„Newage“, „Hennes & Mauritz AB“ tiekėja, jau tris dešimtmečius bendradarbiauja su Europos kompanijomis, tačiau tik dabar sulaukia užklausų iš „Macy Inc.“ ir „Gap Inc.“, interviu teigė Asifas Ibrahimas, „Newage Group“ pirmininko pavaduotojas. Konkuruojanti bendrovė „Viyellatex Group“ prognozuoja, kad liepos 1 d. jos metinis eksportas į JAV išaugs daugiau nei dvigubai ir sieks 25 mln. dolerių, nes užsakymų vis daugėja, teigė bendrovės pirmininkas Davidas Hasanatas.

Pietų Azijos šalis, antroji pagal dydį drabužių eksportuotoja pasaulyje, per metus, pasibaigusius birželio 30 d., pasiekė rekordinį 40,5 mlrd. dolerių vertės užsienio pardavimų augimą, kuris sutapo su D. Trumpo užkeltais tarifais 200 mlrd. dolerių vertės Kinijos prekėms: tarifai pakilo nuo 10 iki 25 procentų. Atkaklus prekybos karas pasiekė to, kad JAV ir Kinijos užsakymai daugiau nei pusei iš beveik dviejų tūkstančių prekių, kurioms buvo padidintas tarifas, buvo nukreipti į kitas šalis, įskaitant Vietnamą ir Malaiziją.

„Užklausų skaičius išaugo trisdešimčia procentų, – pastebėjo „Newage“ pirmininko pavaduotojas A. Ibrahimas. – Šiuo metu tarifus savavališkai nustatinėja vienas asmuo. Dėl to kai kurie mažmenininkai šiek tiek nervinasi. Jie perkelia užsakymus į mūsų šalį, kad sumažintų savo verslo riziką.“
Donaldas Trumpas

„Macy's“ gegužės mėnesį sakė, kad kompanija „daugybę mėnesių, iš tikrųjų jau porą metų svarsto iškelti gamybą iš Kinijos“, o „Gap“ tą patį mėnesį pareiškė, kad pastaruosius kelerius metus po truputį perkėlinėja gamybą iš Kinijos į kitas šalis.

Bangladešui, kurio tikslas – iki 2024 m. padvigubinti eksportą iki 72 mlrd. dolerių, perimti dalį 41 mlrd. dolerių vertės Kinijos drabužių verslo reikštų didelį stimulą ekonomikai, kuri pagal Azijos plėtros banko prognozes per artimiausius dvejus metus išaugs iki rekordinių 8 procentų. Bangladešo drabužių pramonė, kurioje dirba 4 mln. žmonių, sudaro 13 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Pasiūti drabužiai kol kas buvo išbraukti iš sąrašo, tačiau, jei derybos nepasisektų, ir kitame etape D. Trumpas užkeltų tarifus 300 mlrd. dolerių vertės kiniškoms prekėms, nukentėtų ir tekstilė. Drabužių gamybos centrai Bangladešas ir Vietnamas yra pasirengę priimti augančią užsakymų bangą ir bus savaime suprantamas pasirinkimas, jei mažmenininkai nuspręs perkelti savo gamybą iš Kinijos, pranešime teigė „Fitch Solutions“.

Bandydama atliepti augančiai paklausai, „Newage“, kurios metinės pajamos siekia apie 100 mln. dolerių, jau sudarė sutartį su Kinijos investuotoju, kad pastatytų 20 mln. dolerių vertės drabužių fabriką Kaliakoiryje netoli sostinės Dakos. Fabrikas turėtų pradėti gamybą per artimiausius keturis mėnesius.

„Esama didelio potencialo ir toliau didinti investicijas“ drabužių pramonėje, Kinijos verslininkams Pekine liepos 4 d. sakė Bangladešo ministrė pirmininkė Sheikh Hasina. „Mes labai vertiname didžiulį Kinijos investuotojų susidomėjimą mūsų šalimi ir rengiame jiems specialią ekonominę zoną.“

Tačiau Bangladešo kompanijos, bandančios laimėti daugiau užsakymų iš Vakarų firmų, susiduria su kliūtimi. Pasaulio ekonomikos forumo nustatytas Pasaulinio konkurencingumo indeksas Bangladešo infrastruktūrą vertina vos 103 vieta, lyginant su 29-oje atsidūrusia Kinija: norėdama pritraukti daugiau pirkėjų, šalis privalo pagerinti tiekimo grandinę, modernizuoti drabužių fabrikus, statyti greitkelius ir sumažinti biurokratiją uostuose.

Gegužės mėnesį ministrė pirmininkė Sheikh Hasina atidarė du keturių juostų tiltus greitkelyje į Čitagongo uostą, o dar vieną tiltą – kovo mėnesį; tai padės beveik perpus sutrumpinti kelionės laiką į pagrindinį šalies uostą. Vyriausybė taip pat paspartino greitkelių statybą. Eksportuotojams, norintiems išsiųsti krovinius iš Dakos, vis dar reikia 168 valandų; pagal Pasaulio banko naujausią „Doing Business“ ataskaitą, išsiųsti krovinį iš Šanchajaus užtrunka vos 23 valandas.

„Žinoma, iki Honkongo ar Kinijos mums dar toli, – sakė Khalidas Quadiras, „Brummer & Partners Asset Management“ (Bangladešo padalinio) įkūrėjas ir vadovas. – Uostas užsikimšęs, tačiau spūstys gali atsirasti dėl sparčiai didėjančio konteinerių skaičiaus. Mūsų uostai dar nėra pasirengę.“
Eksportuotojai taip pat turi pagerinti produktyvumą, pabrėžė Fahmida Khatun, Dakoje įsikūrusio Politikos dialogo centro vykdančioji direktorė. „Norint padidinti drabužių pramonės produktyvumą, turime siekti technologinio atnaujinimo ir automatizavimo. Yra keletas kompanijų, kurios jau perėjo prie automatizavimo, tačiau tai turi būti padaryta visame sektoriuje“, – sakė ji.

Tada dar yra kainos pranašumas. Pasak Rubanos Huq, Bangladešo drabužių gamintojų ir eksportuotojų asociacijos prezidentės, Kinijos eksportuojami drabužiai kainuoja vidutiniškai 2,3 dolerius už vienetą, palyginti su 2,79 doleriais Bangladeše ir 2,52 doleriais Kambodžoje. Kinijos kainų dominavimas ir technologinis pranašumas gali ir toliau užtikrinti konkurencingą eksportą iš šios Šiaurės Azijos šalies.

Tačiau kol kas Bangladešo kompanijos skuba išspausti iš situacijos viską, kas įmanoma. Maždaug 30 proc. dabartinių „Viyellatex“ klientų, įskaitant „PVH Corp.“, amerikietiškų mados prekių ženklų „Tommy Hilfiger“ ir „Calvin Klein“ savininką, yra iš Jungtinių Valstijų, palyginus su 20 proc. prieš metus.

„Esame pasirengę susidoroti su verslo užsakymų antplūdžiu iš Amerikos kompanijų“, – patikino „Viyellatex“ pirmininkas D. Hasanatas.