Meng Wanzhou, štai kas. Kinijos telekomunikacijų milžinės „Huawei“ finansų direktorė Meng Wanzhou, bendrovės steigėjo dukra, jaučiasi įsižeidusi dėl Kanados institucijų veiksmų jos atžvilgiu – dėl jos suėmimo ir sulaikymo. „Neteisėtas suėmimas“ yra vienas iš kaltinimų, pareikštų civiliniame kovo 1 d. ieškinyje.
„Huawei“ pastaraisiais mėnesiais perėjo į puolimą, mėgindama įrodyti, kad ji yra dora tarptautinė veikėja ir patikima tinklo įrenginių tiekėja, ir neigdama savo ryšius su Kinijos vyriausybe, kuri esą gali naudoti bendrovės įrangą šnipinėjimui. Pats bendrovės steigėjas Renas Zhengfei atsigręžė į žiniasklaidą.
„Huawei“ ne tik mėgina užverbuoti į savo ryšių su visuomene komandą dabartinius ir buvusius žurnalistus, ji kviečiasi žurnalistus ir į savo Šendženo teritoriją, tarsi ekskursija ką nors įrodytų. Galiausiai pasirodė daugybė straipsnių, kuriuose bendrovė pamėgino pagrįsti kontrargumentus dėl kaltinimų šnipinėjimu.
Mobiliųjų technologijų parodoje „MWC Barcelona“, vykusioje praėjusią savaitę, rotacijos principu parodai pirmininkaujantis Guo Ping netgi pasitelkė Edwardo Snowdeno vardą, mesdamas strėlę JAV šnipinėjimo programoms.
Tokia nauja kampanija, regis, iš dalies sėkminga. Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern vasarį paliko duris atviras „Huawei“ bendrovei, suteikdama jai erdvės pardavinėti savo įrangą naujos kartos judriojo ryšio tinklams; tuo tarpu Jungtinės Karalystės kibernetikos priežiūros institucija mano galėsianti sukontroliuoti bet kokias rizikas, susijusias su įmonės produkcijos diegimu į 5G sistemas.
„Huawei“ buvo paranku, jog JAV trūko įrodymų, įrodančių, kad įmonės įranga naudojama šnipinėjimui. 2017 metais prisiekusieji nustatė, kad įmonė atsakinga už „T-Mobile US Inc.“ roboto „Tappy“ dizaino pasisavinimą, bet ne tokio pobūdžio šnipinėjimą turi galvoje JAV institucijos.
Šnipinėjimu įtariamų Kinijos įmonės „Huawei“ darbuotojo bei buvusio lenkų saugumiečio sulaikymas šių metų sausį „Huawei“ bendrovei nebuvo parankus, bet tai dar nėra nenuginčijamas kaltės įrodymas.
Ir dar šiek tiek apie patį Reną Zhengfei. 74-erių metų pareigūno patikimumas kaipmat išgaravo, kai jis pareiškė užsienio žiniasklaidai, įskaitant CBS ir „Bloomberg News“ (per atskirą susiėjimą), kad jo bendrovė atsisakytų paklusti Kinijos įstatymui, jeigu iš jos būtų reikalaujama dalyvauti šnipinėjimo schemose. Kinijos bendrovės su 180 000 darbuotojų steigėjas teigia, jog jis veikiau pažeisiąs Kinijos įstatymą nei bet kurios užsienio valstybės įstatymą?
Štai kodėl Kanados padavimas į teismą yra žingsnis atgal minėtoje PR kampanijoje. Toks žingsnis taip pat rodo, kad „Huawei“ yra tarsi prie sienos priremtas tigras, kuris staigiai puola, kai jo urzgimo nepakanka skeptikams apmaldyti.
Ar Meng Wanzhou byla turi teisinį pagrindą, – čia nėra svarbiausia. „Huawei“ turi žinoti, ką ji iš to laimi. Visi turi teisę ieškoti teisingumo, ir vis dėlto, „Huawei“ rizikuoja atsiskleisti kaip agresyvi veikėja, o ne kaip rami ir patikima partnerė, kuria ji mėgina dėtis. Ir tokio kreipimosi į Kanados teisinę valstybę ironiškumo, kai jokio tokio varianto neegzistuoja gimtoje šalyje, negali nepastebėti minios kritikų, kuriems jau iki tol toks naujasis įspūdingas puolimas kėlė nerimą.
„Huawei“ uoliai stengiasi įtikinti žmones, kad nėra jų priešas. Ieškinio iškėlimas Kanadai rodo, kad didžiausias įmonės priešas, ko gero, yra ji pati.
