atstovei.
Skandalas privertė atsistatydinti kraštutinių dešiniųjų Laisvės partijos (FPOe) lyderį Heinzą–Christianą Strachę, sužlugdė šalies vyriausybę bei paskatino surengti skubius rinkimus rugsėjo 29 dieną.
Laisvės partija toliau grimzdo į skandalą. Paviešinta apie aukso slėptuves Alpėse ir milžiniškas išlaidų sąskaitas, paskelbtos nuotraukos su pinigų prigrūstais krepšiais iš Rytų Europos donorų.
Socialdemokratams, vadovaujant naujajai lyderei Pamelai Rendi–Wagner, linkusiai priimti neapdairius sprendimus, nepavyko pasinaudoti kilusiu skandalu. S. Kruzas ir žalieji buvo vieninteliai aiškūs nugalėtojai.
„Nėra jokios alternatyvos, ir jis tą žino“, – pažymėjo analitikas T. Hoferis.
Kol kas mažai težinoma apie vyriausybinę programą, dėl kurios yra sutarę S. Kurzas ir 58-erių metų žaliųjų lyderis Werneris Kogleris; paskelbę Naujųjų metų dieną apie savo susitarimą, jie atsisakė atsakinėti į klausimus.
Programa bus pristatyta ketvirtadienio popietę. Tiek S. Kurzas, tiek W. Kogleris, užsiminė savo šalininkams, jog jiems kartais gali tekti priimti sunkius kompromisus dėl jų labai skirtingos vykdomos politikos.
S. Kurzui teks įrodyti savo šalininkams, kad jo griežtoji linija dėl migracijos ir integracijos išlieka nepakitusi, kad nebus nei daugiau mokesčių, nei daugiau skolų, ir kad įstatymai išliks palankūs verslo aplinkai. W. Kogleriui bus būtina viena kita pergalė klimato politikos srityje, įskaitant ir apčiuopiamas investicijas į infrastruktūrą bei tam tikrus mokesčius už anglies dioksidą, siekiant bent kiek sušvelninti buvusios S. Kurzo vyriausybės antiimigracinę retoriką; taip pat skaidrumo ir kovos su korupcija priemones.
„Yra įmanoma sumažinti mokesčius ir paversti mokesčių sistemą labiau ekologine, – kalbėjo S. Kruzas. – Yra įmanoma apsaugoti klimatą ir sienas.“
S. Kurzas paskirs savo artimą sąjungininką Gernot Bluemelį naujuoju finansų ministru. Žaliesiems atiteks išsiplėtusi transporto ministerija, kuriai vadovaus aplinkosaugos aktyvistė Leonorė Gewessler; be to, jie planuoja teisingumo ministre paskirti Almą Zadic, 35-erių metų teisininkę, kuri pabėgo nuo Bosnijos pilietinio karo į Austriją praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje.
„Manau, tokia koalicija gali išsilaikyti, – sakė C. Brzeskis. – S. Kruzas įrodė, jog yra labai lankstus bei mokantis prisitaikyti.“
