aA
Į Osaką tryliktąjį Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą vykstantis Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas yra gerokai nusilpusi figūra, turbūt silpniausia, kokia jis kada yra buvęs savo pasaulio bendražygių draugijoje.
Donaldas Trumpas, Emmanuelis Macronas, Recepas Tayyipas Erdoganas
© Reuters / Scanpix

Jis atvyksta po žeminančio pralaimėjimo Stambule, jo šaliai išgyvenant pirmą per dešimtmetį ekonominę recesiją ir smarkai pakrikus šalies santykiams su Vakarais.

Turkijai gresia sankcijos dėl rusiškų zenitinių raketų sistemų S-400 „Triumf“ įsigijimo, o Europos Sąjunga (ES) grasina įšaldyti muitų sąjungos derybas dėl Turkijos vykdomos neteisėtos gręžimo veiklos rytinėje Viduržemio jūros dalyje.

Susitikęs su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, R. T. Erdoganas atsidurs geopolitiniame „paskutinio šanso“ užkaboryje.

Neišvengiamai artėjantis Turkijos įsigytų rusiškų zenitinių raketų sistemų S-400 pristatymas pakurstys įvykius, kurie greičiausiai suduos dar skaudesnį smūgį šalies ekonomikai, o santykius su NATO priartins prie „lūžio taško“.

Donaldui Trumpui gali taip pat atsiverti paskutinė galimybė – atitraukti Turkiją nuo vis stiprėjančios Rusijos įtakos ir grąžinti ją į jai priklausančią vietą aljanse. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas irgi sieks pasinaudoti naujai atsivėrusiu Turkijos lyderio pažeidžiamumu.

Bet D. Trumpas turi geresnių argumentų.

Turkijos prezidentui nereikia priminti, ką jo šalis prarastų, jei ji įrengtų rusiškas sistemas: Jungtinės Valstijos išmestų Turkiją iš naikintuvų F-35 programos, sustabdytų šalies dalyvavimą jų atsarginių dalių gamyboje ir galimai įvestų naujas sankcijas ir taip sverdinčiai Turkijos ekonomikai.

Bet R. T. Erdoganas įvarė save į kampą, primygtinai tvirtindamas, jog jo šalis vis tiek pirks S-400, kad ir kokie būtų padariniai. Neseniai patyręs rimčiausią politinį fiasko per keletą metų, jis gali būti nelinkęs pasirodyti silpnas, atšaukdamas sandorį.

Tad užuot kartojęs grasinimus, D. Trumpas turėtų pasistengti suteikti R. T. Erdoganui progą nusileisti, nepakenkiant savo reputacijai.

Paprasčiausias variantas galėtų būtų pavadintas „Kipro sprendimu“. Dešimtajame dešimtmetyje graikų remiama Kipro valdžia įsigijo rusiškų S-300 raketų gynybos sistemą, tuo įžiebdama krizę NATO aljanse. Turkija, tvirtindama, kad jos lėktuvai atsidurs raketų zonoje, pagrasino kariniais smūgiais, jeigu šios sistemos bus įrengtos.

Tai, savo ruožtu, sukėlė pavojų trapiai taikai tarp NATO narių, Turkijos ir Graikijos. Galiausiai, dalinai tarpininkaujant amerikiečiams, S-300 sistema buvo perkelta į graikų Kretos salą, pakankamai toli, kad keltų grėsmę turkų lėktuvams. Rusija gavo savo pinigus, o taika tarp Ankaros ir Atėnų buvo atkurta.

Turkijos S-400 raketų sandoris yra daug sudėtingesnis. Pavojus gresia ne tik vienai NATO narei, bet ir viso aljanso saugumui. JAV ne kartą įspėjo Turkiją dėl jos planų pirkti rusiškas raketų sistemas, kurios gali kelti pavojų pažangių karinių lėktuvų F-35 saugumui.

JAV pareigūnai reiškė susirūpinimą, kad Rusija galėtų gauti duomenų apie naujos kartos naikintuvus, tokius kaip F-35, ir padidinti savo sistemų galimybes numušti vakarietiškus lėktuvus bei susilpninti F-35 veiksmingumą prieš rusišką raketų kompleksą. S-400 sistema negali būti paprastai perkelta į kurią nors NATO lokaciją.

