„Mes turime kur kas daugiau pinigų, nei visi kiti. Ir mes juos panaudosime, – atsakė D. Trumpas, pirmadienio vakare paklaustas, ar yra pasiruošęs stiprinti JAV branduolinį arsenalą. – Tol, kol jie ateis į protą. O kai ateis, visi elgsimės protingai ir mesim šitą reikalą.“
Prieš prasidedant kadencijos vidurio rinkimų kampanijai, D. Trumpas pakartojo savo ketinimą nutraukti Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartį su Rusija. Jis pareiškė, kad Maskva „pažeidė susitarimą“ dėl vidutinio nuotolio įprastinių ir branduolinių ginklų – šį kaltinimą Rusija ne kartą atmetė.
„Tai grasinimas visiems, kam tik norite, – pridūrė jis, paklaustas, ar tai grasinimas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. – Ir Kinijai, ir Rusijai, ir visiems kitiems, kuriems norisi žaisti šitą žaidimą. Nieko jums nepavyks. Šitame žaidime manęs neapžaisite.“
Tačiau Kongresas į D. Trumpo entuziazmą įtraukti Kiniją ir Rusiją į dar vienas brangiai kainuojančias branduolinio ginklavimosi lenktynes žiūri kreivai. Nors įstatymų leidėjai praėjusį mėnesį patvirtino 4 procentais padidintą finansavimą JAV energetikos departamento branduolinių ginklų biudžetui, po dviejų savaičių įvyksiančiuose kadencijos vidurio rinkimuose D. Trumpo atstovaujamai Respublikonų partijai gresia pavojus prarasti daugumą Atstovų rūmuose – prezidentui tai suteiktų mažiau galimybių didinti ginklavimosi išlaidas.
Visos pasaulio šalys ragina JAV išsaugoti tris dešimtmečius trunkančią ginklų kontrolės sutartį su Rusija. Europos Sąjunga pareiškė, kad abi pusės „turėtų ir toliau tęsti konstruktyvų dialogą, nepažeisdamos sutarties“, o Kinija pastebėjo, kad toks žingsnis sukeltų „daug neigiamų padarinių“.
„Noriu pabrėžti, kad naudotis Kinija kaip pasiteisinimu sutarties nutraukimui – absoliučiai neteisinga, – pirmadienį, dar prieš išgirstant paskutines D. Trumpo pastabas, Pekine žurnalistams pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying. – Tikimės, kad sutartį pasirašiusios šalys yra nusiteikusios branginti per daugelį metų sunkiai pasiektus laimėjimus, protingai ir civilizuotai, pasitelkdamos dialogą ir konsiliumą, spręsti su sutartimi susijusius klausimus ir labai gerai pagalvoti prieš sutartį nutraukdamos.“
Paskutiniai D. Trumpo komentarai pasirodė tą pačią dieną, kai JAV karinis jūrų laivynas antrą kartą nuo liepos mėnesio per Taivano sąsiaurį perplukdė du karo laivus, tuo pademonstruodamas savo galią ir dar labiau sustiprindamas įtampą su Kinija.
Nesaistoma 1987 m. sutarties apribojimų, Kinija galėjo nevaržomai vystyti ir dislokuoti savo pačios vidutinio nuotolio branduolines raketas, įskaitant raketas, skirtas numušti JAV lėktuvnešius, patruliuojančius vakarinėje Ramiojo vandenyno pakrantėje. Pasitraukusi iš susitarimo, JAV galėtų Indijos Ramiojo vandenyno regione dislokuoti naujus ginklus, reaguodama į Kinijos pastangas susilpninti jos dominavimą po Antrojo pasaulinio karo.
„Kinija sutarties nepasirašė, todėl ir toliau gamina vidutinio nuotolio raketas bei lėktuvnešius, asimetriškai didindama JAV vadovaujamos sulaikymo strategijos išlaidas, – teigia Stephenas Nagy, Tarptautinio krikščioniško universiteto Tokijuje vyresnysis docentas. – Matyt, JAV nusprendė trauktis iš susitarimo, norėdama Pekinui pademonstruoti, kad Jungtinės Valstijos gali gaminti ir gamins vidutinio nuotolio branduolinius ginklus, šitokiu būdu panaikindamos Kinijos asimetrinį pranašumą.“
JAV branduolinio ginklavimosi perspektyva sustiprintų Pekino susirūpinimą, esą Jungtinės Valstijos ketina užkirsti kelią Kinijos augimui – ar tai būtų prekybos karas, ar sisteminga karinio sulaikymo programa. Nuo pat D. Trumpo rinkimų JAV ir Kinijos santykiai pablogėjo praktiškai visose srityse: pradedant prekyba ir kibernetiniu saugumu ir baigiant geopolitinės krizės kurstymu Taivane ir Pietų Kinijos jūroje.
Kinijos grėsmė
Pagal 1987 m. sutartį JAV ir buvusi Sovietų Sąjunga įsipareigojo pašalinti visas antžemines branduolines ir įprastas raketas, kurių skrydžio atstumas siektų 500–5550 kilometrų.
Kinijos vidutinio nuotolio raketų kolekcija – įskaitant neseniai sukurtą DF-26 – įtvirtina šalies puolimo pajėgumus Azijos Ramiojo vandenyno regione ir yra skirta pasiekti taikinius strateginėse „pirmojoje ir antrojoje salų grandinėse“, tvirtina Zhangas Baohui, Honkongo Lingnano universiteto Azijos Ramiojo vandenyno studijų centro direktorius.
„Pirmoji salų grandinė“ – tai salynų juosta, besitęsianti nuo Japonijos pro Taivaną ir iki Filipinų – visos šios šalys yra JAV saugumo partnerės.
„Antroji salų grandinė“ tęsiasi į pietus nuo Guamo iki Papua Naujosios Gvinėjos. Guame įsikūrusi pagrindinė JAV laivyno bazė Ramiajame vandenyne.
„Kinijos įtaka JAV sprendimui pasitraukti iš susitarimo – labai tikėtina, – teigė Zhangas. – Juk tai Kinija, o ne Rusija, nuolat didina savo turimų tarpinio ir vidutinio nuotolio raketų skaičių.“
Kadangi naujų branduolinių raketų gamyba pareikalautų laiko, Jungtinės Valstijos ruošiasi modifikuoti jau esamus ginklus, įskaitant nebranduolines „Tomahawk“ raketas, ir, greičiausiai, pirmiausia juos panaudos Azijoje, pranešė laikraštis „The New York Times“, cituodamas pareigūnus, susipažinusius su šiuo klausimu. Ginklai, tikėtina, bus dislokuoti Japonijoje arba JAV ginkluotųjų pajėgų bazėje Guame, kur susidurtų su menka politine opozicija.
„Kinijai neliktų nieko kito, kaip išleisti dar daugiau pinigų karybai – taigi mažiau ekonomikai – arba sėstis prie derybų stalo ir siekti susitarimo dėl vidutinio nuotolio sistemų, – teigia S. Nagy. – Jiems tektų atsisakyti dabartinės A2/AD strategijos.“
