11 mlrd. JAV dolerių vertės „Nord Stream 2“ projektas, kurį įgyvendinus gamtinių dujų tiekimas Baltijos jūros dugnu į Vokietiją padidėtų dvigubai, sulaukia vis daugiau skeptiškų vertinimų iš Vokietijos pareigūnų, kurie anksčiau jį entuziastingai gynė nuo D. Trumpo ir kai kurių Europos Sąjungos sąjungininkių kritikos, skelbia aukšto rango įstatymų leidėjai. Toks požiūrio pasikeitimas gali peraugti į spaudimą A. Merkel vyriausybei, kad ši pakeistų savo poziciją dėl kontroversiško dujotiekio ir galimai atidėtų projekto įgyvendinimą.

Socialdemokratų partijos (SPD) įstatymų leidėjas Nilsas Schmidas, kurio partija yra patikima projekto rėmėja, pareiškė, kad pernelyg daug sprendimus priimančių pareigūnų Berlyne vangiai reagavo į geopolitinę „Nord Stream“ svarbą. Įgyvendinus šį projektą, sumažės dujų apimtys, pumpuojamos per Ukrainą, nes Rusija mėgina prislopinti savo kaimynės ekonomiką, atimdama iš jos šaliai naudingus tranzito mokesčius.

„Debatuose Vokietijoje vis garsiau suskamba kritikos gaidelės, - interviu sakė N. Schmidas, ekspertas užsienio politikos klausimais, pridurdamas, kad projektas neturėtų būti tęsiamas, kol Rusija ir Ukraina nepasieks susitarimo dėl tranzito. – Būtų buvę geriau, kad būtų atsižvelgta į šį politinį aspektą“.

Rusijos „nelaisvėje“

Baltijos jūros dugnu tiesiamą 1200 kilometrų ilgio dujotiekį „Nord Stream 2“ – kurį tiesia Rusijos koncernas „Gazprom“ ir kuris svarbus Vokietijai, siekiančiai užsitikrinti dujų tiekimą, mažėjant Norvegijos, Nyderlandų bei vidaus ištekliams, - kritikuoja kai kurios Vokietijos sąjungininkės. Anot jų, šis dujotiekis padidintų Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų ir aplenktų tokius svarbius partnerius kaip Ukraina. D. Trumpas sukritikavo Berlyno susitarimus su Maskva dėl „Nord Stream 2“ projekto ir pareiškė, kad energetikos srityje Vokietija yra „Rusijos belaisvė“.

Situacija keičiasi, vis labiau aštrėjant santykiams su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, ypač po praėjusių metų lapkritį įvykusio incidento, kai Rusija užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus netoli Azovo jūros bei sulaikė jo įgulos narius. A. Merkel, kurios santykiai su V. Putinu įtempti nuo 2014 metų, Rusijai aneksavus Krymą, pernai gruodį pareikalavo, kad Rusija paleistų Ukrainos jūreivius.

Incidentas Kerčės sąsiauryje apkartino perspektyvas, esą A. Merkel diplomatija gali sumažinti įtampą Rytų Ukrainoje, teigia Juergen‘as Hardt‘as, įstatymų leidėjas, atsakingas už A. Merkel krikščionių demokratų parlamentinės grupės užsienio politikos klausimus.

Neišsipildžiusios viltys

„Įvykiai Kerčės sąsiauryje bent jau man parodė, kad tai tik neišsipildžiusios viltys, - kalbėjo interviu J. Hardtas. – Rusija, mano akimis, nuo savo tikslų nepajuda nei per milimetrą“.

Anot J. Hardto, Vokietijos valdančiosios partijos turi rasti bendrą sutarimą su Europos Komisija (EK) dėl energijos diversifikavimo ir priklausomybės nuo rusiškų dujų. Jis taip pat suabejojo dėl „Nord Stream“ ekonominio gyvybingumo, baksnodamas į ankstesnius nevykusius vyriausybės bandymus apginti projektą.

A. Merkel pakeitė savo poziciją dėl „Nord Stream“ praėjusių metų balandį, pripažindama politinius projekto aspektus ir traukdamasi nuo ankstesnių tvirtinimų, esą tai tik privačių investuotojų verslo iniciatyva. Šis projektas neturėtų susilpninti Ukrainos, sakė ji tuomet.

Richardas Grenellas, JAV ambasadorius Vokietijoje, pritarė skeptiškesniam projekto vertinimui Berlyne sakydamas, kad dujotiekio projektas kenkia ES energetikos bei saugumo uždaviniams.

Rusijos įtaka

„Šiuo vamzdynu tekės ne tik rusiškos dujos, bet ir Rusijos įtaka, - teigė R. Grenellas „Bloomberg News“ žurnalistams. – Dabar ne metas atlyginti Maskvai“.

JAV administracija nurodė, kad sankcijos dėl vamzdyno neišvengiamos. D. Trumpas pernai liepą Briuselyje vykusiame NATO viršūnių susitikime klausimą dėl „Nord Stream“ iškėlė užpuldamas A. Merkel dėl vangių išlaidų gynybai.

JAV apribojimai gali pakenkti bendrovėms Austrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose. „Royal Dutch Shell Plc.“, įmonės „BASF SE“ „Wintershall“ padalinys, „Uniper SE“, OMV AG ir „Engie SA“ yra Rusijos „Gazprom“ partnerės šiame projekte. Rusijos dujų milžinė pranešė, kad pernai į Europą eksportavo rekordinį dujų kiekį – 201 mlrd. kubinių metrų - ir planuoja tokias apimtis išlaikyti ir 2020-aisiais.

Kunkuliuojanti įtampa

N. Schmido teigimu, projektui, kuris dvigubai padidintų 55 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų srautus per 2011 metais paleistą pradinį „Nord Stream“ dujotiekį, nekyla pavojus. Jis taip pat apgynė SPD paramą, ypač Vokietijos rytuose, kur vamzdynas priartėja prie kranto. Bet didėjanti geopolitinė įtampa jau daro poveikį Vokietijai.

„Kažkas pasikeitė“, - sakė interviu Vokietijos vyriausybės tarpatlantinių santykių koordinatorius Peteris Beyeris. Jis aiškino nuotaikų dėl „Nord Stream“ kaitą tuo, kad po neseniai įvykusių Rusijos manevrų auga ES sąjungininkų susirūpinimas ir netikrumas. A. Merkel vyriausybei gali tekti prisitaikyti prie reikalavimų tų, kurie laikosi griežtesnės pozicijos „Nord Stream“ atžvilgiu, sakė P. Beyeris.