Tačiau susiklosčiusioje situacijoje Turkija turi vieną išeitį: ji gali priimti sistemą... ir tiesiog niekada jos neįrengti. Ir jeigu R.T. Erdoganas įsipareigotų ilgam užkonservuoti S-400 – galbūt vienoje iš NATO bazių Turkijoje, – grėsmė aljansui išnyktų. Rusijai, kaip ir Kipro atveju, vis tiek būtų sumokėta. Sistema, manoma, kainuos 2,5 mlrd. JAV dolerių.

Tuo pat metu D. Trumpas galėtų priminti R. T. Erdoganui, kad Turkija jau turi alternatyvą: Jungtinės Valstijos sušvelnino savo priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“ pasiūlymą, sutikdamos perkelti dalį jos technologijų, ir tokiu būdu, kartu su F-35 sistema, Turkijos saugumo poreikiai būtų visiškai patenkinti.

V. Putinas gali karštai užprotestuoti, nes jis žūtbūt siekia atplėšti Turkiją nuo NATO. O Rusijai netrūksta įtakos svertų Turkijai, tiek pasitelkiant gamtinių dujų interesus, tiek trapų bendradarbiavimą Sirijoje. Bet R. T. Erdoganas žino, kad JAV svertas yra daug didesnis, ypač jų įtaka Turkijos ekonomikai.

„Kipro sprendimo“ variantas suteiktų R.T. Erdoganui politinę išeitį, progą nukrypti nuo pavojingo kurso, kurio jis laikėsi pastaraisiais metais. Jeigu jis vis dėlto tokį variantą atmestų, D. Trumpas bent jau žinotų, kad jis suteikė NATO sąjungininkei puikią progą išnaudoti visas galimybes reabilituoti savo vardą.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(60 žmonių įvertino)
4.2833

Top naujienos

Seimo narių uždarbis vėl kaitina kraują: tūkstančiai dalijasi pasenusia melagyste (42)

Vagių šutvė! Valdžiažmogių pasityčiojimas iš liaudies! Tokios reakcijos vėl pasipylė po to,...

Kaunas jau ruošiasi pranešti blogą žinią: šiukšlių išvežimas gali brangti iki 50 proc. (17)

Kaune mieste bei visame Kauno regione gyventojai už buitinių atliekų surinkimą bei išvežimą jau...

Pragariško Alytaus gaisro realybė: be miego pluša ištisą parą, du ugniagesius teko atiduoti į medikų rankas (187)

Alytus jau aštuntąją dieną kovoja su padangų perdirbimo įmonės „ Ekologistika “ gaisru....

Karbauskis užsiminė, kaip galėtų atrodyti pataisytas automobilių mokestis: mokėtų mažiau gyventojų (118)

Trečiadienį po koalicinės tarybos posėdžio valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas...

Karas su Žvėryno milijonieriais pasiekė naujas aukštumas: pirmieji pamatykite, kaip krinta žemgrobių tujos (150)

DELFI užfiksavus, kad Vilniuje, garsiojoje žemgrobių gatvėje, dar visai neseniai atlaisvinta...

Ekspertų akimis: kur grubiai klydo „Žalgiris“ ir vasaros patirtį išnaudojusi „Sūduva“ laida „Sportinė forma“

Po A lygos 27-ojo turo savo pozicijas sustiprino šalies čempionų titulą ginanti Marijampolės...

Teismas: Veryga viršijo savo įgaliojimus ir kompetenciją (134)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ( LVAT ) išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. spalio...

Paskelbė daugiau detalių apie Anglijoje su 39 žmonių kūnais rastą vilkiką

Sofija trečiadienį patvirtino, kad pietryčių Anglijoje rastas vilkikas , kuriame buvo aptikti...

Mokykla Kaune neatsigina norinčių dirbti: atrado sėkmės receptą, kuris it magnetas traukia jaunus mokytojus

Naujų mokytojų poreikį Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorė Lina Viršilienė vadina...

Pravers visiems: kaip greitai prisitaikyti prie darbo aplinkos ir kolegų

Pradžia naujoje darbo vietoje visada ir baugina, ir džiugina. Ji neatsiejama nuo naujos...