aA
Turtingiausi skandinavai įsivėlė į biudžeto ginčą, susijusį su skandalingiausiu Norvegijos teroristu ir apvirtusiu karo laivu.
Turtingųjų norvegų ginčas: iš kur paimti 2 mlrd. eurų skandalingiausiam teroristui ir apvirtusiam karo laivui
© AFP / Scanpix

Ginčas užvirė po to, kai Norvegijos ministrė pirmininkė Erna Solberg pasiūlė papildomą biudžeto eilutę, kuri padengtų maždaug 19 milijardų kronų (2,2 mlrd. dolerių) išlaidas – tiek kainuotų pakeisti laivyno fregatą, kuri praėjusiais metais susidūrė su tanklaiviu ir apvirto, ir atstatyti vyriausybės patalpas, nusiaubtas per Anderso Behringo Breiviko 2011 m. teroristinį išpuolį.

E. Solberg, bandydama padaryti vietos mokesčių mažinimui ir kitiems ateinančių metų biudžeto prioritetams, tvirtina, kad šios nenumatytos išlaidos neturėtų būti įtrauktos į įprastą biudžetą. 2017 m. perrinkta 57-erių ministrė pirmininkė iškart ėmėsi spręsti naftos nuosmukį, prasidėjusį 2014 m., išleisdama rekordines sumas ir pirmą kartą per istoriją paėmusi pinigų iš šalies 1 trilijono dolerių turto fondo. Neskaitant šios milžiniškos kiaulės-taupyklės, Norvegijos biudžeto deficitas sudaro daugiau kaip 7 procentus bendrojo vidaus produkto.

Jos kritikai, įskaitant ekonomistus, opoziciją ir dabartinius bei buvusius centrinio banko vadovus, tvirtina, kad ministrė pirmininkė leidžiasi slidžiu šlaitu, keliančiu pavojų fiskalinei sistemai, įsitvirtinusiai per pastaruosius du dešimtmečius ir padėjusiai Norvegijai sukurti didžiausią pasaulyje turto fondą.

„Tai būtų bandymas apeiti fiskalinių išlaidų taisyklę“, – teigė Sveinas Roaldas Hansenas, Darbo partijos įstatymų leidėjas ir Finansų komiteto narys.

„Paminklas teroristui“

Ginčas vietinėje spaudoje buvo nušviestas kaip E. Solberg būdas panaudoti daugiau naftos pinigų, kurie papildytų maždaug 230 mlrd. kronų sumą, kuria ministrė pirmininkė bando kamšyti deficitą. Fiskalinių išlaidų taisyklė numato, kad vyriausybė gali panaudoti tik iki 3 proc. turto fondo vertės, kad išpildytų biudžeto poreikius – šios ribos E. Solberg kol kas neperžengė. Jos vyriausybė taisyklę netgi sugriežtino, nes 2017 m. riba siekė 4 proc.

Turtingųjų norvegų ginčas: iš kur paimti 2 mlrd. eurų skandalingiausiam teroristui ir apvirtusiam karo laivui
© Bloomberg

Pati E. Solberg noriai dalyvauja diskusijoje. „Mes galime susilaikyti nuo vyriausybės pastato atstatymo ir leisti laimėti Andersui Behringui Breivikui, – pareiškė ji naujienų agentūrai NTB. – Keturi jo sugriauti pastatai liks stovėti kaip negyvas kraštovaizdis ir paminklas terorizmo aktui.“

Vyriausiasis „Sparebank 1 Markets“ ekonomistas Haraldas Magnusas Andreassenas pastebėjo, kad visas šis planas yra „miręs, nors dar negimęs“.

„Gali nutikti tokia situacija, kai būtų tikslinga paimti didelius pinigus iš naftos fondo, tarkim, pokario rekonstrukcijai, – teigė jis. – Tačiau valstybei nėra jokios būtinybės remontuoti vyriausybės pastatą ar pirkti naują fregatą.“

Jeigu ministrei pirmininkei vis dėlto pavyktų pasiekti savo, pinigai finansavimui būtų paimti iš obligacijų rinkos. Norvegija, kuriai nėra realios būtinybės pardavinėti savo skolos, vis tiek išlaiko aktyvią obligacijų rinką, kad finansuotų būsto paskolų programas ir kitus socialinius poreikius. Tai taip pat – vadinamieji „papildomi“ poreikiai.

Išpešti pinigų

Ir nors išaugęs obligacijų kiekis paprastai nežada joms nieko gero, Norvegijos atveju tai iš tiesų gali būti sveikintina. Šalies AAA reitingą turinti skola yra labai paklausi, o šiuo metu tėra likę apie 400 mlrd. laisvų kronų. Paskutinėje obligacijų emisijoje šį mėnesį, kai buvo parduodamos 2 mlrd. kronų dvejų metų trukmės obligacijos, Norvegija sulaukė 9,5 mlrd. kronų pasiūlymo.

„Tai taip pat būtų būdas pademonstruoti, kad naftos pinigai yra neliečiami, tačiau palūkanų mokėjimai taptų einamųjų išlaidų dalimi“, – teigė didžiausio Norvegijos skolintojo DNB ASA vyriausiasis ekonomistas Kyrre'as Aamdalas.

