aA
Turtingiausi skandinavai įsivėlė į biudžeto ginčą, susijusį su skandalingiausiu Norvegijos teroristu ir apvirtusiu karo laivu.
© AFP / Scanpix

Ginčas užvirė po to, kai Norvegijos ministrė pirmininkė Erna Solberg pasiūlė papildomą biudžeto eilutę, kuri padengtų maždaug 19 milijardų kronų (2,2 mlrd. dolerių) išlaidas – tiek kainuotų pakeisti laivyno fregatą, kuri praėjusiais metais susidūrė su tanklaiviu ir apvirto, ir atstatyti vyriausybės patalpas, nusiaubtas per Anderso Behringo Breiviko 2011 m. teroristinį išpuolį.

E. Solberg, bandydama padaryti vietos mokesčių mažinimui ir kitiems ateinančių metų biudžeto prioritetams, tvirtina, kad šios nenumatytos išlaidos neturėtų būti įtrauktos į įprastą biudžetą. 2017 m. perrinkta 57-erių ministrė pirmininkė iškart ėmėsi spręsti naftos nuosmukį, prasidėjusį 2014 m., išleisdama rekordines sumas ir pirmą kartą per istoriją paėmusi pinigų iš šalies 1 trilijono dolerių turto fondo. Neskaitant šios milžiniškos kiaulės-taupyklės, Norvegijos biudžeto deficitas sudaro daugiau kaip 7 procentus bendrojo vidaus produkto.

Jos kritikai, įskaitant ekonomistus, opoziciją ir dabartinius bei buvusius centrinio banko vadovus, tvirtina, kad ministrė pirmininkė leidžiasi slidžiu šlaitu, keliančiu pavojų fiskalinei sistemai, įsitvirtinusiai per pastaruosius du dešimtmečius ir padėjusiai Norvegijai sukurti didžiausią pasaulyje turto fondą.

„Tai būtų bandymas apeiti fiskalinių išlaidų taisyklę“, – teigė Sveinas Roaldas Hansenas, Darbo partijos įstatymų leidėjas ir Finansų komiteto narys.

„Paminklas teroristui“

Ginčas vietinėje spaudoje buvo nušviestas kaip E. Solberg būdas panaudoti daugiau naftos pinigų, kurie papildytų maždaug 230 mlrd. kronų sumą, kuria ministrė pirmininkė bando kamšyti deficitą. Fiskalinių išlaidų taisyklė numato, kad vyriausybė gali panaudoti tik iki 3 proc. turto fondo vertės, kad išpildytų biudžeto poreikius – šios ribos E. Solberg kol kas neperžengė. Jos vyriausybė taisyklę netgi sugriežtino, nes 2017 m. riba siekė 4 proc.

Turtingųjų norvegų ginčas: iš kur paimti 2 mlrd. eurų skandalingiausiam teroristui ir apvirtusiam karo laivui
© Bloomberg

Pati E. Solberg noriai dalyvauja diskusijoje. „Mes galime susilaikyti nuo vyriausybės pastato atstatymo ir leisti laimėti Andersui Behringui Breivikui, – pareiškė ji naujienų agentūrai NTB. – Keturi jo sugriauti pastatai liks stovėti kaip negyvas kraštovaizdis ir paminklas terorizmo aktui.“

Vyriausiasis „Sparebank 1 Markets“ ekonomistas Haraldas Magnusas Andreassenas pastebėjo, kad visas šis planas yra „miręs, nors dar negimęs“.

„Gali nutikti tokia situacija, kai būtų tikslinga paimti didelius pinigus iš naftos fondo, tarkim, pokario rekonstrukcijai, – teigė jis. – Tačiau valstybei nėra jokios būtinybės remontuoti vyriausybės pastatą ar pirkti naują fregatą.“

Jeigu ministrei pirmininkei vis dėlto pavyktų pasiekti savo, pinigai finansavimui būtų paimti iš obligacijų rinkos. Norvegija, kuriai nėra realios būtinybės pardavinėti savo skolos, vis tiek išlaiko aktyvią obligacijų rinką, kad finansuotų būsto paskolų programas ir kitus socialinius poreikius. Tai taip pat – vadinamieji „papildomi“ poreikiai.

Išpešti pinigų

Ir nors išaugęs obligacijų kiekis paprastai nežada joms nieko gero, Norvegijos atveju tai iš tiesų gali būti sveikintina. Šalies AAA reitingą turinti skola yra labai paklausi, o šiuo metu tėra likę apie 400 mlrd. laisvų kronų. Paskutinėje obligacijų emisijoje šį mėnesį, kai buvo parduodamos 2 mlrd. kronų dvejų metų trukmės obligacijos, Norvegija sulaukė 9,5 mlrd. kronų pasiūlymo.

„Tai taip pat būtų būdas pademonstruoti, kad naftos pinigai yra neliečiami, tačiau palūkanų mokėjimai taptų einamųjų išlaidų dalimi“, – teigė didžiausio Norvegijos skolintojo DNB ASA vyriausiasis ekonomistas Kyrre'as Aamdalas.

