Kaip teigiama žurnale „Frontiers in Water“ antradienį publikuotame tyrime, žemynas gali artėti link daug ekstremalesnių sausrų. Dėl to gali kilti pavojus žemės ūkio derliui, hidroenergijos gamybai ir upių transportui. Rekordiniai vasaros karščiai Vokietijoje pastaraisiais metais jau išdžiovino Reino upę ir pridarė milijardų dolerių vertės apdraustųjų nuostolių visoje Europoje.
„Mes matome aiškią tendenciją: dėl kritulių trūkumo iki šimtmečio pabaigos vasaros sausrų padažnės, jos bus ilgesnės ir intensyvesnės, – sakė pagrindinė pranešimo autorė Magdalena Mittermeier iš Miuncheno Ludwig Maximilian universiteto. Jos vadovaujamos mokslininkų grupės vertinimu, vidutinė planetos temperatūra iki 2100 metų pakils 3,7 laipsnio pagal Celsijų, ir tai būtų spartesnis atšilimas nei tas, kurį išgyvena Žemė pagal dabartinę politiką.
Nors mokslininkai jau seniai prognozuoja, kad Viduržemio jūros regionams ir Pirėnų pusiasaliui gresia karštesnių ir sausesnių orų sąlygos, antradienį paviešintas tyrimas numato, kad sausrų dažnumas gali padidėti 50 proc. ir Alpėse, Prancūzijoje ir Rytų Europoje. Sezoniniai kritulių srautai taip pat gali keistis, sulaukiant didesnių žiemos kritulių kiekių ir sausringesnių vasarų.
„Kai kuriuose regionuose, kur sausros šiuo metu atlieka antraeilį vaidmenį, būsimų sausrų rizika ilgainiui gali įgauti svaresnį mastą, – sakė M. Mittermeier. – Alpės turėtų būti vertinamos kaip dar vienas būsimas karštasis taškas.“
Atskiras mokslinis tyrimas, publikuotas rugsėjį Europos Sąjungos Jungtinio tyrimų centro svetainėje, rodo, kad dėl sausrų patiriami nuostoliai gali per metus išaugti iki 65 mlrd. eurų (77 mlrd. JAV dolerių), palyginimui: šiuo metu metiniai nuostoliai siekia apie devynis milijardus eurų nuostolių. Abiejų pranešimų autoriai savo išvadomis tikisi paraginti vyriausybes imtis skubių politinių veiksmų, siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
