Šiuo metu Volstrito dinamika keičiasi, pereinant nuo naujų koronaviruso atvejų fiksavimo iki naujo krizės etapo: pasitraukimo iš karantinų ir šio proceso greičio.
Daugeliui investuotojų prasti duomenys yra žinomas, savaime suprantamas faktas, į kurį atsižvelgiama. Silpnas pelningumas tikėtinas. Skatinimo priemonės įskaičiuotos į kainą. Toliau sparčiai auga JAV prašymų dėl bedarbio pašalpos skaičius – dar 4,4 mln. pašalpos prašytojų buvo įtraukta į bendrą statistiką ketvirtadienio vakare; ateities sandoriai „S&P 500“ ir „Dow Jones“ indeksais brangsta. Dabar svarbiausia, kaip greitai vartojimas ir investicijos sugebės atsigauti.
„Visi kalbėjo apie maždaug šešis-devynis mėnesius truksiantį karantiną, – sakė Edwardas Parkas, „Brooks Macdonald Asset Management“ investicijų direktoriaus pavaduotojas. – Dabar kalbama apie tai, kad per artimiausią mėnesį ar du apribojimai bus atšaukti. Toks termino sutrumpinimas reiškia, kad prasti ekonominiai duomenys, kuriuos liudijome, gali būti peržiūrėti.
Panagrinėkime grynai ekonominius duomenis, gautus praėjusį ketvirtadienį. Ateities sandorių dinamika nedidelė. Duomenys rodo, kad prašymų dėl bedarbio pašalpos skaičius Amerikoje per tą laiką šoktelėjo daugiau nei 25 milijonais.
Panašus paveikslas matomas ir Europoje. Privataus sektoriaus veiklos rodikliai buvo katastrofiški, nepateisinę ir taip ganėtinai niūrių lūkesčių. Vis dėlto po pirminio nuosmukio „Stoxx Europe 600 Index“ greitai atsigavo.
Negalima sakyti, kad duomenys nėra svarbu. Tačiau centrinio banko priemonių ir fiskalinio atsako mastas buvo toks didžiulis, jog investuotojai bent kol kas jų nesureikšmino. O dabar, kai negailestingai prasti duomenys grasina sugriauti jų optimizmą – jau vien atsižvelgus į chaosą naftos rinkoje, – didžiausios ekonomikos rengiasi nutraukti karantiną.
Vokietija jau leido kai kurių vietovių mažesnėms parduotuvėms atverti duris lankytojams, taip tapdama pirmąja Europos šalimi, pajudėjusia link atsargaus verslo veiklos gaivinimo. Baltieji rūmai praėjusį penktadienį paskelbė nurodymus valstijoms atsidaryti etapais, kai kurios valstijos jau ruošiasi švelninti apribojimus.
„Mes iš tiesų stebime verslo aktyvumo indeksus ir pirminius prašymų dėl bedarbio pašalpos skaičius, bet tai ne pagrindinė informacija, kuri nulemtų mūsų portfelio struktūrą“, – sakė Thushka Maharaj, „JPMorgan Asset Management“ pasaulinių investicijų strategė.
„Mes stebėsime užsikrėtimų atvejų augimą, žmonių grįžimą į darbus. Galbūt ir tokius veiksnius kaip elektros vartojimas, transportas“, – sakė T. Maharaj.
„S&P 500“ praėjusią savaitę prekybą baigė ties aukščiausiu lygiu per daugiau nei mėnesį, nors daugelis klausimų, susijusių su .Donaldo Trumpo administracijos planais, lieka neatsakyti.
Šalys įvedė įvairias kovos su pandemija priemones skirtingu metu, ir dėl to viruso plitimo rezultatai įvairiose šalyse skirtingi. Panašu, kad dėl to skirsis ir jų nuomonės dėl karantino nutraukimo, o tai, savo ruožtu, atsilieps ir atitinkamiems rinkos rodikliams.
„Atrodo, formuojasi toks modelis: euro zonos valstybės, patyrusios didžiausią poveikį visuomeninam (ir ekonominiam) gyvenimui, paskutinės atšauks karantino priemones“,– šią savaitę rašė „ING Bank NV“ ekonomistai, tarp jų ir Bertas Colijnas. „Reikia atsižvelgti ir į labai skirtingas šalių fiskalines reakcijas ir į tai, kad yra akivaizdi asimetriško atsigavimo rizika“, – rašė ekonomistai.
Tiek viruso plitimo sparta, tiek aktyvų judėjimas jau tai liudija. Jeigu Vokietija, registravusi 150 000 atvejų ir tik 5 000 mirčių, jau sušvelnino dalį apribojimų, Italija, patvirtinusi beveik 190 000 užsikrėtimo atvejų ir 25 000 mirčių, neketina pradėti švelninti ribojimo priemonių iki gegužės 4 dienos.
Tai iš dalies paaiškina, kodėl bazinis Italijos akcijų indeksas šiais metais atsilieka nuo Vokietijos lygiaverčio indekso maždaug septyniais procentiniais punktais. Abiejų minėtų šalių obligacijų pajamingumo skirtumas išsiplėtė daugiau nei 80 bazinių punktų.
Tuo tarpu pasaulis vis dar turi iki galo perprasti „Covid-19“ virusą. Jeigu sušvelninus apribojimus, užsikrėtimų ar mirčių atvejų padaugės, ribojimo priemonės gali būti greitai sugrąžintos.
„Deutsche Bank AG“ strategai, įskaitant Jimą Reidą, atidžiai nagrinėja, kokios gali būti pasitraukimo iš karantino strategijos įvairiose geografinėse vietovėse. Jie atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis šalių siekia atsidaryti kiek greičiau nei tikėtasi, taip pripažindamos, jog „joms teks vienaip ar kitaip gyventi su virusu – bent jau kol kas.“
„Dabar svarbiausia išsiaiškinti, kaip reiktų įveikti antrąją viruso bangą, kuri labai tikėtina dėl suintensyvėjusio aktyvumo, – rašė banko strategai. – Tai svarstoma atsižvelgiant į gilėjantį sveikatos problemų, susijusių su izoliacija ir pačiu karantinu, suvokimą.
Kaip viskas susidėlios, paaiškės per kurį laiką. O kol kas investuotojai užsiprogramavę blogoms naujienoms, ir duomenys, regis, reaguoja į menkiausią vilties prošvaistę.
„Kol situacija palaipsniui gerės ir judės į priekį pagal planą, pagal kurį karantinas nesitęs kitais metais, jeigu padėtis palaipsniui iš lėto gerės, to akcijų rinkai pakaks, – sakė E. Parkas iš „Brooks Macdonald“.
