Egėjo pakrantėje, Aliagoje įsikūrusi „Star Refinery“ sutiko įsigyti pirmąjį milijoną tonų rusiškos „Urals“ naftos – maždaug dešimtadalį kasmetinės išeigos – iš „Rosneft PJSC“, interviu patvirtino gamyklos generalinis direktorius Mesutas Ilteris.
„Jei nebūtų jokių apribojimų, pirktume Irano žaliavą“, – teigė jis, pridūręs, kad įmonė gali įsigyti naftą iš bet kur, „jei tik ji tinkama perdirbimui“, nors, kiek žinoma iš praktikos, paties Azerbaidžano išgaunama nafta tam netinka.
Donaldo Trumpo administracija šiais metais atšaukė išimtis, leidusias kelioms valstybėms, įskaitant Turkiją, toliau importuoti Irano naftą. Turkija seniai priešinasi JAV sankcijoms Iranui, o šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pabrėžė, kad tokios priemonės pažeidžia tarptautinę teisę ir diplomatiją. Dėl sankcijų sugriežtinimo tapo sudėtingiau sekti siuntas iš Irano į Turkiją, todėl sunku išsiaiškinti, kiek iš tikrųjų naftos Turkija tebeperka – jei vis dar perka – iš Irano.
Azerbaidžano „The State Oil Co.“, arba „Socar“, gamyklą „Star Refinery“ paleido spalio mėnesį, per dieną perdirbdama iki 200 000 barelių ir padėdama pasotinti augantį Turkijos apetitą perdirbtam kurui, tuo pačiu išvengiant importo. Projektas išryškino augančią abiejų šalių energetinę tarpusavio priklausomybę: Turkija jau dabar yra pagrindinė Azerbaidžano gamtinių dujų pirkėja.
Turkijos „Tupras Turkiye Petrol Rafinerileri AS“, priklausanti „Koc Holding AS“, buvo vienintelė šalies perdirbimo įmonė, kol neatsirado „Star“. Naujoji gamykla šiuo metu perdirba ketvirtadalį Turkijos naftos.
Gamyklos produkcija
Perdirbimo įmonė, plečianti saugojimo pajėgumus daugiau nei dvigubai iki 2,5 mln. kubinių metrų, šiais metais apdoros beveik 8 mln. tonų žaliavos, o vėliau ir 10 mln. tonų, teigė M. Ilteris. Rafinavimo maržos svyruoja nuo 5 iki 8 dolerių už barelį, pridūrė jis.
Veikdama visu pajėgumu, gamykla per metus pagamins penkis milijonus tonų dyzelino, 2,5 milijono tonų naftos chemijos žaliavų, tokių kaip ligroinas, ir pusantro milijono tonų reaktyvinio kuro.
Pastačius naują perdirbimo gamyklą, Turkija galės sumažinti dyzelino importą iki 40 proc. nuo 60 proc., teigė M. Ilteris. Kartu su „Tupras“ „Star“ galės patenkinti visą šalies reaktyvinio kuro poreikį net ir tada, kai Stambulo naujasis oro uostas pradės veikti visu pajėgumu.
Vis dėlto, pasak gamyklos vadovo, ateityje naftos produktų paklausos augimas bus sutelktas į petrochemikalus, o ne į transporto kurą.
„Šią naftos perdirbimo gamyklą pastatėme atsižvelgdami į Turkijos ilgalaikę dinamiką ir naftos chemikalų poreikį.“
Kiti M. Ilterio pasvarstymai ir komentarai:
• Gamyklos neplanuojama uždaryti iki 2022 m.; vėliau ketverių metų laikotarpyje planuojami uždarymai, susiję su „Petkim“ programa
• Dyzelino paklausa turėtų išaugti po 2020 m., kai bus įvesti mažai sieros turinčio kuro apribojimai jūrų pramonei, siekiant užkirsti kelią laivybos tarša
• „Star Rafineri AS“, kuri valdo gamyklą, yra numačiusi 500 mln. dolerių uždarbį iki palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos, atskaičiuotą iš metinių pajamų, kurios su dabartinėmis naftos kainomis turėtų siekti net 6,5 mlrd. dolerių; tai įvyks kitamet, kai gamykla pradės veikti visu pajėgumu
• Įmonė pradėjo grąžinti 2011 m. paimtą 3,2 mlrd. dolerių paskolą gamyklai statyti; refinansavimas nėra numatytas; „Jei uždirbsime daugiau pinigų nei numatėme, galbūt apsvarstysime paankstintą paskolos grąžinimą“
• Investicijos veikiausiai bus grąžintos per 11 metų; gamykla turėtų padėti sumažinti dabartinį Turkijos biudžeto deficitą 1,5 mlrd. dolerių per metus
• 40 proc. „Star“ akcijų priklauso Azerbaidžano ekonomikos ministerijai; likusią dalį valdo „Socar“ ir „Petkim“
