Bet jeigu vietos pareigūnams pavyks išlaikyti savo poziciją, po pandemijos, gyvenimui grįžtant į įprastas vėžes, miestas vargu ar susigrąžins ankstesnius vienos dienos lankytojų srautus.
Venecijiečiai jau seniai skundžiasi dėl vienadienių lankytojų, kurie išleidžia nedaug, apgula miesto lagūną ir kanalus ir tik dar labiau apsunkina jo aplinkosaugos problemas.
Dabar, po dviejų pandemijos nusiaubtų turistinių sezonų, vietos pareigūnai tikisi, kad gyventojai yra pasirengę palaikyti radikalius turizmo strategijos pokyčius. Kitais metais vietos valdžia planuoja pristatyti mokamą rezervacijų sistemą lankytojams, kurie nelieka nakvynei.
Pasak tų, kurie remia tokius planus, surinkti duomenys leistų miestui geriau pasiruošti didesnių srautų laikotarpiams, pavyzdžiui, kartą per metus rengiamam Venecijos karnavalui, tai yra pagerinti įvairių paslaugų, nuo transporto iki policijos patruliavimo, kokybę.
Venecija, kuri šiais metais mini savo 1 600-ąsias metines, jau dabar renka informaciją iš mobiliųjų eismo ir stebėjimo kamerų, pasitelkdama naująjį „valdymo kambarį“, dalinai finansuojamą Europos Sąjungos.
Taip miestas gali stebėti laivelių – net gondolų, – skrodžiančių per 150 savo kanalų, greitį, suskirstyti kasdienius turistus pagal tautybę ir sekti jų judėjimą nuo vienos turistų lankomos vietos link kitos.
„Papildoma rezervavimo sistema suteiks mums išsamios informacijos apie lankytojų atvykimus iš anksto ir atitinkamai pagelbės spręsti organizacinius klausimus“, – sakė Simone‘as Venturinis, Venecijos miesto tarybos narys, atsakingas už pagalbą kontroliuojant turizmą.
S. Venturinis pripažįsta, kad taip bus pasiekta aukštesnio lygio ir dėl to mažiau demokratiškų turistinių patirčių, ir kartu tvirtina, kad „Venecija reikia mėgautis, svarbu čia praleisti bent kelias dienas ir ją pajausti“.
Bet naujosios priemonės, verčiančios lankytojus susimokėti už įvažiavimą į miestą, gali sulaukti reakcijos iš Europos Komisijos (EK), perspėja Marco‘as Gasparinettis, įstatymų leidėjas, kuris oponuoja konservatoriaus mero Luigio Brugnaro vadovaujamai administracijai. „Apmokestinti lankytojus pagal tai, iš kur jie atvyksta, tai diskriminacija“, – sakė M. Gasparinettis. Daugelis užsienio keliautojų, keliaujančių ilgesniu maršrutu, į Veneciją užsuka vienai dienai, be nakvynės, sakė jis, tuo tarpu vietiniai Veneto regiono gyventojai reguliariai leidžiasi į vienos dienos keliones po Veneciją. „Tai policinis metodas apmokestinti turistus, kurie nakvoja ne mieste“, – sakė M. Gasparinettis.
Kad ir kaip būtų, plano rėmėjai sako, kad mokesčiai bus simboliniai, galimai su sezoninėmis nuolaidomis,. „Tikslas nėra pritraukti pinigų“, – pabrėžė S. Venturinis.
Nors kai kurie venecijiečiai, priklausomi nuo iš lankytojų gaunamų pajamų, nerimauja dėl pokyčių, visi sutartinai pripažįsta, kad kažką reikėjo daryti norint apsaugoti pažeidžiamą miestą nuo perteklinio turizmo.
„Atrodytų paradoksalu kalbėti apie turizmo ribojimą po šių itin nelengvų metų, – sako Daniele‘as Minotto‘as, miesto viešbučių operatorių asociacijos vicepirmininkas. – Bet Venecija – ne Disneilendas, mums būtini tam tikri prieigos ribojimai ir tam tikras indėlis iš intensyvaus turizmo.
2019 metais Venecija surinko iš turizmo 1,5 mlrd. eurų (1,8 mlrd. JAV dolerių) pajamų, – 30 proc. iš vienadienių lankytojų. Vis dėlto toji kategorija sudarė 70 proc. visų lankytojų. Noras atitaisyti disbalansą „nėra klasinė problema“, sakė D. Minottas, tai veikiau būdas padėti verslininkams ir pagerinti Venecijos turizmo pasiūlymų kokybę.
Ankstesnės pastangos įvesti mokesčius norint patekti į miestą atsitrenkė į teisines kliūtis. 2019 metų planą teisme užginčijo Belgijos automobilių stovėjimo aikštelės administratorė „Interparking SA“, kuri tvirtina, kad siūlomi mokesčiai prilygsta dvigubam apmokestinimui.
Galiausiai pačių vienadienių lankytojų ištartas paskutinis žodis gali nulemti naujojo plano sėkmę. Daugelis jų – ypač jaunesni lankytojai, kurie įpratę rezervuoti keliones internetu, – regis, visiškai nesuka sau dėl to galvos.
Pasak 22-jų metų Stephanie iš gretimai įsikūrusios Veronos, papildomas mokestis „nieko tokio, jeigu rezervacija bus greitai ir paprasta“. 29-erių metų vokietis Maxas, stovyklaujantis Venecijos apylinkėse ir į miestą užsukantis vienai dienai, sako, kad įvažiavimo mokestis „nebus problema, jei kaina netaps pernelyg užkelta“.
Miestas taps muziejumi
Tačiau 73-jų metų teisininkas iš Venecijos Mario D‘Elia tvirtina, kad nauji pokyčiai yra tik vienas žingsnis link „Venecijos transformavimo į muziejų“.
Kaip ir daugelis ilgamečių miesto gyventojų, M. D‘Elia nerimauja, kad miestas tampa pernelyg priklausomas nuo turizmo. „Visi butai ar apartamentai pritaikyti turistams, kur tik pažvelgsi, viskas aplinkui paversta viešbučiais“, – sako jis. „Venecijai reikia vietų, iš kurių bendrovės ir tarptautinės organizacijos galėtų dirbti ir taip atgaivinti miestą“, – kalbėjo M. D‘elia prie espreso kavos puodelio su pyragaičiais istorinėje „Rosa Salve“ kavinėje.
Turizmas Venecijoje tampa „gavybos pramone“, tvirtina aktyvistė Jane Da Mosto, vadovaujanti organizacijai pavadinimu „We Are Here Venice“. „Aš tikiuosi, kad Venecija sugebės grįžti prie savo tradicijų svetingai priimti lankytojus ir padėti jiems atrasti vietos kultūrą“, – sakė Pietų Afrikos aplinkosaugos mokslininkė, kuri šiame mieste gyvena daugiau nei dvidešimt penkerius metus.
Nepakeitus strategijos, miestas praras savo faktinius gyventojus, perspėja J. Da Mosto. „Venecijai būtina produktyvesnė veikla tiems, kas čia gyvena, ir tada šis miestas taps daug įdomesne lankytina vieta, – sakė ji. – Turistai ir gyventojai turėtų išmokti koegzistuoti.“