A.Breiviko išpuolis Oslo centre
A.Breiviko išpuolis Oslo centre
© Scanpix

Kitas kelias E. Solberg reikštų išpešti pinigų iš Norvegijos naftos pajamų. Tai sukeltų rūpesčių ekonomikai, kuri šiuo metu veikia kone visu pajėgumu. E. Solberg pažadėjo išlaikyti fiskaliai neutralią poziciją ir išvengti pernelyg stiprios valiutos.

K. Aamdalas tvirtina, jog aptariama suma nėra tokia didelė, kad negalėtų būti įtraukta į įprastą biudžeto procesą, tačiau tai galėtų reikšti diržų suveržimą kitose srityse, arba turėtų ekspansinį poveikį ekonomikai.

„Kitose šalyse, neturinčiose tokių fondų, kokius turime mes, tai tikriausiai būtų finansuojama padididant skolinimąsi“, – teigė jis. Kišantis į obligacijų rinką „galima būtų paimti šiek tiek likvidumo iš privataus sektoriaus – tuomet ekspansinis poveikis būtų šiek tiek mažesnis nei tuo atveju, jei lėšos būtų paimtos tiesiogiai iš turto fondo“, – paaiškino jis.

Finansų ministerijos atstovė spaudai pareiškė, kad pasiūlymas pirmiausia turi būti apsvarstytas, ir kad būtų „hipotetiška“ jau dabar pateikti išsamią informaciją apie tai, kaip jis galėtų būti įgyvendintas.

Bloomberg
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
3.6250

Vienintelis pasaulio centrinis bankas, ištrūkęs iš neigiamų palūkanų spąstų: ryžto neišsklaido ir pandemija (8)

Praėjus pusei metų nuo tada, kai „Riksbank“ tapo vieninteliu pasaulio centriniu banku,...

Rusijos ekonomikai kyla naujas pavojus: gresia didelė bankrotų banga (585)

Rusijos 1,6 trilijonų dolerių ekonomikai gresia dar vienas smūgis, kai bus panaikintas moratoriumas...

Apžvalgininkas: nerimaujate dėl infliacijos? Ničnieko nekeiskite (9)

Investuotojai yra linkę atidžiai stebėti infliaciją – ir dėl rimtos priežasties. Visa...

Investuotojų dėmesys – įmonėms, leidžiančioms dirbti iš namų (10)

Kai kurie fondų valdytojai savo investicinius sprendimus vis dažniau grindžia atsižvelgdami į...

Vienas atvejis rodo – pandemija gali vėl trenkti nežinia iš kur (200)

Kaip tik tuo metu, kai Pekinas ruošėsi skelbti nugalėjęs koronavirusą , vienas atvejis...

Top naujienos

Verslas per karantiną gautą paramą grąžina valstybei: yra kam pinigų reikia labiau (8)

Trys Lietuvos įmonės – „ Felit “, „ Ikea Industry Lietuva “ ir „ Švyturys-Utenos alus...

Vladimiras Laučius. Laisvė, pasodinta į Lukiškes (50)

„Kodėl mes čia keliame strėles? “ – Seimo posėdyje klausė parlamentaras ir agronomas...

Per karantino krizę medikams buvo paruošta 30 tūkstančių kiniškų „meilės siurprizų“ tyrimas (148)

Klaipėdos savivaldybė koronaviruso krizės įkarštyje įsigijo 60 tūkst. kiniškų...

Penki iš septynių naujų atvejų yra įvežtiniai: koronavirusas nustatytas ir Vilniaus rajone nužudytam asmeniui ligoninėse gydomi 8 žmonės (61)

Penki iš septynių naujų koronaviruso atvejų – įvežtiniai, ketvirtadienį BNS informavo...

SEB prognozės Lietuvai: atlaikius pandemijos smūgį, ekonomika atsigauna geriau nei tikėtasi (20)

Antrąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika traukėsi lėčiau nei tikėtasi, ir SEB bankas...

„Žalgirio“ direktorius: siekėme Šarūną išlaikyti, tačiau konkurencija dėl jo buvo neįtikėtinai didelė (62)

Pirmą kartą nuo 2016-ųjų metų Kauno „Žalgirio“ klubui teks ieškotis naujo trenerio. Iki...

Dvi šalys skelbia apie rekordinius užsikrėtimų koronavirusu atvejus, PSO įspėjo: laukia sunkus kelias (1)

Per pastarąją parą dvi šalys pranešė apie rekordinius užsikrėtimo naujuoju koronavirusu...

Vien mėsa sotus nebūsi: išdavė auksinę taisyklę, kaip ant grilio kepti daržoves, kad jos nebūtų „guminės“  + trys receptai (1)

Nors mėsa ir yra vienas pagrindinių patiekalų, kepamų ant grilio, kad teisingai iškeptum...

Nuošaliame Lietuvos dvare apsilankęs brazilas: kai Lietuvoje stovėjo dvarai, mes bėgiojome pusnuogiai

Tyrimai rodo, kad vis labiau atrandame Lietuvą. Turistų, keliaujančių po savo šalį, daugėja jau...

Kardiologai ragina nelaukti: pavėlavusius skubios pagalbos medikai gydo labai sunkios būklės (4)

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro konsultantai kardiologai jau yra...

|Maža didelių žinių kaina