Bent jau toks paveikslas buvo ryškiai nupieštas spalį Islandijoje vykusioje Poliarinio rato asamblėjoje, savotiškame tolimosios šiaurės Davose. Septynerius metus gyvuojantis renginys yra didžiausias kasmetinis politikų, mokslininkų, aplinkosaugininkų ir kitų specialistų forumas, kuriame diskutuojama apie Arktį, įskaitant klimato pokyčius, saugumą ir naujų naftos bei dujų gręžinių naudojimą.
JAV energetikos sekretorius Rickas Perry paragino „laisvas tautas“ pasipriešinti tiems, kurie „siekia valdyti Arktį iš išorės“ – akivaizdi nuoroda į Kiniją, kuri save vadina „beveik Arkties“ valstybe. Kalbėdamas atidarymo sesijoje, jis taip pat perspėjo saugotis valstybių, tą patį bandančių daryti per energetiką – užslėptas įkandimas Rusijai.
Vis dėlto mėginimas suvienyti JAV sąjungininkes susiduria su kliūtimis, kadangi Arktis tampa potencialiu XXI amžiaus geopolitinio susidūrimo tašku, panašiai kaip Sueco kanalas XX amžiuje.
Po R. Perry į sceną išėjo Dmitrijus Artiuchovas, Rusijos Jamalo-Neneco regiono gubernatorius. Jis kalbėjo apie didėjantį tarptautinį susidomėjimą regiono naujais ir planuojamais suskystintų gamtinių dujų telkiniais.
Per trejus metus nuo 2016 iki 2018 m. šie telkiniai keturis kartus padidino Rusijos dalį pasaulinėje suskystintų gamtinių dujų rinkoje (nuo 2 iki 8 proc.), o ateityje tikimasi pasiekti dar daugiau.
Kol kas tarp investuotojų yra „Total SA“ iš Prancūzijos, „CNOOC Ltd.“ ir „China National Petroleum Corp.“ iš Kinijos, „Mitsui & Co.“ ir „Japan Oil, Gas and Metals National Corporation“ iš Japonijos. Jau patvirtinti ir tolesni projektai.
Tuo tarpu Pietų Korėja stato ledui atsparius SGD supertanklaivius (vienas toks kainuoja 300 milijonų dolerių).
Į Aziją jie galės patekti tik tada, kai Rusijos šiaurinis jūrų maršrutas nebus užšalęs. Vis dėlto praėjusių metų rugpjūtį jis tapo tinkamas plaukioti, o spalį eismas buvo vis dar aktyvus. Laikas, kai ledo ten apskritai neliks, vis artėja.
Po D. Artiuchovo sekė dvigubas Kinijos ir JAV sutarties sąjungininkės Pietų Korėjos diplomatų aktas: jie kalbėjo apie glaudų trišalį bendradarbiavimą Arkties klausimais su kita JAV sutarties sąjungininke Japonija.
Paklaustas, ar Kinija gali nustoti save vadinti beveik Arkties valstybe, atsižvelgiant į JAV opoziciją, Kinijos užsienio reikalų ministerijos specialusis atstovas Arkties reikalams Gao Fengas atsakė: „Ne“.
„Matome, kaip prieš mūsų akis gimsta naujas ekonominis, verslo ir politinis žemėlapis“, – teigė buvęs Islandijos prezidentas Olafuras Ragnaras Grimssonas, kuris įkūrė Poliarinio rato asamblėją ir jai vadovauja.
„Tai, kas dabar vyksta, yra, visų pirma, Azijos, kaip pagrindinio XXI amžiaus ekonomikos augimo šaltinio, iškilimas, o antra, Arkties, kuri kartu su naujomis technologijomis sukuria prieigą prie naftos ir dujų, atsivėrimas“, – pažymėjo jis interviu prieš pat konferenciją Islandijos sostinėje Reikjavike.
Ši atsirandanti nauja pasaulio tvarka buvo pademonstruota skaidrių serijoje, kurią parengė Henry Tillmanas, vadovaujantis Londono investiciniam bankui „Grisons Peak LLP“ ir jo tyrimų padaliniui „China Investment Research“.
Projektuodamas skaidres į milžinišką konferencijų salės ekraną, savo seriją jis pavadino „Poliarinio šilko kelio grindimas“.
„Poliarinis šilko kelias“ yra Kinijos „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyvos dalis, kuria siekiama sumažinti prekybos logistikos kaštus.
H. Tillmanas sako, kad Šiaurinių jūrų maršrutas yra žymiai trumpesnis nei dabartiniai energijos gabenimo keliai į Aziją per Indijos vandenyną ir Sueco kanalą, be to, ne toks rizikingas. Nepalyginsi su Hormuzo sąsiauriu Persijos įlankoje, kur išaugo įtampa su Iranu.
JAV taip pat turi ambicijų tapti viena iš pasaulio pirmaujančių SGD eksportuotojų. Prognozuojama, kad iki 2024 m. ji pagamins 100 milijonų tonų SGD, lyginant su 63 milijonais Rusijos tonų, tačiau, pasak H. Tillmano, gali susidurti su didesnėmis gavybos ir transportavimo išlaidomis, bandydama patekti į Azijos ir Europos eksporto rinkas.
Tai paaiškina agresyvią JAV poziciją dėl planuojamo gamtinių dujų vamzdyno iš Rusijos į Europą ir dėl Rusijos bei Kinijos veiksmų Arktyje, pabrėžė O. R. Grimssonas, Islandijos prezidentas nuo 1996 iki 2016 m.
Energijos departamento sekretoriaus pavaduotojas naftos ir gamtinių dujų klausimais Shawnas Bennettas pažymėjo, kad JAV dėl konkurencijos nesijaudina. Gamtinių dujų paklausos augimas Indijoje ir kitose Azijos šalyse yra toks didelis, o tiekimo diversifikavimo poreikis Europoje toks akivaizdus, kad pertekliaus rizika iš tiesų maža, sakė jis „Bloomberg“.
„Pasaulinė SGD paklausa ir toliau augs“, – pridūrė jis.
JAV gali atsakyti ir konkretesniais būdais. Rugsėjo 30 d. Iždo departamentas įvedė sankcijas Kinijos bendrovės „Cosco Shipping Corp.“ padaliniams už tariamus JAV sankcijų Iranui pažeidimus.
Šis žingsnis iš karto atsiliepė projekto „Yamal“ SGD tanklaivių maršrutams, nes „Cosco“ turi akcijų vienoje iš pagrindinių laivybos kompanijų.
Vis dėlto tiems, kurie ilgą laiką dirba Arktyje, didžioji dalis geopolitinių diskusijų skamba šiek tiek abejotinai.
2018 metais Šiaurinių jūrų maršrutu buvo pergabenta 29 milijonai tonų krovinių, ateityje prognozuojama 90 milijonų. Sueco kanalu pergabenama apie 1 milijardą tonų.
Pasak Janne Valkoneno iš jūrinės rizikos paslaugas teikiančios bendrovės „DNV GL Group“, kuris specializuojasi laivų inžinerijoje ir naftos gręžiniuose, ledo lytys yra nenuspėjamos, tad gabenant krovinius per poliarinį ledą draudimo kaina gali būti žymiai didesnė nei šiltesnėse jūrose.
„Ginčai, lenktynės, peštynės – nustokite vartoti šias sąvokas, – pabrėžė Liv Monica Stubholt, teisininkė iš Norvegijos „Selmer AS“, konsultuojančios įmones Arkties klausimais. – Dėl Arkties nevyksta jokių peštynių. Didžiausia mano klientų problema yra investicijų pritraukimas.“
