Tyli povandeninė revoliucija: prasidėjo, kaip brangus žaisliukas pinigingam elitui, bet tampa norma

Grakštus laivas trukteli į priekį, ir keturi jo keleiviai, žvelgiantys į Monako panoramą, tvirčiau įsikimba į medinį denį. Savo elegantiškomis linijomis ir stulbinamu pagreičiu baltasis kreiseris galėtų tikti ir klimato aktyvistei Gretai Thunberg, tačiau juos yra pamėgęs pinigingas elitas, plūstantis į kunigaikštystę ieškoti naujų žaisliukų.

„Toks agresyvus pagreitis įmanomas tik su elektrinėmis pavaromis“, – aiškina Peteris Minderis, vadovaujantis 250 000 eurų kainuojančiam laivui, kurį pastatė jo įmonė „Designboats.ch“. Beveik 50 kilometrų per valandą greitį išduoda tik oro gūsis ir plonas dviejų elektrinių variklių zirzimas. „Mūsų klientai vis dažniau yra linkę mėgautis vandens pramogomis be išmetamųjų teršalų ir triukšmo. Bet jiems vis tiek norisi linksmybių.“

Nors elektromobiliai yra realistiška alternatyva šimtmečio senumo vidaus degimo varikliams, pasaulio vandens keliuose ir toliau dominuoja laivai, po savęs paliekantys teršalų tumulus ir mazuto balas. Tačiau dėl ilgo gyvenimo ciklo ir įkrovimo infrastruktūros bei pažangių akumuliatorių trūkumo pakeisti šiuos laivus yra sudėtinga. Tačiau tai netrukdo vyriausybėms nuo Norvegijos iki Tailando siekti žalesnės ateities.

Monakas, mažas taškelis pasaulio žemėlapyje, pasiryžęs dalyvauti jų projektuose. Miestas-valstybė pritraukia prabangiausias – ir labiausiai ištroškusias – privačias jachtas, o P. Minderis čia neseniai pristatė savo elektrinį kreiserį – kartu su „Torqeedo“, vokiečių laivų variklių gamintoju ir kylančiu pramonės lyderiu. Pristatymas vyko po sunkiųjų mašinų variklių gamintojo „Deutz AG“ stogu: ši bendrovė 2017 m. nusipirko „Torqeedo“, norėdama paįvairinti savo labiau tradicinį asortimentą.

Šiemet „Torqeedo“ ruošiasi parduoti savo šimtas tūkstantąjį elektrinį variklį, kuriais daugiausia varomi mažesni pramoginiai laivai. Tačiau „Torqeedo“ yra nusižiūrėjęs ir platesnę rinką.

„Mes daug tikimės iš keltų bei vandens taksi ir norime dalyvauti, kai Amsterdamas, Paryžius ir Venecija elektrifikuos savo laivynus“, – teigia kompanijos įkūrėjas Christophas Ballinas.

Monakas įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti išmetamą CO2 kiekį perpus ir iki amžiaus vidurio tapti nulinės emisijos šalimi. Amsterdamas nuo 2025 m. siekia didžiojoje miesto dalyje laipsniškai uždrausti visus vidaus degimo variklius – tai taikoma valtims ir laivams. Paryžius šį etapą planuoja pasiekti iki 2030 m. Norvegija siekia, kad du trečdaliai jos automobilių keltų iki 2030 m. būtų valdoma baterijomis, taip pat svarstoma elektrifikuoti žuvininkystės laivyną, teigia ministrė pirmininkė Erna Solberg.

„Elektrinės pavaros vaidina vis svarbesnį vaidmenį riboto dydžio laivuose, plaukiančiuose nedidelius atstumus – ežeruose, upėse ir netoli kranto, – sako Peteris Muelleris-Baumas, Vokietijos VDMA mašinų asociacijos vadovas. – Šis segmentas gali tapti reikšmingas, nes teoriškai apima daug įvairių laivų.“

„Torqeedo“ varomų laivų jau yra keliuose žemynuose. Ispanijos pietuose saulės energija varomas 120 keleivių skirtas keltas kasdien aštuonis kartus perplaukia beveik 10 kilometrų Mar Menor lagūną. Smogą kenčiantis Bankokas ruošia septynis keltus, kurie vėliau šiais metais pradės kursuoti Khlong Phadung kanalu. Keltai su „Torqeedo“ pavaromis jau plaukioja Dubajuje ir Otavoje.

Net ir Švedijos klimato aktyvistė G. Thunberg šį mėnesį susidomėjo „Torqeedo“ technologija, ruošdamasi burine jachta perplaukti Atlanto vandenyną; šį mėnesį keli laiveliai su elektriniais varikliais išlydėjo jos laivą iš Plimuto uosto Jungtinėje Karalystėje.

Motininei kompanijai „Deutz“ „Torqeedo“ yra laboratorija kurti alternatyvioms pavaroms. Kompanija, vidaus degimo variklius gaminanti daugiau nei 150 metų, jau sukomplektavo teleskopinį krautuvą ir nedidelį ekskavatorių su elektrinėmis pavaromis, nes miestai ir savivaldybės susiduria su augančiu spaudimu atnaujinti statybines mašinas ir sumažinti išmetamuosius teršalus bei triukšmą.

„Beveik visi mūsų klientai daugiau ar mažiau intensyviai domisi elektrinėmis pavaromis“, – teigia „Deutz“ generalinis direktorius Frankas Hilleris.

Kol kas „Torqeedo“ savo motininei įmonei vis dar brangiai kainuoja. Remiantis paskutine „Deutz“ tarpine ataskaita, „Torqeedo“ veiklos nuostoliai per pirmąjį šių metų pusmetį sudarė 8,2 mln. eurų – pablogėjimas lyginant su praėjusių metų skaičiais, atsiradęs dėl 2,5 mln. eurų provizijos, susijusios su produktų atšaukimu dėl neveikiančių baterijų.

„Torqeedo“ savo technologiją nusižiūri nuo greitkelių, pritaikydamas automobilių pramonės komponentus, kad sutaupytų vystymo kaštus ir pasinaudotų masto ekonomija, teigia Ch. Ballinas. Pavyzdžiui, daugelio „Torqeedo“ pavarų dėžės yra „BMW“ gamybos.

„Techninė įranga ta pati, mes pakeičiame tik programinę įrangą“, – aiškina Soerenas Mohras, dirbantis su elektros varikliais, skirtais pramoniniams klientams.

„Torqeedo“ tenka grumtis su vis daugiau konkurentų. Vokietijos pramonės gigantas „Siemens AG“ jau įrengė kelis keltus Norvegijoje ir Suomijoje. Gegužės mėnesį Italijos laivų statykla CCN pristatė „Siemens“ ir jūrų specialisto „Schottel GmbH“ sukurtą hibridinę superjachtą su varomosiomis sistemomis.

Neskaitant didesnio ekologiškumo, yra ir dar vienas perėjimo prie akumuliatorių energijos privalumas, sako Feliksas von Borckas, Vokietijos pramoninių akumuliatorių gamintojo „Akasol AG“ įkūrėjas.

„Jei turite šimto metrų superjachtą ar mažesnį laivą ir galite plaukioti tyliai ir be išmetamųjų teršalų, gaunate geresnę prieplauką.“

O tokiose vietose kaip Monakas – ar perpildytoje sausumoje, ar išblizgintame uoste apačioje, – lokacija tebėra svarbiausias dalykas.