Vėl aplenkusi Italiją pagal didžiausią aukų skaičių Europoje, Jungtinė Karalystė atsidūrė žemyno kovos su „COVID-19“ epicentre. Kasdienis infekcijų skaičius muša visus rekordus – šia liga Anglijoje serga vienas iš 50 žmonių, o ministras pirmininkas Borisas Johnsonas šią savaitę uždarė mokyklas ir liepė gyventojams likti namuose.
Medicinos personalas perspėja, kad jiems gali tekti nebeįsileisti žmonių į ligonines, jei naujausias karantinas nesugebės pakankamai greitai pažaboti naujos viruso padermės, praėjusį mėnesį aptiktos pietryčių Anglijoje.
Žiemą sveikatos priežiūros tarnybos ir taip turi daugiau darbo, nei pajėgia aprėpti. Virusas reiškia, kad vis daugiau pacientų lieka laukti koridoriuose, o kitus tenka gydyti tiesiog greitosios pagalbos automobiliuose. Gydytojams atstovaujanti Didžiosios Britanijos medicinos asociacija teigia, kad Nacionalinė sveikatos tarnyba išgyvena krizę, kadangi siaučiant infekcijoms patys darbuotojai dažniau suserga ir perdega.
„Pacientai plūsta tūkstančiais, – pasakoja 42-erių metų Londono ligoninės anesteziologas konsultantas Tomas Dolphinas. – Nerimą kelia tai, kad mes dar tikriausiai nematėme paties piko, visų tų pacientų, kurie užsikrėtė per Kalėdas ir Naujuosius metus.“
Per šiuos dešimt suirutės mėnesių, susijusių su pandemijos valdymu, Jungtinės Karalystės vyriausybė sugebėjo išsaugoti šalies sveikatos sistemą ir tapti pirmąja Vakarų valstybe, pradėjusia imunizuoti savo piliečius. Tačiau šis pasiekimas dabar rizikuoja likti tuščia pergale, nes paskubinta vakcinacijos programa rungtyniauja su nekontroliuojamu virusu.
Pastarosiomis savaitėmis medikai spaudė B. Johnsoną imtis veiksmų visos šalies mastu. Tačiau dar praėjusį savaitgalį vyriausybė siūlė palikti mokyklas atidarytas.
Nauji gydymo būdai reiškia, kad didesnė dalis „COVID-19“ pacientų lieka gyvi, tačiau dėl kvėpavimo sunkumų daugeliui vis tiek tenka gulėti ligoninėje. Tai taip pat daro spaudimą ligoninių pajėgumui. Sveikatos sistema į pandemiją įžengė jau stokodama maždaug 40 000 slaugytojų.
Slaugytojui Stuartui Tuckwoodui griežtesnis karantinas atneša bent šiokį tokį palengvėjimą, kol šalis desperatiškai laukia, kada vakcinacija pagaliau pradės atsipirkti.
„Žmonės žino, kaip viskas blogai ir kaip dar blogiau viskas bus, jei atvejų skaičius ir toliau didės“, – teigia S. Tuckwoodas, dirbantis ligoninėje Pietų Anglijoje ir taip pat atstovaujantis slaugytojų sąjungai „Unison“. „Negalime tikėtis, kad vakcina taps stebuklingu išsigelbėjimu. Neturėtume galvoti, kad sveikatos tarnybos ir personalas nuo šiol tvarkysis be jokių pastangų.“
„Bloomberg Coronavirus Tracker“ duomenimis, Didžiosios Britanijos aukų skaičius jau pasiekė 76 423: pastarosiomis dienomis šis rodiklis viršijo Italijos mirštamumą. Kasdienių atvejų skaičius antradienį išaugo iki beveik 61 000 – didžiausio skaičiaus nuo tada, kad koronavirusas apėmė Europą, o Jungtinė Karalystė paspartino testavimą.
Pirmadienį B. Johnsonas televizijos pasisakyme pažymėjo, kad „Covid“ pacientų skaičius Anglijos ligoninėse šiuo metu 40 proc. didesnis nei pirmojo piko metu balandžio mėnesį. Intensyviosios terapijos skyriai per šventes jau buvo perpildyti, o „Health Service Journal“ paskelbti skaičiai rodo, kad gruodžio pabaigoje Londone ir pietryčių Anglijoje jie veikė daugiau nei 110 proc. numatytų pajėgumų. Kai kuriuos pacientus teko kelias valandas gabenti į pietvakarių arba šiaurės Anglijos ligonines.