A.Breiviko išpuolis Oslo centre
A.Breiviko išpuolis Oslo centre
© Scanpix

Kitas kelias E. Solberg reikštų išpešti pinigų iš Norvegijos naftos pajamų. Tai sukeltų rūpesčių ekonomikai, kuri šiuo metu veikia kone visu pajėgumu. E. Solberg pažadėjo išlaikyti fiskaliai neutralią poziciją ir išvengti pernelyg stiprios valiutos.

K. Aamdalas tvirtina, jog aptariama suma nėra tokia didelė, kad negalėtų būti įtraukta į įprastą biudžeto procesą, tačiau tai galėtų reikšti diržų suveržimą kitose srityse, arba turėtų ekspansinį poveikį ekonomikai.

„Kitose šalyse, neturinčiose tokių fondų, kokius turime mes, tai tikriausiai būtų finansuojama padididant skolinimąsi“, – teigė jis. Kišantis į obligacijų rinką „galima būtų paimti šiek tiek likvidumo iš privataus sektoriaus – tuomet ekspansinis poveikis būtų šiek tiek mažesnis nei tuo atveju, jei lėšos būtų paimtos tiesiogiai iš turto fondo“, – paaiškino jis.

Finansų ministerijos atstovė spaudai pareiškė, kad pasiūlymas pirmiausia turi būti apsvarstytas, ir kad būtų „hipotetiška“ jau dabar pateikti išsamią informaciją apie tai, kaip jis galėtų būti įgyvendintas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
3.6250
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Europos vėjo pramonės investicijos iki 2021 m. gali siekti 100 milijardų eurų (2)

Per ateinančius trejus metus Europos investicijos į vėjo pramonę iš viso gali paspartėti iki 100...

Keturi fantastiški laikrodžių prekės ženklai apie kuriuos ne visada susimąstoma (1)

Praėjusiais metais Jungtinės Valstijos buvo antra pagal dydį šveicariškų laikrodžių eksporto...

Kitokie įspūdžiai: dar per anksti vadinti „Samsung Galaxy Fold“ nesėkme (7)

Kaip ir daugelis žurnalistų, gavau pačiupinėti ir išbandyti „ Samsung Galaxy Fold“. Tačiau,...

Garsus Trumpo administracijos ekonomistas lygina prekybos karus su kova prieš skorbutą (10)

Garsus JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos ekonomistas įžiūri naują analogiją...

Cukraus karalius susidomėjo kita veikla ir jau ruošiasi investicijoms (1)

Žmogus, atsakingas už Brazilijos cukraus milžinę „Cosan Ltd.“, per daug nesivargina kalbėti...

Top naujienos

Arūnas Milašius. Kodėl Druskininkai ir Kaunas vėl susirinks Palangos ir Vilniaus pinigus

Nors kurortuose dar nenugriaudėjo merų kalbos, tradiciškai sakomos per sezono atidarymo šventes,...

Milijonai eurų senų katilų keitimui – svarbu žinoti 8 dalykus (42)

Gegužės 10 d. planuojama skelbti kvietimą gauti paramą neefektyvių biomasę naudojančių...

Kepenis: mes pasikėsinome į patį didžiausią turtą, kurį buvo užgrobę konservatoriai su socialdemokratais (365)

Seimui nepritarus siūlymui panaikinti parlamente įkurtą Sveikos gyvensenos komisiją, jos...

Pamaldose perskaitė trijų vaikų per išpuolius Šri Lankoje netekusio milijardieriaus žinutę (60)

Milijardierius „Asos“ savininkas, per teroristinius išpuolius Šri Lankoje netekęs trijų iš...

Paprastumo mada: kodėl tarptautiniai prekės ženklai keičia logotipus

Pasaulyje garsūs prekės ženklai atnaujina logotipus, atrodo, juos supaprastina. Specialistai...

Savo naujai žmonai Sigitas Martinavičius nupirko prabangų „Lexus“, bet ši dovana nublanksta prieš kitą jų pirkinį (160)

Nors kasdienybėje Kauno verslininkui Sigitui Martinavičiui tenka varstyti teismų duris dėl...

Prieš savaitgalį – ypatinga ugniagesių parengtis: darbuotojai atšaukiami iš atostogų, ruošiami specialūs automobiliai (38)

Ketvirtadienį didžiulės ugniagesių pajėgos skubėjo į Šalčininkus, kur iš pradžių degė 14,...

Europos vėjo pramonės investicijos iki 2021 m. gali siekti 100 milijardų eurų (2)

Per ateinančius trejus metus Europos investicijos į vėjo pramonę iš viso gali paspartėti iki 100...

Naujausia išvada: norite ilgiau gyventi ir išvengti kai kurių ligų, užtenka per dieną pasistengti vos 10 minučių (13)

Naujausio tyrimo išvadose teigiama, kad vyresniems nei 40 metų amžiaus žmonėms, kurie kiekvieną...

Medikai paruošė Vyriausybei pasiūlymą, kurio ji negali atsisakyti (74)

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos išvakarėse medikai sostinėje susirinko į šventinę eiseną,...