Tokia dramatiška eskalacija paskatino B. Johnsoną lošti keliais frontais. Vyriausybė ne tik vėl įvedė nacionalinį karantiną, bet ir bando kuo skubiau padidinti pirmąją vakcinos dozę gaunančių žmonių skaičių, kol kas atsisakydama antrųjų skiepų.
Tokiu būdu siekiama išplėsti turimų dviejų vakcinų atsargas: viena gauta iš „Pfizer Inc.“ ir jos partnerio „BioNTech SE“, kita – iš „AstraZeneca Plc“ ir Oksfordo universiteto. Šis žingsnis sulaukė kai kurių sveikatos ekspertų palaikymo, tačiau sukėlė kitų, įskaitant „Pfizer“, susirūpinimą.
Siekiama maksimaliai padidinti pažeidžiamų žmonių, kuriems per trumpiausią įmanomą laiką bus suteikta bent šiokia tokia apsauga, skaičių. Jungtinės Karalystės sveikatos priežiūros institucijos atkreipė dėmesį į duomenis, rodančius, kad vakcinos suteikia pakankamai didelę apsaugą jau po pirmosios dozės, tuo tarpu antroji yra svarbi ilgesniam laikotarpiui.
B. Johnsonas antradienį pranešė, kad 1,3 mln. žmonių, arba beveik 2 proc. gyventojų, jau imunizuota: tai didžiausias rodiklis Europoje. Sausio 5 d. Vokietija buvo paskiepijusi 317 000 gyventojų, o Prancūzija – vos 2000, skelbia „Bloomberg Vaccine Tracker“. Londono vyriausybė išsikėlė tikslą iki vasario vidurio paskiepyti beveik 14 milijonų žmonių.
Tiesa tokia, kad britai tiesiog neturi kitos išeities. Remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, naujos infekcijos Jungtinėje Karalystėje – 720 šimtui tūkstančių gyventojų per 14 dienų – gruodžio pabaigoje daugiau nei dvigubai lenkė Italijos ar Prancūzijos rodiklius.
„NHS Providers“ duomenimis, šiandien ligoninių lovose gulinčių koronaviruso pacientų skaičius yra beveik 9000 didesnis nei buvo Kalėdų dieną – tai prilygsta beveik 18 ligoninių.
Auga spaudimas gydytojams ir slaugytojams, o „tai iš tikrųjų lemia naujoviško mąstymo poreikį“, teigia Didžiosios Britanijos imunologų draugijos vadovas Dougas Brownas. „Jei to nepadarysime, rizika bus daug didesnė.“ Normaliame pasaulyje šalis laikytųsi dozavimo, išbandyto klinikiniuose tyrimuose, pažymi jis. „Tačiau šiuo metu gyvename nenormaliame pasaulyje.“
Nacionalinės sveikatos tarnybos palaikymas rezonuoja visoje Didžiojoje Britanijoje. Pavasarį per pirmąjį karantiną žmonės kiekvieną ketvirtadienio vakarą atsistodavo ant savo namų slenksčių ir plodavo sveikatos priežiūros darbuotojams, o vaikai piešdavo ir ant langų klijuodavo vaivorykštes. Vyriausybė viliasi, kad išvargusi tauta vėl palaikys medikus, nes NHS šiuo metu turi atsilaikyti ir paskiepyti šalies gyventojus.
Surasti ir įdarbinti pakankamai darbuotojų, kad per savaitę būtų galima paskiepyti maždaug 2 milijonus žmonių, nėra lengva užduotis, ir tai turės didelę įtaką sveikatos tarnybai, sako Richardas Sloggettas, buvęs specialusis sveikatos apsaugos sekretoriaus Matto Hancocko patarėjas.
„Be abejo, šiuo metu atrodo, kad judame į tą tašką, kai dėl vakcinų programos užstatysime namą“, – sako R. Sloggettas, idėjų kalvės „Policy Exchange“ vyresnysis mokslo darbuotojas.
Tikimasi, kad karantino apribojimai pradės veikti dar prieš tai, kai ligoninės palūš, pažymi anesteziologas T. Dolphinas, kuris taip pat yra BMA tarybos narys. Apribojimai Anglijoje galios mažiausiai iki vasario vidurio, nors B. Johnsonas antradienį spaudos konferencijoje leido suprasti, kad prieš akis gali būti dar daug karantino mėnesių.
„Artėjame prie taško, kai sveikatos paslaugos nebebus tokios, kokias įprastu metu pripažintume tinkamas Jungtinei Karalystei, – pastebi T. Dolphinas. – Ar, tiesą sakant, tinkamas bet kuriai šaliai.“
